Vis dažniau spauda mirga nuo pranešimų apie amerikiečių pareigūnų brutalumą, kai per jų ir civilių konfliktus buvo sužeisti ar net mirtinai pašauti dažnai net ir neginkluoti žmonės. Vien per šiuos metus JAV policijos pareigūnai mirtinai pašovė netoli tūkstančio civilių.
Kai žmonės yra samdomi, kad apsaugotų civilių bendruomėnes, o viskas baigiasi mirtinais konfliktais, pareigūnai tampa arba herojais, arba žudikais – niekada taip greitai žmogus nebuvo teisiamas kaip šioje eroje, pilnoje apsaugos, asmeninių ar kitokių vaizdo kamerų. Viena kulka, paleista skatinama adrenalino, gali baigti gyvenimą, sugriauti karjerą, įžiebti riaušes, paskatinti rasinę įtampą ar net pakeisti tautos politiką.
Naudojant įvairiausias video technikas, vis dažniau žmonės viešina įrašus, kuriuose matomi pareigūnų brutalus elgesys. Dar šią vasarą internete paplito video įrašas, kai Kolumbijoje, vienoje Pietų Karolinos valstijos mokyklų budintis pareigūnas Benas Fieldsas, panaudojęs jėgą, tiesiog ištempė jam nepaklususią mokinę iš suolo ir vilko per visą klasę užlaužęs rankas. Ir tai tikrai ne pirmas ir ne paskutinis vaizdo įrašas, skelbiantys apie netinkamą pareigūno elgesį su civiliais.
Kone garsiausias skandalas įvyko tuomet, kai JAV pareigūnas Fergusone mirtinai pašovė juodaodį paauglį Michael Brown’ą. Šis įvykis sukėlė miestelio gyventojų pasipiktinimą policija, pradėta abejoti pareigūnų požiūriu į kitos rasės atstovus, t.y. pareigūnai pradėti kaltinti rasizmu. Nužudytas jaunuolis tapo policijos piktnaudžiavimo savo galiomis, korupcijos valdžios sluoksniuose ir rasinės diskriminacijos simboliu, kuriuo tuoj pat pradėjo naudotis ne tik aktyvūs žmogaus teisių gynėjai, bet ir konfliktiniai asmenys, siekiantys įžiebti pasipriešinimą valdžiai, sukelti riaušes ir pan.
Dar visai neseniai, gana ramus miestas, tapo vienas garsiausių ir labiausiai aptarinėjamų tarp visų valstijų. Nuo 2014 – tųjų metų rugpjūčio, Fergusone nuolatos vyksta riaušės, kurių metu protestuojama prieš policijos pareigūnų savivališkus veiksmus prieš neginkluotus civilius. Spauda mirga nuo pranešimų apie vykstančius konfliktus riaušių metu, kai panaudojami ir šaunamieji ginklai, taip didindami tikimybę, jog bet kada gali įvykti dar viena nelaimė.
Visi šie konfliktai, neretai pasibaigę civilių mirtimi, atveria opiausias JAV vidaus problemas – šalyje vis dar gyvuoja socialinė nelygybė ir rasizmas. Kaip pavyzdžiu galima laikyti tą patį Fergusono miestą, kuriame didžiausią populiaciją sudaro juodaodžiai žmonės, tačiau policijos nuovadoje iš daugiau nei 40 – ties pareigūnų dirba vos 3 juodaodžiai. “O štai rajone daugiausia gyvena juodaodžių, kurie dažnai tampa rasistiškai nusiteikusių baltaodžių pareigūnų taikiniais“, – sakė „St.Louis Post-Dispatch“ žurnalistas Jeremy Kohleris.
„Ne vienas JAV girdėjo istorijų, kaip baltaodžiai pareigūnai sustabdo juodaodžius vairuotojus ir kelia absurdiškus reikalavimus. Nebūkime naivūs, to būta ir Fergusone. Problema vis dėlto nėra tik dėl rasinių nesutarimų. Didesnė atvira žaizda sistemoje – pareigūnų atsakomybė“, – sakė jis.
Paprastai JAV policijos kadetas 58 valandas praleidžia mokydamasis, kaip naudoti šaunamąjį ginklą, o 49 valandas analizuoja gynybinę taktiką. Tačiau vos aštuonios valandos skiriamos deeskalavimo technikai – būdams rasti išeitį iš problemos nepanaudojant jėgos. Galbūt tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl pareigūnai pasiduoda adrenalino jausmui ir negalvoja, kaip jų tolimesni veiksmai gali nulemti ateitį ir kitų, kartais net nekaltų žmonių gyvenimus. Kai apmokymuose daugiau laiko praleidžiama besimokant naudotis ginklu, nei analizuoti ir spręsti problemą nenaudojant fizinės jėgos, nenuostabu, kad pareigūnai dažniau išsitraukia ginklą konflikto metu – juk tai daryti jie yra apmokyti geriausiai.