Daugelis žmonių savo kasdienybėje yra savaip susidūrę su elektriniais paspirtukais. Kai kuriems tai yra neatsiejama susisiekimo priemonė, o kitiems tai tiesiog didžiulis galvos skausmas. Neatsakingi vairuotojai ir didelis greitis dažnai tampa esminiais faktoriais lemiančiais dažnus nelaimingus atsitikimus. Pasaulio šalys stengiasi rasti tinkamus sprendimus, kurie leistų suvaldyti nelaimingų atvejų skaičių. Tačiau ar to yra gana?
2018 m. greitai išpopuliarėję ir iki šiol nuolat naudojami elektriniai paspirtukai dažnai sukelia įvairių nepatogumų tiek jų vairuotojams, tiek kitiems eismo dalyviams. Turbūt niekas nepaneigs, jog tai yra ekologiškesnė, patikimesnė ir efektyvesnė priemonė įveikti trumpus atstumus nei tą reiktų daryti naudojantis automobiliu. Tačiau galvos sumušimai, rankų ir kojų traumos visgi priverčia dažniau susimąstyti ne tik žmones, bet ir šalių politikus, kurie jau priima drąsius sprendimus susijusius su elektriniais paspirtukais.
Turbūt griežčiausias draudimas susijęs su elektriniais paspirtukais buvo priimtas rugsėjo 1 d., kuomet Paryžiuje buvo uždrausta išsinuomoti elektrinį paspirtuką iš susisiekimo paslaugų platformų. Tokiam sprendimui įtakos turėjo šių metų balandžio mėnesį vykęs balsavimas, kurio metu beveik 90 procentų miestiečių balsavo už paspirtukų uždraudimą mieste. Tokius procentus lėmė žmonių nepasitenkinimas paspirtukų vairuotojais, kurie tiesiog nardo tarp praeivių. Neatsakingas vairavimas dažnai priveda prie partrenktų pėsčiųjų ar susidūrimo su lengvaisiais automobiliais. Nors iki esamo ribojimo Paryžiuje didžiausias leistinas greitis važiuojant elektriniu paspirtuku siekė vos 20 km/h, dažnai pakakdavo ir 10km/h greičio, kuris buvo leidžiamas tam tikrose zonose. Sąlyginai nedidelis greitis dažnai tapdavo mirtinu ir tai nuolat priversdavo politikus sukti galvą dėl galimų ribojimų, kurie galiausiai buvo įtvirtinti ir Paryžius tapo pirmąją sostine Europoje, kur elektrinių paspirtukų praeiviai daugiau nesutiks.
Kitose pasaulio šalyse į elektrinius paspirtukus ir jų eksploatavimą žiūrima skirtingai. Bene didžioji dauguma šalių draudžia šioms transporto priemonėms važiuoti šaligatviais. Labiausiai skiriasi maksimalaus greičio ir amžiaus ribojimai bei apsauginių priemonių naudojimo reikalavimai. Pavyzdžiui Jungtinėse Amerikos Valstijose maksimalus leistinas greitis važiuojant paspirtuku keliuose yra 40,2 km/h. Tuo tarpu Europoje didžiausias leistinas greitis keliuose yra 25km/h. Net ir tokie greičiai dažnai būna per dideli jaunesnio amžiaus žmonėms. Paspirtukus vairuojantiems nepilnamečiams daugelyje šalių yra rekomenduojama, o kai kur privaloma dėvėti apsauginius šalmus. Tuo tarpu Londone paspirtukais naudotis draudžiama asmenims jaunesniems nei 18 metų, o vyresniems asmenims yra privaloma turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Tokie panašūs reikalavimai ir draudimai kažkiek padeda sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių, tačiau dažniausiai šių nurodymų ne visada yra laikomasi.
Pažvelkime į Lietuvą ir šiuo metu šalyje galiojančius ribojimus ir taisykles. Viešojoje erdvėje yra nuolat girdima nusiskundimų apie elektrinių paspirtukų keliamus pavojus. Žmonės dažnai skundžiasi neatsakingais ir skubančiais paspirtukų vairuotojais, kurių dažnai nespėja pamatyti automobilių vairuotojai ar pėstieji. Visgi šių metų birželio 1d. buvo patvirtintos eismo taisyklės elektriniams paspirtukams. Iš visų priimtų pataisų galima įžvelgti kelis esminius punktus. Po šių pakitimų išlieka tai, jog važiuoti elektriniu paspirtuku šaligatviais nėra draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai miesto savivaldybė draudžia jų eismą tam tikrose vietose. Toks leidimas susilaukė nemenkų diskusijų, nes daugelyje pasaulio šalių elektriniu paspirtuku važiuoti šaligatviu yra draudžiama. Apžvelgus priimtas pataisas galima rasti daug kitoms šalims būdingų ribojimų tarp kurių yra maksimalus leistinas greitis, kuris Lietuvoj vis dar išlieka 20 km/h. Dėmesį verčia sutelkti vienas sprendimas, kuris ribos maksimalų greitį važiuojant dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu. Tuo atveju šalia žmonių pravažiuojantys žmonės su paspirtukais turės neviršyti 7 km/h greičio. Tokį panašų sprendimą jau yra priėmę keletas šalių ir ateityje turėtų priimti dar daugiau, nes tai leistų dar labiau užtikrinti pėsčiųjų saugumą. Tačiau to tikrai neužtenka.
Bėgant metams yra bandoma rasti geriausius sprendimus tam, jog tiek paspirtukų vairuotojai, tiek aplinkiniai žmonės išliktų saugūs. Tarp variantų yra įvardijama dviračių takų skaičiaus didinimas. Ne visose šalyse yra taip gerai išvystyti dviračių takų tinklai, o jų trūkumas verčia paspirtukų vairuotojus rinktis šaligatvius ar bendro naudojimo kelius. Todėl dviračių takų skaičiaus didinimas leistų sumažinti įvykių skaičių keliuose, kuomet paspirtukų vairuotojai patiria avarijas važiuojamojoje kelio dalyje. Faktas, jog nepilnamečiai asmenys yra labiau linkę patekti į eismo įvykį vairuojant elektrinį paspirtuką, nes patirties stoka ir jaunatviškumas dažnai pakiša koją. Todėl dar didesnis greičio ribojimas tam tikrose zonose ir mokymai nepilnamečiams leistų dar labiau spręsti šią problemą ir neatsakingo vairavimo klausimą. Taip pat yra siūloma dar keletas variantų, tarp kurių yra prievolė elektriniams paspirtukams turėti numerio ženklus, kurie leistų lengviau identifikuoti pažeidėjus, o apdraudus asmeninį paspirtuką nelaimingo įvykio atveju būtų galima tikėtis tam tikros kompensacijos už turtinę ir neturtinę žalą.
Tokių panašių sprendimų ir siūlymų galima rasti daug, tačiau svarbiausiu visgi turi tapti žmonių atsakingumas. Kaip bebūtų, dauguma žmonių nesilaiko ribojimų ir dažnai naudojasi elektriniais paspirtukais netinkamai. Greičio ribojimai ar važiavimas be šalmo važiuojamojoje kelio dalyje nestabdo žmonių pažeidinėti taisykles. Baudos ir perspėjimai dažniausiai netenka didelės reikšmės ir žmonės dažnai daro tai ką nori. Tačiau pasirinktas saugus važiavimo greitis, atidumas ir pastabumas gali padėti sumažinti nelaimingų įvykių skaičių. Dėl to atsakingumas tampa bene svarbiausiu faktoriumi vairuojant paspirtuką ir tinkamas elgesys kelyje tikrai gali padėti sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių.
