Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

BBC analitinių pokalbių laidoje „HARDtalk“ žurnalistas Stephenas Sackuras kalbino Lietuvos užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį temomis apie Vakarų paramos Ukrainai situaciją ir įtampą tarp Lietuvos ir Kinijos.

„BBC“ G. Landsbergį pristatė kaip norintį, kad Vakarai padidintų paramą Ukrainai ir supykdžiusį  Kiniją savo sprendimais remti Taivaną vertybiniu pagrindu, o pokalbio metu žurnalistas ministrui uždavė provokuojančius klausimus, prašančius argumentuoti Lietuvos politinius veiksmus.

Paklaustas apie kritiką Vakarams dėl paramos Ukrainai, G. Landsbergis aiškiai išsakė savo poziciją teigdamas, kad Putino grasinimai jau nebesuskaičiuojami, o šiame kontekste įtakingų politikų, tokių kaip O. Scholz‘o (Vokietijos kancleris), JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake‘o Sullivan‘o baimė dėl eskalacijos ir pasipriešinimo Rusijai kelia egzistencijos krizę valstybėms (ir Lietuvai taip pat), esančioms karo pašonėje. Kitas aspektas – ribų nustatymas ne sau, o V. Putinui, nes jis nelaukia, kol Vakarų sankcijų ir paramos paketai pasieks Ukrainą. G. Landsbergio nuomone, agresorės auką remiančioms valstybės pernelyg atsiriboja nuo savo galimo indėlio.

Laida anglų kalba:

Be galimos tiesioginės Rusijos grėsmės Lietuvai, pokalbio metu buvo užsiminta ir apie Nacionalinio krizių valdymo centro vadovo komentarus dėl Lietuvoje pastebimos kibernetinės erdvės pažeidimų ir hibridinio karo pėdsakų. Užsienio reikalų ministro teigimu, Rusija ne tik kuria strategijas kibernetiniams nusikaltimams, bet ir ruošia žmones dirbti NATO teritorijoje, o kovoti su tokiu elgesiu Lietuvai yra reikalinga pagalba.

Dar 2021 m. G. Landsbergis pranešė apie Taivano atstovybės Lietuvoje įsteigimą, kas reiškė ir Taivano, kaip atskiros valstybės egzistavimą. „BBC“ žurnalistas interviu metu priminė, kad kitos ES šalys atstovybes yra pavadinusios Taipėjaus (sostinės) vardu, palankiu Kinijos politikai.

Laida rusų kalba:

Atsakydamas, kodėl taip pasielgė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys akcentavo istorinius faktus: būtent Islandija, maža salų valstybė, 1990 m. buvo pirmoji pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę, tad šiandien Lietuvos eilė remti demokratiją, nes tai priimtina vertybiniu požiūriu. Ekonomine prasme taip pat esą nėra „didelių“ nuostolių, o Kinijos grasinimai – tai tik dar viena paskata brėžti ribas kariniame kontekste.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: