Jau įpusėjo ruduo, medžių lapai nusidažė auksine spalva ir pradėjo kloti parkų takus. Dangaus skliautus uždengė baltas ūkas paslėpdamas taip trumpai žemę maudžiusią saulę. Su krentančia temperatūra mažėjant galimybėms ir norui užsiminėti atviro oro veiklomis nepastebint pradedi darytis alternatyvių laisvalaikio leidimo alternatyvų.
Turiu keletą draugų studijuojančių mieste pagal studentų mainų programą iš kitų šalių. Miestiečiai įpratę grožėtis miesto panorama, architektūra ir mėgautis socializavimusi Kauno baruose. Greitai tą išmokstą ir užsienio studentai, tačiau nacionalinio egoizmo ar išdidumo vedinas privalėjau parodyti jiems, kad Kaunas – ne tik barai, universitetai bei gatvių žiedai. Pakliuvau į bėdą. Kur galėčiau juos nusivesti, kad galėtų mėgautis kultūra universalia kalba? Kauno muziejų vertę čionykščiai ir miesto svečiai taip pat žino. Jų eksponatais galima mėgautis bet kada be to dažnam tai ne daugkartinis užsiėmimas. Tuomet mane aplankė „eureka“ momentas! Betvarkydamas savo darbo stalą radau tarp dokumentų droviai pasislėpusią seną Kauno filharmonijos programą. Netrukus jos interneto puslapyje susiradau naują ir pradėjau kurpti nedorą planą…
Nusprendžiau parodyti jiems Kauno kultūrinį gyvenimą ir tai padaryti ypatingai pigiai. Parinktas Kamerinis koncertas priklausomai nuo vietos kainavo 5, 7 eurus. Nutariau įtraukti ir porą draugų lietuvių. Tiems, kurie šio mėnesio gale buvo laisvesni, klasikinė muzika kaip žuviai oras ar vištai matematika. Tačiau Kauno filharmonijos repertuaras pakankamai modernus, kad būtų galima rasti ir kažką ir jiems. Nepasigailėjo nei vienas. Profesionalūs brolių latvių ir lietuvių muzikantai rimtą palaikant Irano perkusininkui pradėjo magišką pasirodymą.
Pirmieji atlikti kūriniai buvo roko hitai. Skambėjo grupių „Muse“, „Led Zeppellin“, „U2“ dainos, kuriems pritardama mintyse dainų žodžius kartojo visą salė. Ausis taip pat lepino ir nepamiršta klasikinė muzika, atliekama ekspresyviai ir pagardinta Vakarų ir Rytų muzikinės kultūros jungtimi, paįvairinama ir latvių, rusų, čekų liaudies muzika. Taip vakaras virto unikalia roko, popso ir klasikinės muzikos sinteze.
Pasibaigus koncertui palikome salę išeidami į vėsią sutemą su šiluma savyje ir šypsenomis veiduose. Nusprendę eilinį vakarą bare praleisti „kultūrinantis“ bendrai sutaupėme dešimtį eurų bei pasisėmėme nemažiau įspūdžių ir emocijų. Visi pakviesti neburbėjo. Kam prieš tai neteko, susipažino su klasikų kūriniais bei skirtingomis kultūromis, pasimėgavo įspūdingai atliekamais legendinių grupių hitais.
Užsienių studentų draugų akys buvo prisipildžiusios nuostabos, o galvos minčių apie galimybę pakartoti vizitą įtraukus ir kitus draugais.
Filharmonijos svečiai suteikę nuostabią partiri – tarptautinė grupė DAGAMBA, 2011 metais Latvijoje ją įkūrė turintys akademinį muzikinį išsilavinimą violončelininkai Valters Puce ir Anton Trocjuk. Jų itin kūrybingi eksperimentai su įvairių rūšių, žanrų ir šalių muzika paskatino prisijungti Irano perkusininką Hamidreza Rahbaralam (daf, setar, balsas) ir lietuvį pianistą Dainį Tenį. Šis bendradarbiavimas atnešė naują garsą, pakeitė muzikinę koncepciją ir ansamblis pasuko įvairių muzikos stilių ir žanrų sintezės (Crossover) keliu.
Visiems pavargusiems nuo buities, sunkaus darbo ar įtemptų mokslų rekomenduoju prisiminti, kad Kaunas gali didžiuotis savo kultūrą ir ją turime palaikyti.
