„Iš kosmoso galima pamatyti daugybę žmogaus veiklos pasekmių. Dalis jų – nuo klimato kaitos, o kita – tiesiog paprasta sena tarša, pvz. upių tarša, oro tarša. Labiausiai matomas efektas – metai iš metų besitraukiantys ledynai. Tačiau tai, ką taip pat galite pamatyti, yra ekstremalūs oro reiškiniai. Jie kasmet stiprėja ir stiprėja“, – taip apie Žemės klimato kaitą kalba prancūzų astronautas Thomas Pesquet.
Thomas Pesquet yra prancūzų aviacijos ir kosmoso inžinierius, pilotas ir Europos kosmoso agentūros astronautas. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Pesquet buvo „Expedition 50“ ir „Expedition 51“ dalis kaip skrydžio inžinierius.
Pasak oficialaus Europos Kosmoso Agentūros puslapio ESA.INT Thomas buvo pasirinktas ESA astronautu 2009 m. gegužę. Jis prisijungė prie ESA 2009 m. rugsėjį, o pagrindinius mokymus baigė 2010 m. lapkritį. Baigęs studijas dirbo Eurocom, bendravo su astronautais skrendant į kosmosą iš misijos valdymo centro. Jis taip pat buvo atsakingas už būsimus projektus Europos astronautų centre, įskaitant bendradarbiavimo su naujais partneriais, tokiais kaip Kinija, inicijavimą.
View this post on Instagram
Pesquet grįžo į kosmosą 2021 m. balandį, čia praleido 6 mėn. ir tapo pirmuoju europiečiu, skridusiu kosminiu laivu „SpaceX Crew Dragon“.
Prieš pat savo misijos pabaigą, 2022 m. spalio 4 d., Thomas tapo ketvirtuoju europiečiu ir pirmuoju prancūzu, vadovaujančiu Tarptautinei kosminei stočiai.
Prancūzų astronautas Thomas Pesquet praėjusiais metais praleido šešis mėnesius Tarptautinėje kosminėje stotyje, o jo vaizdas į Žemės planetą buvo tiek nerimą keliantis, tiek kvapą gniaužiantis.
View this post on Instagram
Ilgi laikotarpiai, kai jo kojos nesiekė žemės paviršiaus, suteikė jam unikalų ir privilegijuotą požiūrį į mūsų planetą. Jo „Instagram“ paskyra lūžta nuo gražių „mėlyno kamuolio, kurį vadiname namais“ vaizdų. Bet grožis suteptas. Pesquet teigia, kad net iš kosmoso matomi klimato kaitos padariniai.
Jis sako, kad nuo jo ankstesnio apsilankymo kosmose, 2016 m., žmogaus veiklos pasekmės tapo dar akivaizdesnės – ledynai akivaizdžiai traukiasi ir padaugėjo ekstremalių oro reiškinių.
Rūpestis aplinka paskatino jį tapti Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos Geros Valios ambasadoriumi. Būdamas TKS astronautu, jis rėmė FAO žemės ūkio inovacijų ir maisto gamybos metodų tyrimus. Riboti ištekliai kosmose suteikia galimybę modeliuoti žmonių elgesį planetoje, kurios ištekliai mažėja, o Pesquet nori pabrėžti gyvenimo kosminėje stotyje ir Žemėje paraleles.
Kalbėdamas apie Žemės atvaizdą iš kosmoso, Thomas Pesquet negailėjo gražių žodžių.
View this post on Instagram
„Kai žiūri į Žemę iš kosminės stoties, ji atrodo be galo magiška. Nesi nuo žemės nutolęs daug, todėl vis dar turi vaizdą iš gana arti. Galima matyti Žemės kreivumą ir atmosferą. Ji šviečia mėlyna spalva. Tai gniaužia kvapą, kai pamatai ją pirmą kartą. Tai gražiausias peizažas, kokį tik galite įsivaizduoti.“
„Kai esi Žemėje, jauti, kad viskas taip platu, viskas atrodo kaip neturįs pabaigos. Sunku suprasti, kokie mes riboti. Ir tada, kai žengi žingsnį atgal ir pamatai visą Žemę, staiga supranti, kad gyvename oazėje kosmose“, – teigė prancūzų astronautas.
„Aplink mus nėra nieko, jokios gyvybės, tik juodumas, tuštuma, visiškai nieko – neskaitant šio mėlyno kamuoliuko su viskuo, ko mums reikia žmogaus gyvybei palaikyti ir apskritai gyvybei, kuri yra absoliučiai trapi. Dėl to norisi branginti Žemę ir ją saugoti, kuo dažniau ją matai iš kosmoso.“
View this post on Instagram
Prancūzų astronautas aptarė tikruosius klimato kaitos poveikius, matomus iš kosmoso. Taip pat mąstė, ką gali padaryti dėl Žemės gerovės pats, kaip astronautas.
„Mano pirmoji misija buvo 2016–2017 m., o antroji – po penkerių metų, 2021 m. Pastebėjau, kad ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip uraganai, kaip laukiniai gaisrai, dažnumas ir stiprumas išaugo.“
„Yra daugybė dalykų, kuriuos galima padaryti iš kosmoso, kad padėtume planetai. Visų pirma, kaip kosmoso agentūra, turime palydovus, kurie gali stebėti Žemę ir matuoti kintamuosius dalykus kaip bangų aukštis, jūros temperatūra, besitraukiantis ledas.“
„Tačiau galime pasinerti ir šiek tiek giliau. Turime eksperimentų, skirtų planetos apsaugai, pavyzdžiui, eksperimentus su skysčiais.“
„Orbitoje esantys skysčiai elgiasi skirtingai, todėl mūsų tyrimai bando suprasti magmos ir lavos judėjimą planetos viduje ir bangų judėjimą vandenyne.“
„Tai gali padėti mums numatyti kai kuriuos ekstremalius oro reiškinius, turinčius įtakos mūsų aplinkai.“
View this post on Instagram
„Svarbiausia, kad turime valdyti savo ribotus išteklius kosminėje stotyje. Turime ribotą atmosferą, ribotą vandenį, ribotą maistą. Taigi tai, kaip mes susidorojame su problemomis kosminėje stotyje, suteikia mums metodų, kuriuos galime pritaikyti Žemėje, nes situacija yra lygiagreti. Manau, kad žmonės Žemėje gali daug sužinoti apie tai, kaip kosmoso technologijos elgiasi su vandeniu, kaip mes perdirbame vandenį, kaip perdirbame oro deguonį“ “, – kalbėjo astronautas.
Astronautas taip pat aptarė sunkumus, patiriamus paliekant namus ir šeimą, kai reikia išvykti į misijas kosmose.
„Mums nėra lengva būti kosmose, o žmonėms, kuriuos paliekame Žemėje, taip pat nėra lengva. Sunkiausia yra būti atimtam iš savo artimųjų, taip pat nuolat nerimauti, kad jei jiems kas nors atsitiks, negalėsi jiems padėti. Manau, kad tai visų astronautų košmaras, kad kažkas nutiks jų šeimoms Žemėje, kol jie yra išvykę.“
„Tikiu, kad išvykstant į kosmosą, manyje yra savanaudiškumo elementas, nes tai fantastiška magiška patirtis. Tačiau aš taip pat tvirtai tikiu, kad tai, ką mes darome, daro labai teigiamą poveikį visuomenei apskritai; dėl tyrimų, dėl tarptautinio bendradarbiavimo.“
„Taigi manau, kad turime tai padaryti, net jei reikia už tai sumokėti kainą. Tai nėra lengva, bet manau, kad tai yra geras dalykas“, – sakė Thomas.
Astronautas teigė, kad raketų paleidimai turi daug mažiau kenkimo aplinkai, nei kad automobiliai.
„Kaip astronautas, matai Žemės planetos trapumą, tuo pat metu galvodamas: „Palauk minutę, koks mano poveikis visam tam? Aš skrisiu į kosmosą raketa, kaip tai paveiks aplinką?“
View this post on Instagram
„Taip, kelionės į kosmosą išmeta šiek tiek CO2, tai nėra draugiška aplinkai. Bet manau, kad reikia atsižvelgti į teigiamus ir neigiamus aspektus. Yra tiek mažai raketų paleidimų, kad palyginti su aviacija, automobiliais ar kitomis pramonės šakomis, mūsų poveikis yra nereikšmingas.“
„Mums reikia veiklos kosmose, kad galėtume atlikti palydovinius tyrimus. Tai labai naudinga planetai. Taigi kelionės į kosmosą yra būtinas „blogis“, – teigė Pesquet.
Kaip klimato kaitos gynėjas, Pasquet taip pat atskleidė, kad jaučiasi pozityviai apie Žemės planetos ateitį.
„Jei eisime teisingu keliu, nebus nieko, ko mes negalėsime padaryti. Mes pastatėme šią neįtikėtiną struktūrą kosmose dėl gerų priežasčių. Mes naudojame tai kiekvieną dieną taikiai bendradarbiaudami tarp šalių, kurios ne visada buvo draugai. Taigi, jei galime perkelti šį modelį į tai, kaip elgiamės su aplinka Žemėje, manau, kad tai pasieksime.“
„Esame pakankamai kūrybingi, turime technologijų ir valios. Taigi į ateitį žiūriu optimistiškai. Jei galime priversti kosminę stotį skristi, galime išgelbėti planetą“, – užbaigė astronautas.
