Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po filmo „Kovos klubas“ pasirodymo, Kinijoje jis netikėtai įgavo visai kitokią pabaigą – šį kartą laimėjo valdžia.
Savaitgalį kinų Davido Fincherio kultinės klasikos gerbėjai įsiuto, kai pastebėjo, kad populiarioje Kinijos transliacijų platformoje „Tencent Video“ esančioje filmo versijoje visiškai pašalinta ir pakeista kultinio filmo pabaiga.
Rašytojas Ch. Palahniukas, pagal kuriio kūrinį pastatytas filmas, niūrus romantikas, atspindintis 1957–1965 m. gimusios kartos baimes bei nepasitenkinimą. Ch. Palahniukas kritikuoja savo kartos pyktį, nevykėliškumą, beširdį norą sunaikinti viską, kas buvo sukurta, tačiau žvelgia į ją itin pesimistiškai: „Mes negalime išgelbėti pasaulio, nes nenorime to daryti“.
Romano „Kovos klubas“ ekranizacija, Vakaruose laikoma antiglobalizmo manifestu. Jaunas automobilių kompanijos tarnautojas intelektualas Džekas (Edwardas Nortonas) ieško nusiraminimo sunkiasi sergančių žmonių susibūrimuose, kur po grupinio psichoanalizės seanso galima paprasčiausiai išsiverkti ant kito nelaimėlio peties. Tačiau netrukus naujasis pažįstamas Taileris Dardenas (Bradas Pittas) pasiūlo vaikinui kur kas efektyvesnį atsipalaidavimo būdą. Tailerio įkurtame kovos klube žmonės išsilaisvina nuo neigiamų emocijų, be jokio gailesčio talžydami vienas kitą kumščiais. Pasirodo, kad tai puikiausias būdas įveikti depresiją. Bet tai tik pirmas žingsnis „savęs derinimo“ kelyje. Nes pykčio demonai, išsiveržę iš pasąmonės į laisvę, reikalauja vis didesnių aukų. Džekas greitai suvokė šios metodikos pragaištingumą, bet suvaldyti įsiliepsnojusius instinktus jau neįmanoma. Akivaizdu, kad tai stipri dabartinio Amerikos gyvenimo būdo metafora. O kas bus, jei žmonės ją suvoks kaip instrukciją veikti?
„Kovos klubo“ finalas šokiravo žiūrovus, kai 1999 m. filmas pasirodė kino teatruose. Likus dviem metams iki rugsėjo 11-osios įvykių, filmo autoriai finale nušlavė nuo žemės paviršiaus Manhatano dangoraižius. Paskutinėje „Kovos klubo“ scenoje Edwardo Nortono ir Helenos Bonham Carter herojai pro langą mato, kaip nuo sprogimų smunka Pasaulio prekybos centro dangoraižiai, kurie netrukus panašiu būdu buvo ištrinti iš Niujorko panoramos. Visa tai yra dalis to, kas žiūrovams atskleista kaip Durdeno planas sunaikinti vartotojiškumą ištrinant bankų ir skolų įrašus.
Tačiau atrodo, kad tokia anarchija ir vyriausybės nesugebėjimas jos sustabdyti neatitiko griežtų Kinijos cenzūros taisyklių.
„Tencent Video“ platformoje pateiktoje versijoje, visa scena su sprogimais buvo iškirpta. Vietoj jos įrašyta antraštė, kurioje žiūrovams aiškinama, kad valdžios institucijos atvyko pačiu laiku ir išgelbėjo padėtį.
„Pasinaudodama Tailerio pateikta užuomina, policija greitai išsiaiškino visą planą ir suėmė visus nusikaltėlius, sėkmingai užkirsdama kelią bombos sprogimui“, – rašoma antraštėje. „Po teismo Tyleris buvo išsiųstas į [bepročių] prieglaudą, kur buvo gydomas psichologiškai. Iš ligoninės jis buvo išrašytas 2012 m.“
Naujoji pabaiga supykdė kai kuriuos žiūrovus. Nebuvo aišku, kada ši filmo versija pasirodė „Tencent Video“ svetainėje, tačiau savaitgalį Kinijoje pasirodė suredaguoto filmo ekrano nuotraukos, nes komentatoriai skundėsi dėl drastiško pakeitimo.
„Tai absurdiška“, – rašė vienas asmuo „Tencent Video“ filmo puslapyje. Kitas pavadino šį pakeitimą „kino istorijos gėdos stulpu“.
„Niekas nenori mokėti pinigų, kad žiūrėtų klasiką, kuri buvo taip sugadinta“, – rašė dar vienas asmuo „Douban“, filmų apžvalgų svetainėje.
Nors neaišku, kaip ir kada buvo atliktas montažas, nėra neįprasta, kad užsienio filmai, prieš juos teisėtai transliuojant Kinijoje, yra griežtai cenzūruojami. Be to, Kinijos bendrovės, turinčios teises į tarptautinius filmus šioje šalyje, dažnai pačios cenzūruoja, kad nuramintų reguliuotojus prieš išleidžiant filmus.
Tai ne pirmas kartas, kai Kinijos žiūrovai gali teisėtai žiūrėti „Kovos klubą“ šalyje. Kaip pranešė Kinijos žiniasklaida, 2006 m. filmas buvo rodomas Šanchajaus tarptautiniame kino festivalyje – renginyje, kuriame netgi dalyvavo Nortonas ir kitos Holivudo žvaigždės.
Tame pačiame festivalyje filmas buvo rodomas ir 2017 m. Pasak Kinijos žiniasklaidos, Kinijos kino archyvas Pekine taip pat rengė filmo peržiūras.
Filmų cenzūra Kinijoje turi ilgą istoriją.
Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios valdžios institucijos kasmet leisdavo šalyje rodyti vos kelias dešimtis užsienio filmų – pavyzdžiui, 1994-2019 m. Kinijoje viešai parodyti tik devyni iš 26 „Oskaro“ geriausio filmo laimėtojų.
Filmai ar laidos prieštaringomis temomis, pavyzdžiui, tie, kuriuose Kinija neva vaizduojama blogoje šviesoje, vaizduojamos tabu temos, pavyzdžiui, 1989 m. Tiananmenio žudynės, arba kuriuose vaizduojami LGBTQ siužetai, yra visiškai neįleidžiami. Kadangi Kinijoje nėra filmų vertinimo sistemos, bet koks Kinijos reguliavimo institucijų patvirtintas turinys yra stipriai redaguojamas, kad būtų pašalintos tam tikros scenos, pvz., sekso ar smurto vaizdai.
O amerikiečių fantastinė drama „Sostų karai“ („Game of Thrones“), kurios populiarumą lėmė vaizdingas seksas ir smurtas, buvo taip stipriai cenzūruojama „Tencent Video“, kad kai kurie žiūrovai skundėsi, jog ji virto nuobodžiu „viduramžių Europos pilių dokumentiniu filmu“.
