Epilepsija – legendomis apipinta ir gan dažnai pasaulyje sutinkama liga. Ja serga apie 65 mln. žmonių, o Lietuvoje šios ligos atvejų pasitaikė apie 24 tūkst. Epilepsija, viena iš neurologinių ligų, kuri pasireiškia traukuliais.
Dėl ko atsiranda epilepsija?
Traukulių metu žmogus sunkiai gali kvėpuoti, taip pat priepoliai kartais pasireiškia ir alpimu. Iki šiol mokslininkai nėra tiksliai išsiaiškinę kas sukelia šią klastingą ligą. Tačiau dažniausiai ji atsiranda patyrus insultą, smegenų pažeidimus, susiformavus trombams smegenyse ar dėl įvairių medžiagų sutrikimų žmogaus kūne. Liga nelaikoma, kaip genetiškai paveldima, tačiau išimčių medikų patirtyje būta. Dar vienas ligos sukelėjas gali tapti ir besaikis alkoholio vartojimas ar elektrolitų sutrikimas žmogaus organizme.
Liga gali būti kontroliuojama vartojant įvairius medikamentus, kurie skiriami 70% sergantiems šia liga. Be medikamentų galimas chirurginis gydymas, neurostimuliacijos ir įvairios dietos. Ne visais atvejais epilepsija trunka visą gyvenimą, kai kurie pacientai sėkmingai pasveiksta ir gydymas jiems nebetaikomas.
1% visos pasaulio populiacijos serga šia klastinga liga, beveik 80% atvejų yra besivystančiose šalyse. 2013-aisiais nuo epilepsijos mirė beveik 116 tūkst. žmonių, kai tuo tarpu 1990-aisiais 112 tūkst. Šia liga dažniausiai suserga kūdikiai ir senyvo amžiaus žmonės. Apie 5-10% vyresnių kaip 80-ies metų žmonių bent kartą patiria epilepsijos priepolius, kurie pasikartoja maždaug 40-50%. Daugelyje pasaulio valstybių žmonėms, sergantiems šia liga draudžiama vairuoti, dėl galimo priepolio. Pats žodis epilepsija kilo iš Senovės Graikų: (ἐεπιλαμβάνειν), kuris išvertus reiškia pasinaudoti, turėti arba skriausti.
Kas vyksta priepolio metu?
Daugelis pasikartojančių priepolių (apie 60%) yra mėšlungiški, 1/3 traukulių yra viso kūno, tuo metu susitraukinėja netgi abu smegenų pusrutuliai, 2/3 traukulių yra daliniai – susitraukinėja ne viso kūno raumenys, o dažniausiai didieji raumenys. Likusi, 40% priepolių yra ne mėšlungiški, tokiu atveju žmogus pusėtinai praranda sąmonę, traukuliai tęsiais apie 10 sekundžių.
Daliniai priepoliai dažnai medikų vadinami aura. Jie apima jutiminius (klausos, regos, kvapo) psichinius, autonominius ir motorinius žmogaus kūno reiškinius. Trūkčiojimai dažniausiai prasideda vienoje žmogaus kūno raumenų grupėje ir plečiasi į aplinkinius raumenis, medikai vadina šį reiškinį Džeksoniškuoju kovu (Jacksonians march). Po tokių dažnai pasikartojančių traukulių gali atsirasti automatizmas – refliuksas. Žmogus gali pradėti kramtyti lūpas, ar visuomet su ranka bandyti kažką pasiekti ar pasiimti.
Po priepolio žmogui prasideda periodas, per kurį jis grįžta į normalią būseną ir pilnai atgauna sąmonę. Kiekvienam ligoniui šis laikas skirtingas, jis gali tęstis nuo kelių iki keliolikos minučių, išskirtiniais atvejais tai tęsiasi ir iki kelių valandų. Po priepolio žmogus jaučiasi pavargęs, gali skaudėti galvą, sunkiai kalbėti. Gali prasidėti psichozė, kuri pasireiškia 6-10% sergančiųjų epilepsija. Dažnai žmonės neprisimena kas jiems atsitiko, kur jie yra. Taip pat gali ištikti ir trumpalaikis paralyžius, kuris dažniausiai tęsiasi keliolika sekundžių, tačiau gali tęstis ir iki kelių dienų, medicinoje, tai vadinama Todo paralyžiumi (Todd‘s paralysis)
Kaip padėti žmogui, kurį ištiko epilepsijos priepolis?
Jei matote kažką, ką ištiko epilepsijos priepolis pirmiausiai turite išlikti ramus. Priepolis tęsiasi nuo 60-ies iki 90-ies sekundžių. Skaičiuokite tikslų priepolio laiką, jei turite galimybę. Jei priepolis tęsiais ilgiau nei tris minutes turite nedelsiant skambinti trumpuoju pgalbos numeriu 112, jei priepolis ištiko nėsčią moterį trumpuoju numeriu reikia skambinti nedelsiant.
Ištikus priepoliui pirmiausia turite apsaugoti žmogų nuo sužeidimų, patraukti šalia esančius daiktus. Jei epilepsijos priepolis prasidėjo žmogui stovint, saugoti nuo nukritimo ant žemės, kuo švelniau jį paguldyti. Pasistenkite žmogų paguldyti ant šono, kad ligonis nepaspringtų seilėmis. Sukant žmogų reikia būti labai atsargiems, stengtis nespausti kūno smarkiai.
Pasibaigus priepoliui apžiūrėkite žmogų, ar jis nepatyrė didelių sužeidimų. Jei žmogui sunku kvėpuoti patikrinkite ar jo burna tuščia, jei kažkas yra pasistenkite gražiai ištraukti nepažeidžiant burnos ertmės.
Nesiūlykite žmogui maisto ar vandens, kol jis pilnai atsigaus po patirto priepolio, pabūkite su juo tol, kol atvažiuos medikai ar artimieji.
