Belgijos medicinos specialistai po ilgų svarstymų priėmė nutarimą, leidžiantį suleisti mirtiną injekciją pacientei, sergančiai depresija, nors visais kitais aspektais ji yra visiškai sveika.
Laura (24m.) – mergina, visą savo gyvenimą kenčianti nuo minčių apie savižudybę. Sulaukus 21-erių Laura atsidūrė psichiatrijos institute, prieš tai ne kartą bandė pakelti prieš save ranką ir pasitraukti iš gyvenimo, tačiau visi jos bandymai buvo nesėkmingi. Nors pacientė nėra mirtina ligonė, jos liga nekelia grėsmės gyvybei, tačiau jos prašymas palengvinti „kančias“, skiriant mirtiną vaistų dozę, buvo patvirtintas. „Gyvenimas yra ne man“,- kalbėjo Laura. „Nors mirtis man taip pat ne pasirinkimas. Jeigu aš galėčiau rinktis, rinkčiausi pakeliamą gyvenimą, tačiau aš bandžiau ir mano bandymai nebuvo vykę“,- žurnalistams sakė pacientė. Lauros mirties data turėtų paaiškėti netrukus.
Lietuviams šis gydytojų sprendimas tikriausiai sukeltų nemažai įtarimų ir klausimų. Tačiau pasirodo, kad Belgijoje toks sprendimas yra visiškai teisėtas. Belgija – antroji valstybė pasaulyje, pasinaudojusi Nyderlandų pavyzdžiu ir dar 2002-aisiais pritarusi eutanazijos įvedimo įstatymui. Įstatymas patvirtina, kad Belgijos medikai gali padėti pacientui numirti, jeigu šis laisva valia išreiškia norą, nes kenčia dėl sunkiai išgydomo ir nepakeliamo skausmo. Pastaraisiais metais prašančiųjų eutanazijos skaičius labai išaugo. 2013-aisiais metais buvo pasiektas eutanazijos atvejų rekordas – eutanazija, kaip būdu numirti, pasinaudojo 1 807 pacientai. Pastebima, kad vis daugiau jaunų žmonių nori pasinaudoti legalia lengva mirtimi su gydytojo pagalba, depresija yra dažniausiai įvardijama jaunuolių „nepakeliamo ir sunkiai išgydomo“ skausmo priežastis. Negana to, Belgijos parlamentas šių metų vasarį priėmė įstatymo pataisas, kurios numato eutanazijos atlikimo galimybę mirtinai sergantiems vaikams, nepaisant jų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Eutanazija. Ar nenoras gyventi gali praeiti?
Eutanazija – Lietuvoje taip pat plačiai diskutuotina tema. 2012 m. kovo mėnesį liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovas Andrius Burba Seimui pateikė projektus, siūlančius įstatymiškai įteisinti ir reglamentuoti eutanaziją Lietuvoje, tačiau jie Seimo Sveikatos reikalų komiteto nutarimu buvo išbraukti iš pavasario sesijos darbotvarkės. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, profesorius Arimantas Dumčius DELFI portale tvirtino neįsivaizduojantis, jog mūsų šalyje, kur sėkmingai vystosi paliatyvioji slauga ir paliatyvioji medicina, būtų įteisinta eutanazija: „Gydžiau šimtus beviltiškų ligonių ir nepasitaikė atvejo, kad protaujantis, sąmoningas pacientas iš anksto reikalautų prašymo, kuriame pasirašytų sau mirties nuosprendį. Ligonis, kuriuo rūpinamasi ir slaugoma iki paskutiniosios minutės, išsaugo gyvenimo viltį. Netikiu, kad Hipokrato priesaiką davęs kolega nueitų į eutanazijos zonderkomandą, kur reikės padėti nužudyti ar nusižudyti ligoniui. Netikiu, kad pas mus dvasingai vystomą šiuolaikišką paliatyviąją mediciną nugalėtų su ciniško požiūrio į žmogaus gyvybę antspaudu eutanazija ir į ją panašūs metodai. Eutanazija – ne padėjimas žmogui oriai išeiti iš gyvenimo, o jo nužudymas“. Diskutuojant apie eutanazijos neigiamą pusę, svarbu nepamiršti ir krikščioniškojo požiūrio – gyvybė yra brangiausia Dievo dovana. Tai pašaukimas būti Dievo sukurtame pasaulyje, būti su Dievu. Žvelgiant iš moralinės pusės, gydytojas, vykdydamas eutanaziją padaro neatleistiną nuodėmę atimdamas žmogui gyvybę, nepaisant to, kad tai daro su jo prašymu.
Kita vertus, eutanazijos legalizavimo šalininkai teigia, kad žmogus yra laisvas ir pats turi teisę apsispręsti dėl savo gyvenimo. Žmogaus teisė išeiti iš gyvenimo yra neatsiejama nuo jo asmenybės orumo ir laisvės, psichinės nepriklausomybės ir saviraiškos gerbimo. Anot Teisės instituto vyr. mokslo darbuotojo Karolio Norvaišos, eutanazijos legalizavimo šalininkai palieka žmogui apsisprendimo galimybę – alternatyvą tarp nežmoniškos kančios paženklinto gyvenimo ir oraus bei garbaus išėjimo iš jo.
2012 m. gegužės mėnesį bendrovės „Rait“ užsakymu naujienų agentūra BNS atliko reprezentatyvią 18- 74 metų Lietuvos gyventojų apklausą, norėdama išsiaiškinti, ar jie pritaria eutanazijos legalizavimui. Nepaisant diskusijų dėl eutanazijos amoralumo, net 47% lietuvių pasisakė už eutanazijos įteisinimą Lietuvoje. 37% respondentų nurodė, kad tam nepritaria, o 16% apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų atsakė, jog šiuo klausimu neturi nuomonės. Eutanazijos įteisinimui daugiausia pritaria 45–54 metų asmenys, gaunantys aukštas pajamas, mažiau pritaria 65–74 metų amžiaus asmenys, pradinį ar pagrindinį išsilavinimą įgiję respondentai.
Taip pat skaitykite: Belgija suteikė bet kokio amžiaus vaikams teisę mirti
