Armėnų Bažnyčia ketvirtadienį rengiasi paskelbti šventaisiais iki pusantro milijono armėnų, kurie buvo nužudyti paskutiniais Osmanų imperijos gyvavimo metais.
Kanonizacija vyks tvyrant įtampai santykiuose su Turkija dėl jos atsisakymo pripažinti armėnų žudynes genocidu.
Ceremonija, kuri taps didžiausia masine kanonizacija istorijoje, įvyks armėnams rengiantis penktadienį minėti jų tautos tragedijos 100-ąsias metine. Joms skirtuose renginiuose dalyvaus milijonai žmonių, tarp kurių bus įtakingų valstybių vadovų.
“Balandžio 23 dieną… bus aukojamos kanonizacijos mišios už Armėnų Genocido Kankinius”, – nurodė Armėnų Apaštališkoji Bažnyčia, ragindama visus armėnus “su malda dalyvauti šiame istoriniame įvykyje”.
Mišios bus aukojamos ketvirtadienį vakare pagrindinėje Armėnų Bažnyčios šventovėje – Ečmiadzino katedroje. Ši IV amžiuje pastatyta šventovė, kaip manoma, yra seniausia krikščionių katedra pasaulyje ir yra įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą.
Po ceremonijos, kuriai vadovaus patriarchas ir visų armėnų katolikosas Karekinas II, ims gausti armėnų bažnyčių visame pasaulyje varpai, o tuomet visos žudynių aukos bus pagerbtos tylos minute.
Paskelbdama šventaisiais genocido aukas, “Bažnyčia tik pripažįsta tai, kas įvyko: tai – genocidas”, sakė Karekinas II prieš numatytą ceremoniją, kuri, pasak “Christian Today”, gali tapti “didžiausiomis kanonizacijos mišiomis istorijoje”.
Armėnija ir gausi armėnų diaspora pasaulyje daug dešimtmečių atkakliai siekia, kad per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915-1917 metų laikotarpiu, Osmanų imperijos pajėgų vykdytos žudynės būtų pripažintos genocidu.
Tačiau dabartinė Turkija, kuri yra Osmanų imperijos įpėdinė, griežtai atsisako tai padaryti.
Planuojama, kad penktadienį Jerevane šimtai tūkstančių žmonių su žvakutėmis rankose dalyvaus procesijoje į kalvos viršūnėje esantį memorialinį kompleksą, kur padės gėlių prie jo centre aukų atminimui liepsnojančios amžinosios ugnies.
