Šiandieniniame pasaulyje vis dažniau kalbame apie ekologiją. Šį terminą apibūdina trys svarbios sritys: klimato, edafiniai, biotiniai veiksniai. Konkrečiau kalbant, žodis ekologija apima problemas susijusias su gyvųjų organizmų santykiais gyvenamoje aplinkoje, įskaitant klimatą, geografines sąlygas, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką.
Prie gamtos išsaugojimo gali prisidėti kiekvienas žmogus, ne tik „Žaliųjų“ organizacijos ar aplinkos ministerija. Tereikia pakeisti keletą savo gyvenimo įpročių buityje: pradėti rūšiuoti šiukšles, taupyti elektrą, kuo dažniau naudotis viešuoju transportu, mažiau pirkti popieriaus. Kalbant apie mitybos įpročius, verta daugiau valgyti daržovių, košių, vaisių, kuo mažiau maisto produktų išmesti į konteinerius.
Elektros taupymas
Elektra svarbi kiekvienoje gyvenamoje erdvėje. Tačiau galvojant apie elektros taupymą, verta prisiminti tokius dalykus: išeinant iš kambario (net trumpam), išjungti šviesą ir prietaisus, naudoti taupančias elektrą lemputes, šaldytuvui ir šaldikliui nureguliuoti mažiausius šalčio laipsnius, su arbatinuku vandenį virinti tik tokį kiek, kiek jo reikia tuo metu, šeimos nariams vakarais patartina būti kartu, tame pačiame kambaryje. Kasdienėje gyvenimo buityje toks elektros taupymas padės sutaupyti skaitiklyje besisukančius skaičius, o tai vienas iš žingsnių padėsiantis taupyti gamtos išteklius.
Tris kartus pasaulyje ir Lietuvoje buvo organizuota akcija „Žemės valanda“ – išjungti šviesą valandai laiko įvairiuose miestuose. Šviesa išjungiama tam, kad žemė galėtų „atsikvėpti“, o žmonės susimąstytų apie pragaištingus veiklos padarinius gamtai. 2012 m. ši iniciatyva žiniasklaidos buvo platinama net 38 kalbomis..
Viešasis transportas
Kad gamta būtų mažiau teršiama išmetamosiomis dujomis, patartina dažniau naudotis viešuoju transportu. Tai ypač patogu miesto gyventojams. Autobusai, troleibusai, maršrutiniai autobusiukai – transporto priemonės, kuriose telpa didesnis kiekis žmonių nei automobilyje. Žmonės važiuodami ta pačia kryptimi, laiko nesugaišta ypač daug, tačiau sutaupo CO2 kiekį gamtoje.
Mėsos vartojimo mažinimas
Tapimas vegetaru arba bent jau mažesnis mėsos produktų vartojimas, gali padaryti teigiamą įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimui. Mažesnis mėsos suvartojimas turi įtakos mažinant CO2 patekimą į atmosferą ir išsaugant milžiniškus vandens kiekius. Sumažėjęs gyvūninių produktų vartojimas gali turėti taip pat teigiamos įtakos žmonių sveikatai, aplinkai, kurioje gyvena.
Vandens tarša aplink mus
Kadangi egzistuoja vandens apytakos ratas, kiekvienas yra atsakingas už gamtos teršimą. Ką daro žmogus savo valdose ar kitose vietovėse (jeigu arti ir nėra vandens telkinio), taip pat turi įtakos vandens užterštumo lygiui. Sumažinti vandens užterštumą galima: transporto priemonę plaunant plovykloje, soduose ir daržuose naudojant natūralias trąšas, piktžoles išraunant, o ne naikinant cheminiu būdu, buityje naudojant kuo mažiau chemikalų, pereinant prie natūralių valymo priemonių.
Popieriaus taupymas
Statistika: norint pagaminti toną popieriaus, reikia sunaudoti tiek pat energijos, kiek ir gaminant toną plieno. Iš pasaulyje iškertamų miškų, penktadalis jų keliauja į popieriaus gamybą. Kai kuriose šalyse popierius sudaro apie 40 procentų visų buitinių atliekų. Vienas iš būdų siekiant sumažinti popieriaus naudojimą, popierines sąskaitas bei kitus svarbius dokumentus patartina siųsti elektroniniu paštu.
Įdomi iniciatyva, susijusi su popieriaus taupymu, buvo patvirtinta šių metų pradžioje: dėl reklamos skrajučių metimo į pašto dėžutes. Įsigaliojo Pašto įstatymo pakeitimai, kuriuose numatyta galimybė žmonėms žymėti savo pašto dėžutes, nurodant prašymą nemesti į jas reklaminių leidinių. Tokių gyventojų norų nepaisantys reklamos platintojai arba užsakovai būtų baudžiami nuo 1000 iki 30 tūkst. litų siekiančiomis baudomis.
Maisto švaistymas
Pasaulyje išmetama apie trečdalis viso maisto – maždaug apie 1,3 mlrd. tonų per metus. Tokia problema keliama visose maisto tiekimo grandyse – ūkininkų laukuose, perdirbimo pramonėje, prekybos įmonėse, vartotojų namuose. Švaistymo priežastys yra įvairios. Verta atkreipti dėmesį, kad viena svarbiausių priežasčių lemiančių maisto išmetimą, yra blogi galutinių vartotojų įpročiai, susiję su maisto produktų įsigijimu bei vartojimu.
Šiukšlių rūšiavimas
Šiukšlės turi būti pradėtos rūšiuoti dar namuose. Toks rūšiavimas yra gana paprastas, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius skirtus popieriui, plastmasei, stiklui ir bendroms atliekoms. Tokių konteinerių kiekviename mieste galima pamatyti gana daug, todėl išrūšiavus šiukšles namuose ir jas išmetus į atitinkamą konteinerį, padaromas didelis darbas ekologijos labui.
Antrinis šiukšlių panaudojimas
Šiukšles galima ne tik išmesti. Garsus vokiečiu menininkas Hansas-Jürgenas Schultas kuria meną iš šiukšlių. Tarp jo sukurtų kūrinių – šimtas žmogaus dydžio skulptūrų, pagamintų iš įvairių šiukšlių: skardinių, metalo, popieriaus, plastmasės, kitų atliekų.
Lietuvoje tokių menininkų taip pat galima atrasti. Grafikas – Tadas Gindrėnas kuria įvairius lino raižinius. Linoleumą jis naudoją ne naują, rastą prie konteinerių. Jis teigė, kad niekada nėra pirkęs linoleumo savo kūriniams kurti. Visada naudoja nenaują – subraižytą, patrintą. Kitas ekologijos pavyzdys – Jolantos Šmidtienės sugalvota idėja 2011 metai Kauno Rotušėje eglę sukurti iš 32 tūkst. žalių plastiko butelių. Žalia spalva taip pat pasirinkta neatsitiktinai, juk ji simbolizuoja ramybę, gamtą, ekologiją. Ši Kauno eglė sulaukė pripažinimo visoje Lietuvoje.
Šiukšlės gali būti panaudos ne tik menui, bet ir buityje. Akcija „Kalėdų eglutė – namų šilumai“ yra įgyvendinama jau šešti metai. Jos metu žmonės neišmeta po žiemos švenčių eglučių bet kur, o atneša į specialius akcijos konteinerius. Vėliau eglutės yra išvežamos į biokuro gamybos įmonę, kur iš jų yra gaminamas ekologiškas kuras.
Galvaninių elementų supirkimas – taip pat vienas iš būdų, siekiant mažinti aplinkos užterštumą. Nuo 2012 m. šie elementai Lietuvoje yra superkame net 30 Lietuvos miestų tam, kad jie nebūtų išmetami kartu su kitomis šiukšlėmis. Elementuose yra pavojingų ir aplinką teršiančių medžiagų, kurios gali suardyti žemės gruntą.
