Hedy Lamarr (1914–2000), austrų kilmės JAV kino aktorė ir išradėja. Tikr. Hedwig Eva Maria Kiesler. Intelektuali Holivudo žvaigždė bei tehnologijų pionierė, pirmoji kino istorijoje suvaidino orgazmą – 1933 m. visuomenę šokiravusiame filme „Ekstazė“. Juostą pasmerkė Romos popiežius Pijus IX. Jos išradėjos talentas vis dar nepakankamai įvertintas, nedaugelis žino, kad būtent H.Lamarr sukūrė pagrindus komunikacinėms sistemoms, be kurių neįsivaizduojamas šiuolaikinis pasaulis – Wi-Fi, Bluetooth ir GPS. Visos jos veikia H.Lamarr išrastu principu.
Gimė Vienoje. Buvo vienintelė iš Lvivo kilusio bankininko ir Vengrijos žydų šeimoje gimusios pianistės dukra.
Būdama šešiolikos mergina paliko tėvų namus, įstojo į teatro mokyklą.
1930 m. debiutavo romantinėje komedijoje „Pinigai gatvėje“ (Geld auf der Straße, rež. Georgas Jacoby). Filmas pasakojo apie jauną banko tarnautoją optimistą Piterį Polį, kuris visada stengiasi pasiekti maksimalų pelną minimaliomis pastangomis. Kartą su savo geriausiu draugu apsilankęs naktiniame klube vyrukas nusprendžia aklai pasikliauti likimu ir netrukus gauna realią galimybę tapti turtingu svajonių jaunikiu.
Kritikai filmą gyrė už juokingas idėjas, žavingumą, linksmumą, grakštumą, gražius pastatus bei interjerus ir ypatingą Vienos koloritą.
Hedy Lamarr (ji tada dar vadinosi Hedwig Kiesler) į kritikų akiratį tuomet nepateko (ji vaidino vieną merginą naktiniame klube), tačiau ją pastebėjęs Maxas Reinhardtas ją pakvietė į Berlyną.
Išgarsino Hedy vaidmuo skandalingai pagarsėjusioje erotinėje dramoje „Ekstazė“ (1933 m., rež. Gustavas Machatý). Filmas pasakojo apie jauną merginą (Hedei tada buvo aštuoniolika metų) išteka už pagyvenusio impotento, nuo kurio netrukus pabėga pas tėvus į kaimą.
Nuogos Evos maudynių miško ežere scena susilaukė tokio skandalo, kad filmas keliose šalyse buvo iš viso uždraustas rodyti, kitose ši veiksmo vieta buvo iškirpta. Ne mažiau cenzorius papiktino ir scena, kurioje Eva pasimatyme su meilužiu patiria orgazmą: ši atomazga parodyta vien Evos veido stambiais planais.
1933 metais Hedy ištekėjo už ginklų fabrikanto austrų milijonieriaus Fritzo Mandlo, kuris stengėsi išpirkti visas pasaulyje esančias „Ekstazės“ kopijas (diktatorius Benito Mussolini turėjo asmeninę kopiją, tačiau atsisakė ją parduoti, net pasistengė sušvelninti įstatymus, kad „Ekstazę“ būtų galima parodyti Venecijos kino festivalyje, kur G. Machatý buvo pavadintas geriausiu režisieriumi).
Skandalingai pagarsėjęs filmas padėjo jaunai aktorei įsitvirtinti Holivude. MGM magnatas Louisas B. Mayeris kurį laiką dvejojo, ar jo reputacijai nepakenks kontraktas su liūdnai pagarsėjusia gražuole, bet moralines dvejones nusvėrė suvokimas, kad skandalai visada atneša didelius pinigus. Tik buvo paprašyta, kad aktorė pasikeistų pavardę ir dalyvautų „naudinguose“ filmuose.
Amerikoje Hedy debiutavo Gaby vaidmeniu filme „Alžyre“ (Algiers, 1938, rež. Johnas Cromwellis). Tai buvo prancūzų šedevro „Pepe Le Mokas“ (1937 m.) perdirbinys, kuriame Jeano Gabino vaidmuo atiteko kitam prancūzui Charles‘ui Boyer.
Po Antrojo pasaulinio karo jos karjera ėmė smukti ir MGM nusprendė nebepratęsti sutarties.
Kelis kartus Hedy nepaisė Mayerio pageidavimo dalyvauti „naudinguose“ filmuose: ji atmetė pasiūlymus vaidinti „Dujų šviesoje“ (Gaslight, 1940 m., rež. G. Cukoras) ir „Kasablankoje“ (1942m., rež. M. Curtizas) – abu vaidmenys atiteko Ingridai Bergman.
Vaidino lemtingas moteris kriminaliniuose film noir filmuose: Liusjeną Talbot (Kryžkelės, 1942 m., rež. Jakkas Conway, partneris – Williamas Powellas), Ireną Von Mor (Sąmokslininkai, 1944 m., rež. Jeanas Negulesco), Madleną Damien (Pažemintoji, 1947 m., rež. Robertas Stevensonas), Marianą Lores (Dama be paso, 1950, rež. J.H. Lewisas) ir kt.
Jos partneriai filmuose buvo žaviausi Holivudo vyrai: Robertas Tayloras („Topikų dama“, 1939 m., rež. Jackas Conway), Spenceris Tracy („Imu šią moterį“, 1940 m., rež. W.S. Van Dyke‘as), Clarkas Gable‘as („Draugas Iksas“, 1940 m., rež. Kingas Vidoras), Jamesas Stewartas („Ateik ir pasilik“, 1941 m., rež. Clarence‘as Brownas), Victoras Mature‘as („Samsonas ir Dalila“, 1949 m., rež. C.B. DeMille‘is).
Buvo ištekėjusi šešis kartus, susilaukė trijų vaikų.
1966 metais po aštuonerių metų pertraukos pabandė sugrįžti į kiną, bet susilaukė pasipriešinimo. Taip jai buvo atkeršyta už aikštingą charakterį ir piktą Holivudo kritiką.
Mažai kas žino, kad Hedy Lamarr dar buvo ir išradėja. 1942-aisiais drauge su kompozitoriumi avangardininku George‘u Antheiliu užpatentavo „Slaptojo ryšio sistemą“ (Secret Communication System, patento nr. US2292387A), leidžiančią nuotoliniu būdu valdyti torpedas.
Kariškiams ši sistema pasirodė pernelyg sudėtinga ir brangi, todėl ji nebuvo diegiama. Tačiau vadinamųjų „šokinėjančių dažnių“ efektas vėliau buvo panaudotas konstruojant mobiliuosius telefonus.
H.Lamarr turinti nemažai žinių apie ginklus ir amuniciją užsidegė mintimi patobulinti Amerikos laivyne naudojamas radijo ryšio technologijas. Jai kėlė nerimą, kad radijo ryšiu valdomos torpedos labai lengvai nukrypsta nuo kurso ir nepasiekia taikinio, jei priešas perima radijo ryšio dažnius ir juos sutrikdo. Aktorė spręsdama šią problemą išrado technologiją, vėliau tapusią belaidžių komunikacinių sistemų – Wi-Fi ir Bluetooth – veikimo pagrindu. Šį išradimą, kurio esmė – slaptas kodas, kurį naudojant radijo siųstuvas siunčia signalą į imtuvą tuo dažniu, kurio negali atsekti priešo žvalgyba, ji pavadino „peršokančio dažnio“ komunikacine sistema.
1997 metais aktorė buvo apdovanota už šį išradimą. O 2014-aisiais jos pavardė įrašyta JAV Nacionalinėje išradėjų šlovės salėje.
Holivude H.Lamarr susipažino su verslininku ir pilotu Howardu Hughesu, su kuriuo pradėjo susitikinėti. Jai darė įspūdį Howardo susidomėjimas inovacijomis. Aktorė dažnai lankė jo lėktuvų gamyklą, kur supažindino su aviakonstruktoriais ir stebėjo lėktuvų gamybos procesą. Tuo pat metu įsigijo knygų apie paukščius ir žuvis. Pagal greičiausio paukščio sparno formą ir greičiausios žuvies peleko formą H.Lamarr suprojektavo originalaus dizaino lėktuvo sparną, pasižymintį naujomis aerodinaminėmis savybėmis. Pamatęs brėžinius, H.Hughesas, kurio tikslas buvo sukurti greitus karinius lėktuvus JAV armijai, pavadino ją genialia.
H.Lamarr parašė autobiografinę knygą „Ekstazė ir aš“ (Ecstasy and Me).
2021 metais „Balto leidybos namai“ lietuviškai išleido Marie Benedict knygą „Vienintelė moteris kambaryje“ (The Only Woman in the Room), kurios herojė yra Hedy Lamarr.
