Andrius Gimbickas, AB „Lietuvos draudimas“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas

Trys ketvirtadaliai (72,5 proc.) daugiabučių gyventojų tiki, kad jų butą apsaugos puoselėjami geri santykiai su kaimynais ir šarvo tipo durys.

Tokie duomenys gauti „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikus didžiųjų miestų respondentų, gyvenančių daugiabučiuose, apklausą. Paradoksalu, nors žmonės tiki, kad atsitikus nelaimei, ją pastebės ir pagelbės kaimynai, du trečdaliai artimų santykių su kaimynais nepalaiko.

Tik trečdalis apklaustųjų pripažino, kad su savo kaimynais (keliais ar daugeliu) bendrauja daug, draugauja šeimomis. Kaimynus pažįsta, tačiau tik sveikinasi arba bendrauja tik ištikus reikalui arba visai nebendrauja 66 proc. apklausos dalyvių. Nepaisant to, butų gyventojai tikisi, kad jei kaimynai pamatytų gaisrą bute ar iš jo bėgantį vandenį, 85 proc. kaimynų apie nelaimę praneštų avarinėms tarnyboms, 61 proc. paskambintų pačiam nelaimės ištikto buto savininkui ir 33 proc. imtųsi tuoj pat likviduoti nelaimę patys.

Respondentai tikisi, kad panašiai jų kaimynai elgtųsi ir jei pamatytų, kad į kaimyno butą laužiasi vagis: skambintų policijai (81 proc.), praneštų buto savininkui (54 proc.), o 27 proc. imtų garsiai šaukti ir žadinti kitus kaimynus, tai tikėdamiesi užkirsti kelią vagims ar juos išgąsdinti.

„Tyrimo, kurį atlikome, duomenimis, tie gyventojai, kurie nėra apdraudę savo buto, tiki, kad jų turto saugumą užtikrina bute laikomas šuo, balkonuose ar ant langų įrengto grotos, šarvo tipo durys. Tie, kurie būstą draudžia, dažniau nei kiti buto apsaugą patiki ne šunims, o profesionalioms apsaugos sistemoms“, – daugiabučių gyventojų elgsenos tendencijas komentuoja AB „Lietuvos draudimas“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.

Atsarginiai raktai – pas gimines

Nors itin artimų santykių daugelis su kaimynais nepalaiko ir šeimomis nedraugauja, vis dėlto dauguma butų gyventojų turi kaimynų telefono numerius ir, nelaimės atveju, galėtų nedelsiant su jais susisiekti. 22 proc. apklaustųjų kaimynams yra patikėję atsarginius savo buto raktus.

Išvykdami į kelionę atsarginius raktus nuo buto gyventojai dažniausiai patiki giminaičiams (61 proc.). Tik mažuma išvykdami apsaugą patiki saugos firmai (9 proc.) ar slepia raktus kokioje nors slaptoje vietoje (4 proc.), darbovietėje (2 proc.). Pastebima, kad tie gyventojai, kurie yra apdraudę savo butus, atsakingiau rūpinasi jų saugumu – aktyviau naudoja kelias saugumą, jų manymu garantuojančias priemones.

Absoliuti dauguma apklausoje dalyvavusių didmiesčių butų gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su nelaimėmis butuose (vagyste, gaisru, užliejimu, elektros įtampos svyravimais, stiklo dūžiais ar stichinėmis nelaimėmis). 57 proc. gyventojų nors kartą gyvenime patiems yra atsitikusi viena iš šių nelaimių, o likę matė tokius atvejus kaimynų butuose.

„Pastaraisiais metais mes stebime augančią būsto draudimo rinką ir šio augimo nepristabdė net krizė. Gyventojai būsto apdraudimą suvokia kaip apsaugą nuo neplanuotų išlaidų. Kaip parodė apklausa, beveik visi esame bent kartą gyvenime iš arti susidūrę su nelaime – gaisru, vagyste, vandens išsiliejimu, ir suprantame, kaip skausminga šiuos nuostolius prisiimti „ant savo pečių“, – sako būsto draudimo ekspertas Andrius Gimbickas.

Butus draudžia du kartus rečiau nei namus

Statistikos duomenimis, Lietuvoje yra apdrausta 22 proc. butų. Tiesa, nuosavus namus gyventojai draudžia dažniau nei butus – apdraustų namų yra 49 proc.  Dažniausiai pasirenkamas tik pastato draudimas, nes to reikalauja būsto paskolas išdavę bankai, o namuose ar butuose esantis turtas draudžiamas maždaug 2 kartus rečiau. 18 proc. papildomai pasirenka ir civilinės atsakomybės draudimą, gelbėjantį, jei apliejamas ar kitaip dėl netyčinių veiksmų apgadinamas kaimyno butas.

Apklausos duomenimis, 32 proc. didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų savo buto nedraudžia ir neketina to daryti. Pagrindinė tokio sprendimo priežastis – pinigų draudimui trūkumas ir viltis, kad nelaimės įvyksta retai ir juos aplenks.

„Apklausa parodė, kad dažniausi butų draudėjai – vilniečiai arba 29-60 metų miestiečiai, auginantys vaikus iki 18 metų, turintys aukštąjį išsilavinimą ir aukštesnių pajamų. Artimiausiu metu apsidrausti dažniau nei kiti svarsto Vilniaus ir Kauno jauni gyventojai, taip pat auginantys nepilnamečius vaikus. Dažniausiai nesidraudžiantys – iš Šiaulių ir Klaipėdos, pensinio amžiaus, be vaikų gyvenantys respondentai“, – apklausos rezultatus analizuoja A. Gimbickas.

Vasarą vagies apsilankymo tikimybė padidėja du kartus

Apskaičiuota, kad vagysčių tikimybė vasaros sezono metu dėl gyventojų atostogų išauga du kartus. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, net 45 proc. padidėjo vagystės metu butų gyventojų patiriami nuostoliai: jei 2011 metais jie vidutiniškai siekė 1600 lt, tai 2012 metais pirmą pusmetį išaugo iki 2324 lt.

„Stipriai išaugę vagysčių nuostoliai iš butų – nauja šių metų tendencija. Ankstesniais metais vagys didesnį grobį išsinešdavo iš privačių namų. Manome, kad pastaruoju metu gyventojai butuose turi daugiau brangesnės technikos – išmaniųjų elektronikos prietaisų, planšetinių kompiuterių, brangios vaizdo ir garso technikos, foto kamerų ir kitų vagis itin masinančių daiktų“, – analizuoja būsto draudimo ekspertas A. Gimbickas.

Dažniausia ir „pigiausia“ nelaimė, ištinkanti daugiabučių gyventojus, yra vandens sukeliamos nelaimės – užliejimai dėl sprogusių, nesandarių vamzdžių, avarijos kanalizacijos ar vandentiekio tinkluose. Nors vidutinis tokių nutikimų nuostolis palyginti nedidelis 1200 litų – bet su užliejimais gyventojai susiduria dažniausiai.

2012 metais 10 proc. išaugo dėl gaisro gyventojų patiriami nuostoliai. Ugniažmogis – retesnis, bet itin pavojingas svečias, akimirksniu praryjantis turtą ir pavojingai grasinantis sveikatai ar net gyvybei.

Didžiausia šalies draudikė butų savininkams 2011 metais iš viso atlygino nuostolių už 3,2 mln. litų. Šiemet per penkis pirmuosius metų mėnesius nuostolių suma siekė 1,2 mln. litų ir tai yra 2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Didmiesčių gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose apklausa, „Lietuvos draudimo“ užsakymu buvo atlikta birželio 1-5 dienomis. Jos metu apklausta 500 vyresnių nei 18 metų daugiabučių gyventojų iš 5 didžiųjų šalies miestų. Apklausą atliko socialinių bei rinkos tyrimų kompanija SIC.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 

Sponsored video

Taip pat skaitykite: