2022 metais pasirodęs autobiografinis filmas „Belfastas“ kaip teigė pats režisierius Kennethas Branaghas yra apie „vilties ir džiaugsmo ieškojimą smurto ir netekties akivaizdoje“. Šis filmas yra sentimentalus režisieriaus memuaras ne tik apie istorinius įvykius, bet ir apie iššūkius, su kuriais susidūrė ten gyvenančios šeimos ir apie tai, kas padėjo išgyventi sunkumus neramiu metu.
Filmo režisierius Kennethas Branaghas, žinomas dėl tokių knygų ekranizacijų kaip „Hamletas“ ir „Žmogžudystė Rytų eksprese“, savo naujausiame filme atkleidžia itin asmenišką istoriją iš savo vaikystės. Dėl jautrios ir sentimentalių prisiminimų pripildytos istorijos filmas režisieriui pelnė pirmąjį Oskarą savo karjeroje už geriausią originalų scenarijų.
Filmas yra apie šeimą, gyvenančia Belfasto mieste, Šiaurės Airijoje, 1969 metais. Tai pasakojimas apie tokį miestą, kokį atsimena režisierius Kennethas Branaghas savo vaikystėje: gatvėje žaidžiantys vaikai, skambančios dainininko Van Morissono dainos, šokantys žmonės, kasdienybės šurmulys, kurį keičia riaušės, Molotovo kokteiliai ir nesutarimai.
Filme vaizduojamas laikas – tris dešimtmečius trūksiančio konflikto, vadinamo „Bėdomis“ (Troubles) pradžia. Konfliktas kilo tarp dviejų grupių – katalikų (respublikonų), norinčių grįžti į Airijos Respublikos sudėtį ir protestantų (unionistų), kurie norėjo likti Didžiosios Britanijos sudėtyje. Taikūs protestai išaugo į karinį konfliktą, vykusį 30 metų, kurio metu žuvo daugiau nei 3,5 tūkstančiai žmonių. Filmo veikėjai, gyvenantys įsibėgėjančio konflikto metu, susiduria su dilema: ar palikti Belfastą ir mylimus namus, ar likti pavojų ir neramumų krečiamame mieste?
Pagrindinis veikėjas Buddy (Jude Hill) yra devynerių metų berniukas, augantis šiaurinėje Belfasto dalyje. Filmą stebime naivaus, lakią vaizduotę turinčio vaiko, patiriančio nostalgiją keliančius vaikystės etapus, akimis. Jis gyvena įprastą vaikystę nepaisant Belfaste kylančių pavojų: žaidžia futbolą, kovoja su drakonais savo vaizduotėje, eina į kiną, bando pritraukti mylimos klasiokės dėmesį ir neįsivaizduoja gyvenimo niekur kitur, išskyrus Beflastą.
Caitriona Balfe vaidina Buddy mamą, kuri augina jį ir jo vyresnįjį brolį Williamą (Lewis McAskie). Jamie Dornanas vaidina mažai namuose besilankantį, bet norintį apsaugoti savo artimuosius tėvą. Jis dirba Anglijoje, kad išlaikytų su finansiniais sunkumais susiduriančią šeimą. Ši protestantų šeima, gyvenanti rajone, kur protestantai ir katalikai iki šiol gyveno taikiai, nori išlikti atsiriboję nuo konflikto. Augant konfliktui ir šeimai stebint vis prastėjančią situaciją ir smurtą jų mylimo miesto gatvėse, tėvai ieško kelio, kaip apsaugoti šeimą: tėvas nori pasitraukti iš miesto, nors mamai bei vaikams sunku palikti Belfastą – namus, prisiminimus ir žmones, kuriuos jie pažinojo visą savo gyvenimą.
Filmo autobiografiškumas ir smulkios detalės sukuria šiltą ir atvirą režisieriaus vaikystės paveikslą. Nespalvoti Belfasto gatvių ir šeimos kasdienybės kadrai yra pripildyti nostalgiškų prisiminimų iš režisieriaus vaikystės: Kenneth Branaghas, kaip ir pagrindinis veikėjas Buddy, augo protestantų šeimoje Belfaste ir buvo 9-erių metų, kai prasidėjo nesutarimai Šiaurės Airijoje. Nepaisant šių panašumų, režisierius teigė, kad siekė įamžinti universalią patirtį, kurią išgyveno daugelis tuo metų gyvenančių šeimų.
Nors filmo laikotarpis daro didelę įtaką pasakojimo vystymuisi, dėmesio istorinėms aplinkybėms ir politiniams įvykiams skiriama nedaug – jie lieka tik fone. Pasakojimas vaiko akimis leidžia atitrūkti nuo politinių problemų. Režisierius parodo kasdienybėje atrandamus džiaugsmus, kurie padėjo išgyventi sunkiu laikotarpiu. Nors šeima ir susiduria su finansiniais sunkumais, sveikatos problemomis ir gyvena neramiu, smurto ir nesutarimų laikotarpiu, jie sugeba atrasti viltį šeimoje ir paprastose kasdienybės akimirkose.
Net jei filme ir yra įamžinami skaudūs istoriniai įvykiai, režisieriui pavyko atkleisti linksmas ir pozityviai nuteikiančias akimirkas. Dėl vaikiško optimizmo ir pozityvumo, tai yra šviesi, nostalgiška ir laiminga istorija, po kurios kiekvienas prisimins ir savo vaikystę.
