Daugelis žmonių, norėdami pamatyti upę ir jos gelmes renkasi įprastą keliavimo priemonę – valtį. Bet tik ne patyręs, iš Didžiosios Britanijos kilęs, 32 metų tyrėjas ir fotožurnalistas Levisonas Woodas. Visai neseniai jis įvykdė vieną iš epiškiausių kelionių žemėje – pėsčiomis įveikė 6500 kilometrų atstumą palei vieną pavojingiausių upių žemėje – Nilą.
Talentingas tyrėjas, Levisonas Woodas, savo vardą labiausiai garsino netradiciniais būdais – rasdamas naujus būdus, kaip pasiekti nepasiekiamas ir pavojingiausias pasaulio vietas. Keliaudamas autostopu iš Anglijos į Indiją ir atgal, kirsdamas konflikto zonas Irake ir Afganistane. Labdaros labui, vairavo greitosios pagalbos automobilį nuo pat Londono iki Malavio. Pėsčiomis perėjo Madagaskaro salą. Apkeliavo šalčiausią žemės vietą – Sibirą. Ir negana to, tarnavo Britų kariuomenėje, kurioje jam teko kovoti su Talibano maištininkais.
© Levison Wood/@walkingthenile nuotr.
Levisonas Woodas visą savo gyvenimą paskyrė keliavimui po pasaulį ir įvairių kultūrų pažinimui. Fotožurnalistas keliavimo įgūdžius paveldėjo iš savo tėvų. Dar būdamas vaikas su tėvais apkeliavo Tunisą, Keniją, Tailandą ir Europą, jo nuomone, būtent šios kelionės jį paskatino pasaulio pažinti daugiau. Būdamas 18 metų išvyko į 6 mėnesių kelionę autostopu, kurios metu jis aplankė pietų Afriką, Pietryčių Aziją, Indiją ir Nepalą. O vos tik baigęs universitetą, pasitelkęs savo mėgstamą keliavimo būdą – autostopą – nukeliavo iš Anglijos į Indiją. Tik su tėvų paskatinimu ir palaikymu Levisonui esant 32 metų amžiaus pavyko apkeliauti pasaulį ne tik įprastais, bet ir netradiciniais būdais.
„Keliavimas autostopu – tai puikūs būdas patekti iš taško A į tašką B, be to, kas mane labai žavi, keliaudamas susipažįsti su įvairių kultūrų žmonėmis. Mažiau išsivysčiusiose šalyse šis keliavimo būdas yra įprasta procedūra, o man tai atrakcija pasinerti į nepažintą kultūrą“.
© Levison Wood/@walkingthenile nuotr.
Nilas – Afrikos pasididžiavimas, ilgiausia ir garsiausia upė pasaulio istorijoje. Iki šiol niekas nėra bandęs įvykdyti tokios drąstiškos ekspedicijos, kokią padarė Levisonas Woodas. Jis savomis kojomis pusseptinto tūkstančių kilometrų ėjo palei vieną pavojingiausių pasaulyje upių.
„Nilas yra įspūdinga upė. Tai ilgiausia upė pasaulyje ir yra Šiaurės Afrikos šerdis, kuri padeda išgyventi milijonams žmonių. Asmeniškai man, upė yra pasakojimas apie žmones, kurie gyvena palei upės krantus. Aš norėjau išskirtinės kelionės, todėl nesirinkau įprasto būdo plaukti valtimi. Žinojau, jog 6500 kilometrų kelionė pėsčiomis bus beprotiškai sunki ne tik fiziškai, bet ir morališkai, tačiau nėra geresnio būdo, kaip panardinti save į nepažintą kultūrą“.
Keliautojas priduria, kad vienas geriausių tokių kelionių momentų atsibusti ryte ir išvysti įspūdingą saulėlydį Nilo akivaizdoje. „Tai nepakartojamas jausmas būti laukinėje gamtoje, girdėti begemotų taškymąsi vandenyje ir paukščių čiulbėjimą medžiuose. Bet kas labiausiai žavi šiose kelionėse, tai sutiktų žmonių gerumas. Būnant Sudane, man nei karto neteko mokėti už savo valgį, nes žmonės visada pasikviesdavo į savo namus valgyti kartu su jais. Kiekvieno namo kieme yra pastatytos keramikinės urnos, kuriose pripildytas geriamas vanduo. Kad pripildytų šias urnas, žmonės kiekvieną kartą turi nueiti maždaug 16 kilometrų, o svarbiausia tai, kad jos pildomos ne dėl jų pačių, o dėl tokių atsitiktinių ir visiškai nepažįstamų keliautojų kaip aš – tai kilniausias poelgis, kurį man teko matyti. Galėčiau drąsiai teigti, kad Sudanas yra viena draugiškiausių pasaulio vietų, kuriose man teko lankytis.“
32 metų amžiaus sulaukęs Levisonas Woodas vis dar neketina sustoti ir mano jog, kad kuo daugiau žmonių keliaus, tuo daugiau pamatys, o aplankytinos vietos taps geresnės. „Mintys ir išgyvenimai yra pasidalinami, o išankstinis nusistatymas sulaužomas, o tai yra geras dalykas“.
Šiandien Levisonas Woodas yra įsteigęs kompaniją, kuri suteikia žmonėms galimybę aplankyti tolimiausias ir pavojingiausias pasaulio šalis: Siriją, Afganistaną, Iraką, Somalį. Jis teigia, kad ir šiuose kraštuose yra saugių lankytinų vietų turistams. Jo nuomone, visų šių pavojingų kraštų lankymo esmė yra patirti ne siaubą, o tiesiog įsigilinti ir suprasti, kokia istorija glūdi šiuose pasaulio kampuose.
