Trys žmonės pateikė skundą „Facebook“, kuriame išsamiai aprašė tariamą diskriminaciją įmonėje. Skundo esmė diskriminacija, kenkianti juodaodžiams žmonėms įsidarbinant ir gaunant paaukštinimą.
Skunde, pateiktame Lygių užimtumo galimybių komisijai, aptariama trijų asmenų – vieno esamo juodaodžio darbuotojo ir dviejų juodaodžių kandidatų, kurie nebuvo įdarbinti, patirtys. Jie teigia, kad socialinės žiniasklaidos bendrovėje vyrauja „juodaodžiams priešiška darbo atmosfera ir struktūra. Žmonės remiasi žalingu rasiniu stereotipu, nepadeda gerinti juodaodžių darbuotojų įgūdžių ir nesvarsto jų kaip profesionalų.“
,,Galbūt „Facebook“ ir talpina „Black Lives Matter įrašus“, – teigiama skunde. „Tačiau juodaodžiai darbuotojai nemato šios frazės, atspindėtos pačioje darbovietėje.”
Paraiškoje reikalaujama, kad „Facebook“ panaikintų rasinę diskriminaciją „ne tik visuomenėje, bet ir pačioje darbo vietoje“ ir prašo EEOC (Lygių užimtumo galimybių komisijos) ištirti galimus pilietinių teisių pažeidimus socialinės žiniasklaidos įmonėje. Trys išvardyti skundo teikėjai yra Oskaras Veneszis jaunesnysis, šiuo metu įmonėje dirbantis programų vadovu, taip pat Hovardas Vinsas jaunesnysis ir Jazsmina Smit, juodaodžiai kandidatai, kurie, kaip teigiama skunde, yra aukštos kvalifikacijos, bet nebuvo įdarbinti.
46 metų buvęs karinio jūrų laivyno karininkas, kelis dešimtmečius tarnavęs laivyne ir keletą metų buvęs vyresniuoju pareigūnu, Veneszis teigė, kad 2017 m. buvo pasamdytas dirbti „Facebook“ Vašingtono biure. Jis stiprino iniciatyvas, skirtas veteranams. Tačiau skunde teigė, kad nuo to laiko įmonė paskyrė jį keliems skirtingiems vadovams, tik neseniai suteikė prieiga prie tiesioginių ataskaitų ir nubaudė už tai, kad rekomendavo įmonei bendradarbiauti su istoriškai juodaodžių universitetais ir kolegijomis. Įmonė naudojosi fraze, be aiškaus apibrėžimo – „kultūrinis atitikimas“, kad tariamai neleistų jam ar kitiems kandidatams įsidarbinti ar gauti paaukštinimą.
Vienu atveju, Veneszis sakė, kad vadybininkas, paklaustas apie darbo rezultatus, pavadino jį „suktu“. Vadybininko komentarą aiškino kaip užkoduotą kalbą. Taip skatinamas rasistinis stereotipas, kad juodaodžiai yra nepatikimi ir rūpinasi tik asmeniniais interesais. Nepaisant to, kad rekomendavo septynis kvalifikuotus kandidatus į laisvas pozicijas, Veneszis teigė, kad nei vienas iš jų nebuvo pasamdytas.
„Greitai pamačiau, kad mano nuomonė ir mano vertė čia neatstovaujama“, – sakė Veneszis, kuris pareiškime taip pat tvirtino girdėjęs „Facebook“ biure ištartą ,,N-žodį.“
Pareiškime teigiama, kad „Facebook“ „išsprendžia visus rasinės diskriminacijos ir priekabiavimo atvejus slaptame forume, kur visi nutarimai yra „konfidencialūs ir neprieinami visuomenei“, tačiau atsisako šio reikalavimo tiriant diskriminaciją dėl lyties“, skunde teigiama, kad ši politika menkina ieškinių dėl rasinės diskriminacijos svarbą.
„Facebook“ darbuotojai praėjusių metų pabaigoje mėgino viešai išsakyti savo susirūpinimą dėl rasizmo įmonėje, pavyzdžiui, anoniminiame laikraščio puslapyje su išspausdintais skaitytojų laiškais. Skunde teigiama, kad šie darbuotojai buvo „kritikuojami, iš jų tyčiojosi ir tyrė dėl jų susirūpinimo įvairovės trūkumu ir netinkamu elgesiu su įvairios odos spalvos žmonėmis įmonėje.“
Veneszis ir kiti du skundo teikėjai teigia, kad „Facebook“ mato kaip vertingą bendrovę, tačiau ji turi dar daug ką nuveikti, kad būtų laikoma svetinga juodaodžiams darbuotojams.
„Yra vietų, kuriose gali parodyti tikrąjį save“, – sakė Veneszis, – „bet dauguma juodaodžių darbuotojų supranta, kad iš tikrųjų negali atsiverti. Jie negali to pakęsti. “
Kiti du skundų teikėjai, 31 metų Smit ir 30 metų Vinas, tikina, kad nebuvo įdarbinti „Facebook“, dėl odos spalvos.
Merilande gyvenanti Smit per pastaruosius aštuonerius metus kreipėsi dėl kelių darbo vietų įmonėje ir nebuvo įdarbinta, nepaisant to, kad gavo „puikius veiklos įvertinimus“ ir atitiko visas minimalias ir pageidaujamas kvalifikacijas, rašoma skunde. Ji sako, kad „Facebook“ darbuotoja susisiekė su ja po to, kai Smit balandžio mėnesį pateikė prašymą užimti pareigas žmogiškuosiuose ištekliuose. Tariamai jai pranešė, kad ji turi aukštą kvalifikaciją kelioms pareigoms įmonėje, tačiau „kultūrinis atitikimas“ labai svarbus atvykstantiems darbuotojams. Smit nebuvo suteikta galimybė dalyvauti nei viename pokalbyje dėl laisvų darbo pozicijų.
Dabartinis „Facebook“ darbuotojas rekomendavo Vinsą užimti dvejas iš trijų pozicijų, į kurias jis kandidatavo. Jis buvo pakviestas į pokalbį dėl vienos iš trijų pozicijų, teigiama skunde, ir nepaisant to, kad buvo „stiprus kandidatas“, jis nebuvo pasamdytas.
„Kiti „Facebook“ darbuotojai, kurie šiuo metu dirba pozicijoje, į kurią kandidatavo ponas Vinsas jaunesnysis, turi panašią ar mažesnę patirtį bei išsilavinimą nei Vinsas. Visi jie yra baltaodžiai“, – sakoma skunde.
„Mes tikimės, kad viešai kalbėdamas Oskaras konstruktyviai paspartins šį dialogą tiek išorėje, tiek kompanijos viduje, – teigė Peteris Romeris-Friedmanas, pagrindinis„ Gupta Wessler PLLC “, skundą tvarkančios įmonės advokatas.
„Tai ne tas pats, kas nuskraidinti žmogų į mėnulį 1969-aisiais, – pridūrė jis. „Galite greitai pakeisti situaciją dėl įdarbinimo ir paaukštinimo pareigose; jums tereikia įsipareigoti ir rasti geras strategijas, kaip tai padaryti.”
Taip pat skaitykite: „Facebook“ tikisi, kad 2030 m. pusė jos platformos darbuotojų dirbs nuotoliniu būdu
