Šv. Kalėdos viena gražiausių metų švenčių. Kiekvienas žmogus turi savitą šios šventės šventimo tradiciją, tačiau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad dažnas iš mūsų nebežino kas yra tikrosios Šv. Kalėdos ir kokios yra šios šventės tradicijos. Taigi kaip turėtų atrodyti Šv. Kalėdos pagal Lietuvių papročius?
Šv. Kalėdos krikščionims nėra pati svarbiausia šventė, kokia ji pradeda tapti įtakota vartojimo kultūros. Bažnyčioje ji net nėra kažkaip ypatingai švenčiama, kaip, pavyzdžiui, Šv. Velykos. Krikščionybės religijos pamatas yra Kristaus prisikėlimas, kuris švenčiamas Šv. Velykų sekmadienį. Dauguma žmonių mano, kad per Adventą negalima beveik visko, tačiau svarbu suprasti, kad Adventas yra laukimo laikas ir jo nesugavėninti, nes gavėnia tai kančios laikas. Adventas skiriamas į dvi dalis: pirmosios 17 dienų skirtos apmąstymams apie Pasaulio pabaigą, tai laikas kai galime apgalvoti savo tikslus ir vietą šiame pasaulyje, kas mes esame ir kuo norime būti. Kitos 7 dienos – Kristaus gimimo laukimo laikotarpis. O Šv. Kalėdas švenčiame 8 dienas, tai lyg viena kupina džiaugsmo diena. Gerai šventąjį raštą pažįstantys žmonės Advento ir Kristaus gimimo laikotarpyje atranda Šventajame Rašte dažnai minimą skaičių 40. Tiek dienų trunka laikotarpis nuo Advento iki Trijų karalių. Taip pat 40 dienų Kristus badavo dykumoje, o žydai 40 metų ieškojo pažadėtosios žemės.
Vienas iš svarbiausių advento akcentų – Advento vainikas. O kam jis reikalingas? Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą visiems buvo įdomu, kaip klaipėdiečiai gyvena Advento laikotarpiu. Buvo pastebėta, kad šeimos po darbų ar mokslų susirinkusios prie stalo, kurio viduryje stovėdavo vainikas uždegdavo ant jo esančias žvakutes. Žvakučių degdavo tiek kelinta advento savaitė būdavo. Šeima prie šio vainiko kalbėdavosi, aptardavo dienos džiaugsmus ir rūpesčius. Toks susirinkimas būdavo kiekvienos dienos vakarą visą Advento laikotarpį. Dėl šios priežasties nekildavo jokių sunkumų, nes Šv. Kūčių vakarienę visiems šeimoms visada būdavo už ką nors padėkoti, ar ko nors palinkėti. Ant Šv. Kūčių stalo žmonės dėdavo baltą lininę staltiesę, kuri būdavo nuausta arba nunerta senolės ar motinos. Tokią staltiesę tiesdavo tik per Šv.Kūčias ir ji būdavo perduodama iš kartos į kartą. Po staltiese buvo dedamas šienas ir ne tik burtams, bet ir kaip dalijimosi ženklas. Kai stalas būdavo nukraustomas nuo jo šeimininkė nuberdavo trupinius ir kartu su šienu nunešdavo gyvūnams, taip su jais pasidalindavo šventiniu maistu. Seniau žmonės savo gyvūnus laikydavo šeimos nariais, dėl šios priežasties ant Šv. Kūčių stalo ir nebūdavo jokios mėsos.
Dauguma žmonių yra prisigalvoję įvairių draudimų Advento laikotarpiu. Pavyzdžiui, negalima linksmintis, negalima valgyti mėsos. Krikščionis mėsos penktadieniais nevalgo visus metus, nes Didįjį Penktadienį Kristus buvo nukryžiuotas. Kiti mėsos nevalgo ir trečiadieniais, nes tą dieną Judas išdavė Kristų. Aiškėja ir tai, kad nuo tikėjimo netolę ir save kaip krikščionis pristatantys žmonės net nežino, dėl ko daro vienokius ar kitokius veiksmus. Iš kartos į kartą eina išmintis, kad ant Šv. Kūčių stalo turi būti dvylika patiekalų, o ar kas žino kodėl? Vieni atsakys, nes Kristus turėjo dvylika apaštalų, kiti nesutiks ir bandys įrodinėti, kad šią tradiciją įtakoja dvylika mėnesių. Etnologai prieštarauja vieniems ir kitiems, ji atkerta, kad kuo į gilesnę praeitį žiūrime tuo mažiau informacijos apie tai, kad ant stalo privalo būti dvylika patiekalų. Senovėje žmonės ant Kūčių stalo dėdavo tai, ką pavyksta užauginti ar surinkti kiekvienam šeimos nariui. Duona ir kiti patiekalai iš javų tėvo rūpestis. Daržovės ir kitas derlius motinos metų triūso rezultatas, o vaikai ir seneliai turėdami daugiausiai laisvo laiko pririnkdavo įvairių miško gėrybių. Priešingai nei per Kūčias Šv. Kalėdų rytą ant stalo buvo stengiamasi padėti tokių maisto produktų, kuriuos sau žmonės galėdavo leisti tik kartą metuose, kai kur ši tradicija išlikusi iki šių dienų.
Gyvename XXI amžiuje, todėl Šv.Kalėdas švęsti galime įvairiai, tačiau vis dažniau girdimi nusiskundimai, kad nežinia ką padovanoti artimam žmogui, kad nebėra Kalėdinės nuotaikos. Prisiminkime, kad Adventas yra rimties ir susikaupimo metas. Atsiprašykime vieni kitų, atiduokime skolas ir pabaikime pradėtus darbus. Neskubėkime puošti eglutės ir klausytis Kalėdinių melodijų gruodžio pradžioje. Savaitės pakanka pajusti tą stebuklingą Kalėdinę dvasią. O geriausia dovana artimiesiems bus Jūsų šypsena ir buvimas šalia.
Reklama: Kalėdinis siuntų siuntimas
