Seimo narė Agnė Širinskienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kolegė Agnė Širinskienė labai išsigando, kad „raskevičiai su sabatauskaitėm“ vasarą registruotomis Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymo (RBBĮ) pataisomis nori katalikų bažnyčią uždaryti.

Gaila, kad kolegė Agnė, turėjusi kone du mėnesius susipažinti su darbo grupės, skirtos RBBĮ tobulinimui, siūlomais pakeitimais, apie jų trūkumus nusprendė prabilti tik dabar ir būtent taip. Bet kur pirštinė metama, ten ją reikia ir pakelti.

Kolegei Agnei itin užkliuvo, kad pagal siūlomus įstatymo pakeitimus,

„[t]radicinės religinės bendruomenės teismo sprendimu galės būti išbrauktos iš juridinių asmenų registro, […] jeigu [jos] veikla pažeidžia žmogaus teises ir laisves arba viešąją tvarką, ir jos likvidavimas ar išbraukimas iš šio registro yra būtinas visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ir dorovei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti demokratinėje visuomenėje.“

Kolegei Agnei tokia kartelė atrodo per griežta, nes, jos nuomone, gali kilti problemų su šių nuostatų taikymų katalikų bažnyčios mokymui. Įdomus prisipažinimas iš, sakyčiau, aršios katalikų tikėjimo gynėjos, kad pagrindinė tikėjimo organizacijos veikla gali prieštarauti „visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ir dorovei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms.“

Jei jums, kaip ir kolegei Agnei prieš akis jau vaidenasi užrakintos bažnyčių durys ir verčiami kryžiai, tai galite būti ramūs. Bet kurios religinės bendrijos ir bendruomenės (RBB) veikla Lietuvoje jau beveik 30 metų gali būti stabdoma pagal ir dabar galiojančio įstatymo 20 str.:

„Jei religinė bendruomenė, bendrija ar centras veikia ne pagal įregistruotus įstatus ar juos atitinkančius dokumentus arba jų veikla pažeidžia Konstituciją ar šį įstatymą, Teisingumo ministerija praneša apie tai raštu įstatymus pažeidusiai religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui ir nurodo terminą, per kurį pažeidimai turi būti ištaisyti. Jei pažeidimai neištaisomi, Teisingumo ministerija gali kreiptis į teismą dėl religinės bendruomenės, bendrijos ar centro veiklos sustabdymo.“

Priešingai nei siūlomuose pakeitimuose, pagal dabartinę įstatymo redakciją RBB užtenka pažeisti ne esmines žmogaus teises ir laisves, o kad ir bet kurią RBBĮ nuostatą, ir galima bandyti pradėti ją teisiškai „užprocedūrinti“. Siūlomi pakeitimai religinių bendruomenių apsaugą ne sumažina, o padidina.

Bet, girdžiu jus sakant, pakeitimai detalizuoja pagrindus, kuriais remiantis RBB gali būti išregistruojama. Taip, bet dabartinės redakcijos „pažeidžia Konstituciją“, be kita ko, neišvengiamai reiškia ir jos 26 straipsnį, kuriame aiškiai parašyta:

„Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.“

Kas, iš esmės, ir parašyta siūlomose pataisose.

Katalikų bažnyčia sėkmingai veikė visą tiek dabartinės redakcijos RBBĮ, tiek ir šio Konstitucijos straipsnio galiojimo laikotarpį, veiks ji ir priėmus kitus įstatymus, įgyvendinančius šią Konstitucijos nuostatą.

Jei vis viena jaučiatės neramūs, tai nusiraminkite. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kišimasis į religinių organizacijų veiklą, toks kaip jų likvidavimas ar juridinio asmens statuso keitimas, yra vertinamas labai griežtai:

„[…] galimybė įsteigti juridinį asmenį, pripažįstamą valstybės, siekiant užtikrinti gebėjimą kolektyviniam veiksmui religinėje sferoje, yra vienas iš svarbiausių religijos laisvės aspektų, be kurio ta laisvė būtų beprasmė. Atitinkamai ir atsisakymas pripažinti juridinio asmens statusą religinei bendruomenei ar suteikti tokį statusą reiškia teisių, saugomų 9 straipsniu, ribojimą, apimantį jų išorinį ir kolektyvinį metmenis, ir liečiantį ne tik pačią religinę bendruomenę, bet ir jos narius.“

Taigi jei bet kuri RBB Lietuvoje jausis nepagrįstai nuskriausta, galės nusitempti mūsų valstybę į EŽTT, ir ją ten aukščiausiu teisiniu lygiu suvalgyti.

Nebent, žinoma, RBB veikla iš tiesų kelia grėsmę visuomenei, kuriuo atveju valstybė turi pareigą prieš tokią bendruomenę imtis visų įmanomų priemonių.

Su kuo, kaip supratau, gerbiama kolegė nėra linkusi sutikti, ir verčiau užsiiminėja kolegų kaltinimu komunistavimu ir gąsdinimu jau tuoj tuoj prasidėsiančiomis priverstinėmis ateizmo pamokomis mokyklose.

Baimė, žinoma, visur lengvai priimama valiuta, bet ja taip lengvai besišvastantys žmonės retai kada nori gero.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: