Arnas Jurskis / Organizatorių archyvo nuotr.

10 tūkstančių gliaudyklių – tokio dydžio kolekcija, priklausanti „Arimex“ vadovui, kolekcionieriui Arnui Jurskiui, buvo pripažinta didžiausia pasaulyje ir pirmą kartą įrašyta į Gineso rekordus. Šiam tikslui pasiekti kolekcionieriui prireikė 20 metų, o jo surinkta kolekcija išsiskiria ne tik eksponatų skaičiumi, bet ir ypatinga istorine verte: kolekcijoje – vienos seniausių pasaulyje datuotų gliaudyklių.

Džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti tikslą, kurį išsikėliau prieš X metų. Didžiausią pasaulyje gliaudyklių kolekciją šiandien sudaro daugiau nei 10 000 riešutų gliaudyklių, atkeliavusių iš 47 skirtingų pasaulio šalių. Visos jos skiriasi savo medžiaga, mechanizmais ir paskirtimi“, – apie išskirtinę kolekciją pasaulyje pasakoja A. Jurskis. Kolekcionieriaus teigimu, ši kolekcija ne tik didžiausia, bet ir geriausia pasaulyje.

Kolekcijoje galima rasti ir vienas seniausių pasaulyje datuotų gliaudyklių, iš kurių istoriškai vertingiausias eksponatas – 1572 m. medinė figūrinė gliaudyklė. Seniausioms medinėms gliaudyklėms buvo atlikti specialūs radioanglies tyrimai amžiui nustatyti, tokias gliaudykles surasti nėra paprasta, jos priklauso vos keletui kolekcionierių visame pasaulyje“, – ypatingą istorinę vertę turinčius eksponatus vardija kolekcionierius.

Gliaudyklė 1572 m. / Organizatorių archyvo nuotr.

Pasak A. Jurskio, užregistruoti tokio dydžio kolekciją Gineso rekorduose tapo nemenku iššūkiu – tam prireikė ištisų mėnesių. A. Jurskis pasakoja, kad kiekvieną gliaudyklę reikėjo aprašyti, nufotografuoti, informaciją sukelta į Gineso rekordų sistemą kartu su nešališkų stebėtojų parodymais. Atsakymo iš Gineso rekordų teko laukti beveik pusmetį.

Kolekcionavimas man – tai atradimo džiaugsmas. Pradėjus domėtis supranti, kad kiekviena riešutų gliaudyklė yra tobulas pasaulio pažinimo šaltinis, kurio istorija puikiai parodo, kaip keitėsi žmonių gyvenimo įpročiai, tobulėjo technologijos. Tai ir buvo didžiausia motyvacija pradėti užsiimti šia veikla, o kai gliaudyklių sukaupiau tiek, kad šios ėmė nebetilpti namuose, supratau, kad šį pomėgį reikia įprasminti – taip ir gimė idėja pasiekti pasaulio rekordą“, – apie tai, kaip ambicingi tikslai tapo realybe pasakoja A. Jurskis.

Kolekcionieriaus paklausus, kaip apskritai riešutų gliaudyklė pirmą kartą pateko į jo rankas, A. Jurskis prisimena, kad pirmasis eksponatas pas jį atkeliavo prieš 20 metų, viešint Jungtinėje Karalystėje.

Būtent Londone, aukcione, aš ir įsigijau pirmąją gliaudyklę. Tuomet ją nupirkau vien iš smalsumo, maniau, bus puiki interjero detalė, tik vėliau, pradėjus domėtis jos istorija, sužinojau, kad gliaudyklė mena vieną svarbiausių Jungtinės Karalystės simbolių – Londono tiltą. Pasirodo, 1832 m. nugriovus šį tiltą, jo 850 metų senumo pamatų dalis išsidalino vietos meistrai – vienas jų buvo J. Ovenstonas, išdrožęs mano pirmąją įsigytą gliaudyklę, kurioje ir panaudojo nugriauto tilto ąžuolines ir geležines dalis. Taip susižavėjau šia istorija, kad įdomių eksponatų pradėjau ieškoti visame pasaulyje“, – apie kolekcionavimo pradžią pasakoja A. Jurskis.

Pasak kolekcijos savininko, artimiausiuose planuose yra tikslas šią kolekciją padaryti prieinamą šalies gyventojams – per ateinančius dvejus metus Vilniuje, Gaonų gatvėje, planuojama įkurti „Gliaudyklių muziejų“, kuriam ir bus padovanota visa per du dešimtmečius A. Jurskio sukaupta kolekcija. Šiam tikslui jau yra įkurta VšĮ „Gliaudyklių muziejus“.

Datuotos XVI–XVIII a. medinės ir metalinės riešutų gliaudyklės šiandien yra pristatomos ir unikalioje, pasaulyje analogo neturinčioje A. Jurskio išleistoje knygoje „Datuotos XVI–XVIII a. gliaudyklės“ (Angl. „Dated Nutcrackers XVI–XVIII century“). Tai gliaudyklės, turinčios išskirtinę istorinę vertę – šiuo laikotarpiu gliaudyklių buvo pagaminta nedaug, o dar mažiau išliko iki šių dienų. Pasaulyje kolekcionierių, kurie turėtų tokias gliaudykles, išties nedaug, dalis jų priklauso būtent kolekcionieriui Arnui Jurskiui.

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: