Kino filmo "12 years a Slave" kadras

Styvas Makvynas – genijus, talentas,  savo darbo meistras ir asas? Visiškai taip – vienas keliuose asmenyse. Nors režisieriui tai tėra tik trečias jo darbas, tačiau jis neliko nepastebėtas nei kino kritikų, nei kino festivalių apdovanojimuose, nei apskritai gerą ir kokybišką kiną mėgstančių akyse. „Baimė“ ir „Gėda“ , pirmieji du režisieriaus filmai pasižymi stipriais pagrindinių herojų charakteriais bei puikiai jiems sukurtais scenarijais bei giliomis vidinėmis analizėmis ir sukrėtimais.

Filmas 2014-aisiais nominuotas devyniems “Oskarams”, gavo tris iš jų, tame tarpe ir kaip geriausias 2013-ųjų filmas. Tad šis filmas skirtas tiems, kurie nori paragauti psichologiškai stipraus kino su tobula aktorių vaidyba, nepriekaištingu scenarijumi bei nemažiau gražiai perteiktais to meto vaizdais ir idealiai filmui tinkančiu garso takeliu.

Filmo pradžia, iš pirmo žvilgsnio, gali priminti kažkokį tai neaiškų trumpų epizodų kratinį, kuris nežada nieko gero. Trumpi epizodai trunkantys vos kelias sekundes iš tiesų savyje turi kiek daugiau nei mūsų akys mato iš karto. Pradžia, tarsi filmo pavadinimo pratęsimas ir papildymas, kuriuo aiškiai pasakoma, apie ką ši istorinė bei biografinė drama pasakos. Kad tik pradėję žiūrėti filmą nepamanytumėt kad teks sukti galvą ir bandyti sujungti atskirus įvykius, kad teks įtemptai gilintis į detales, galiu Jus nuraminti – to nebus. Režisierius kur kas daugiau dėmesio skiria kiekvieno veikėjo vidiniams išgyvenimams bei charakteriams atskleisti. Taip pat nepamiršdamas svarbiausios, šio filmo misijos – parodyti to meto realijas be pagražinimų.

Kino filmo “12 years a Slave” kadras

Ypatingas dėmesys skiriamas pagrindiniam herojui – Solomonui, kadangi  šiame filme pasakojama jo istorija, o gal tiksliau reikėtų sakyti jo didžioji gyvenimo tragedija.  Solomonas Norkutas  XIX a. gyvenęs laisvas pilietis, talentingas smuikininkas turėjęs ramų, šeimyninį gyvenimą su žmona, sūnumi ir dukra Niujorko valstijoje, Saratogos miestelyje. Kol vieną dieną negavo netikėto pasiūlymo dirbti su keliaujančia cirko trupe, kuri iš tiesų tebuvo priedanga.  Jis vieną rytą atsibunda kažkokiame rūsy, surakintas grandinėmis, nors jo paskutinis prisiminimas greičiausiai yra smagus vakaras su tais pačiais dviem vyrais, kurie jį pakvietė į cirko trupę, o po to kaip jau supratote pardavė vergijon.

Kino filmo “12 years a Slave” kadras

Po gausybės patirtų nuotykių Solomonas Nortonoas atsiduria brutalaus baltaodžio, nekenčiančio ir žiauriai besielgiančio su savo vergais ūkyje. Scenos Epso ūkyje sudaro didžiąją ir svarbiausią filmo dalį, per jas režisieriui geriausiai pavyksta perteikti tikrą vergo ir jo šeimininko santykį, tikrą ir nepagražintą vergų dalią anuomet. Negana to, vaidybinė komanda tiesiog tobulai perteikia patiriamas kančias bei išgyvenimus, kad akimirkomis gali pasijusti, tarsi pats tai išgyventum arba tai vyktų ne prieš šimtus metų, bet šiomis dienomis. Ypatingą ir turbūt didžiausią įspūdį palieka filmo antroje pusėje rodoma bausmės scena.

Bene septynias minutes trunkantis įtampos pripildytas kadras, kuriame Solomonas, vergvaldys Epsas, vergė Pecė, Epso žmona suvaidina nė vieno abejingo nepalikusią sceną. Šį kadrą lydi daug įtampos, netgi savotiškos baimės, dėl Epso numylėtosios vergės Pecės likimo bei kitų veikėjų. Scenoje persipina įvairūs jausmai: žiaurumas ir kančia, absurdiškumas ir bejėgiškumas, sielvartas dėl kito ir neišmatuojama neteisybė. Tačiau šią sceną  žiūrėti nepakeliamai sunku, bet tuo pat metu ir negali sustoti žiūrėjus, kad suvoktum istorijos tikrumą ir autentiškumą bei nors maža dalele išgyventum, ką išgyveno prieš šimtmečius gyvenę žmonės, kad pervertintumėm, tai ką turim šiandien ir ko pasiekėm per tuos ilgus metus. Apskritai visas filmas kelia daug probleminių klausimų, kurie aktualūs ir nūdienoj.

Verdiktas 10/10

Viena iš svarbiausių problemų, kuri juntama ir šiandien, tai nesugebėjimas priimti, suprasti, toleruoti kitokį nei dauguma. Nors šiai dienai mes turime gana gerai veikiančius tokius reiškinius kontroliuojančius organus, tačiau jie veikia toli gražu netobulai.  Šia ir panašiomis temomis susijusiomis su rasizmu, netolerancija yra sukurta ne viena kino juosta, tačiau ši yra paveikiausia dėl režisieriaus noro bei pastangų atkurti kuo tikslesnius ir tikresnius to meto vaizdus bei visus tuo metu vykusius įvykius parodyti be pagražinimų. Toks tiesmukiškumas ir autentiškumas buvo įvertintas tiek kritikų, tiek žiūrovų.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: