Visame pasaulyje populiarėjantis veganizmo judėjimas neaplenkia ir Lietuvos. Kalbamės su jo atstovu mitybos specialistu, tinklaraščio “Inovatyvi mityba” autoriumi ir augalinio maisto festivalio “Vegfest LT” programos koordinatoriumi Pauliumi Paulausku.
Kas yra veganizmas? Kokiais principais jis vadovaujasi? Dėl kokių priežasčių verta tapti veganu?
Tai sparčiausiai pasaulyje populiarėjantis judėjimas, kurio pagrindinis principas – neišnaudoti gyvūnų. Veganai nevartoja mėsos, žuvies, jūros gėrybių, pieno produktų, kiaušinių ir netgi medaus, atsisako su gyvūnais išbandytos ar gyvūninės kilmės ingredientų turinčios kosmetikos, vengia kailio ir odos dirbinių, vilnos, šilko, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką, nejodinėja, nevažinėja kinkiniais. Veganizmo judėjimas atsirado 1944 m., Anglijoje įkūrus Veganų bendriją (ji atskilo nuo Vegetarų bendrijos) – tai iki šiol veikianti ir labai įtakinga organizacija. Nuo pat judėjimo atsiradimo veganų skaičius augo, o pastaraisiais metais pastebimas tikras augimo bumas.
Rinktis veganišką gyvenimo būdą žmones skatina etinės priežastys, sveikata bei nenoras prisidėti prie aplinkosaugos problemų. Netgi itin konservatyvia laikoma Pasaulio sveikatos organizacija tvirtina, kad augalinė mityba tinka įvairaus amžiaus žmonėms: kūdikiams, vaikams, paaugliams, suaugusiesiems, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms, ar tiems, kurie intensyviai sportuoja, o perdirbtus mėsos gaminius priskiria prie pirmosios kategorijos kancerogenų. O gyvulininkystės daroma žala gamtai yra didesnė nei visos gamybos bei transporto kartu sudėjus.
Manau, kad ateityje didžioji dalis žmonių maitinsis veganiškai – žmonija tiesiog neturės kitos išeities. Jau dabar veganizmas pasaulyje populiarėja kosminiu greičiu. Lietuvoje šis judėjimas taip pat populiarėja, atsiranda vis daugiau veganams skirtų vietų, visavalgiškos maitinimo įstaigos į savo meniu įtraukia veganiškų patiekalų, plečiasi veganiškų produktų pasirinkimas prekybos centruose. Visame pasualyje, taip pat ir mūsų šalyje mėsos, pieno produktų vartojimas mažėja, verslai privalo prisitaikyti prie kintančių vartotojų poreikių ir pateikti daugiau augalinių pasirinkimų.
Kaip pats atradai augalinę mitybą bei veganizmą?
Mano kelias į veganizmą prasidėjo prieš daugiau nei tris metus, kai nusprendžiau priimti draugų iššūkį ir 21 dieną nevalgyti mėsos. Tuo metu vis susigalvodavome kokių nors iššūkių – kas rytą bėgioti, praustis po šaltu dušu, medituoti. Sakoma, kad 21 diena – tai laikas, kurio užtenka naujam įpročiui suformuoti. Ir ką manote – praėjus šiam laikotarpiui iš tiesų nebenorėjau mėsos!
Tiesa, tuo metu intensyviai sportavau ir buvau įsitikinęs, kad norint užsiauginti raumenų, privalau vartoti gyvūninės kilmės baltymus, todėl vis dar valgiau daug žuvies, pieno produktų, kiaušinių. Visgi, galvoje kažkas kirbėjo, pradėjau domėtis – ar tikrai… Paaiškėjo, kad raumenų masę užsiauginti galima ir maitinantis augaliniu maistu, be to sportinius rezultatus jis pagerina, o ne pablogina. Pirmą kartą sužinojau ir kokia žiauri gyvulininkystės pramonė, kasdien kankinati ir nužudanti milijonus gyvybių bei kokią grėsmę ekologijai ji kelia… Apsisprendžiau pereiti prie veganiškos mitybos bei tapti veganizmo aktyvistu. Be to esu mitybos specialistas: galiu skleisti žinias apie tai, kaip gyvūninės kilmės mityba žaloja sveikatą bei sukelia ligas. Būtent su mėsos, pieno produktų, kiaušinių vartojimu siejamos tokios ligos kaip širdies ir kraujagyslių sutrikimai, vėžys, diabetas, artritas, osteoporozė, įvairios alergijos, Alzhaimerio liga ir netgi depresija.
Kas keičiant gyvenimo būdą buvo sunkiausia? Kaip šiuos sunkumus įveikei?
Sunku nebuvo, visgi teko skirti laiko naujų receptų, kurie būtų ir skanūs, ir sveiki, paieškai. Iš pradžių nežinojau ką valgyti – valgiau kruopas su prieskoniais… Dabar prisiminus ima juokas… Bet turėjau tikslą pakeisti mitybą ir buvau atkaklus. O dabar to mokau kitus. Taip pat susidūriau su artimųjų nepritarimu, teko daug paplušėti, kol juos nuraminau. Dabar jau į augalinę mitybą žiūri teigiamai, mielai paragauja ką gaminu. Mitybą pakeičiau nesunkiai, gal didesnis iššūkis buvo pakeisti drabužius, avalynę, kai kuriuos buityje naudojamus daiktus į tinkamus veganams, t.y. neturinčius jokių gyvūninės kilmės elementų.
Kas pasikeitė pakeitus mitybos įpročius?
Numečiau 10 kg riebalų bei toksinų – metant svorį nyksta ir toksinai, nes būtent jie ir yra kaupiami riebalų rievėse. Kadangi pradėjau valgyti lengviau virškinamą maistą, atsirado daugiau energijos, išsisprendė virškinimo bėdos, su kuriomis susidurdavau, miegas tapo ramesnis (geresniam miegui pasitarnavo ir antčiužiniai). Jokiomis rimtesnėmis ligomis nesirgau, tad pasigirti, kad nuo kažko pasveikau, negaliu, tačiau naudą akivaizdžiai pajutau. Be to buvo smagu atrasti ir naujų skonių, naujų produktų bei patiekalų, pavydžiui, humuso ir falafelių iki tol net nebuvau ragavęs. Pamėgau kai kurias daržoves, kurios iki tol nebuvo prie širdies.
Koks tavo dienos racionas – ką, kaip ir kada valgai?
Ryte labiausiai mėgstu glotnučius, pietums bei vakarienei – trintas sriubas, troškinius, orkaitėje gamintus patiekalus. Mėgstu maistą gaminti pats, nes patinka žinoti kokia jo sudėtis, su kokia energija jis pagamintas. Valgau triskart per dieną, tarpuose suvalgau užkandžių – šviežių ar džiovintų vaisių, riešutų, trapučių su humusu ar riešutų sviestu.
Kokios tavo manymu, lietuvių dažniausiai daromos mitybos klaidos?
Pirmiausia reikėtų grįžti prie pagrindų ir nežiūrint to kiek laiko turite, maistą ruošti patiems. Reikėtų turėti pastovų rėžimą, valgyti tuo pačiu laiku – taip išlaikomas pastovus cukraus kiekis kraujyje, susireguliuoja medžiagų apykaita. Didžiają dalį kalorijų reikėtų gauti pirmoje dienos pusėje, po pietų rinktis lengvesnį maistą. Reikėtų vengti perdirbto, daug cukraus, riebalų turinčio maisto, miltinių gaminių, nuolatinio užkandžiavimo ir persivalgymo savaitgaliai ar per įvairias šventes.
Veganišką gyvenimo būdą pasirinkusi ir Pauliaus mergina Rugilė – pora kartu planuoja išleisti augalinių receptų knygą. Asmeninio archyvo nuotr.
Pagal statistiką, Lietuvos gyventojai suvartoja dvigubai daugiau nei rekomenduojama sočiųjų riebalų rūgščių, kitaip sakant – valgo per riebiai, per daug cholesterolio ir paprastųjų cukrų. Jiems trūksta vitaminų A, B2, B5, B12, C, D, iš mineralų – magnio, geležies, cinko, seleno, jodo. Taip pat lietuviai suvartoja ženkliai per mažai skaidulinių medžiagų. Daug kalorijų gaunama iš kviečių produktų – šie angliavandeniai yra menkaverčiai, pakeliantys insulino lygį, todėl jų vertėtų vengti. Rekomenduočiau valgyti daugiau ir įvairesnių daržovių, ne tik bulvių. Per dieną reikėtų suvalgyti ir bent 3-4 vaisius, uogų (šaltuoju metų laiku tinka ir šaldytos). Vertėtų riboti, o geriausia – iš viso atsisakyti gyvūninės kilmės produktų. Juos pakeisti grikiais, pupelėmis, žirniais, avinžirniais, lęšiais. Tradiciniai lietuviški patiekalai nėra sveiki, todėl jais mėgaukitės tik ypatingomis progomis.
Ką valgyti žiemą, ankstyvą pavasarį, kad nepritrūktų reikalingų maistinių medžiagų?
Žiemos metu, nesvarbu kokią mitybą yra pasirinkę, net 90% Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Jį vertėtų vartoti papildomai, o jei turite galimybę – labai gerai išvažiuoti į šiltus kraštus pasideginti. Vitamino D trūkumo požymiai yra šie: menkas atsparumas infekcinėms ligoms, nuovargis, kaulų ir raumenų skausmai, negyjančios žaizdos, slenkantys plaukai, blyški oda. Papildomai rekomenduoju ir vitaminą B12 – jo trūksta tikrai ne tik veganams ir iš maisto gauti sunku. Visas kitas medžiagas galima gauti su maistu.
Kas be mitybos turi įtakos gerai sveikatai?
Sveikatos būklę labiausiai įtakoja gyvensena. Tai apima mitybą, fizinį aktyvumą, kokybišką miegą, streso valdymą, socialinius ryšius bei žalingų įpročių neturėjimą. Mityba yra svarbiausia iš jų, tačiau kitų taip pat nevertėtų pamiršti. Antras pagal svarbą greičiausiai būtų fizinis aktyvumas – žmonės tiesiog atprato judėti… Kasdien reikėtų vaikščioti bent valandą laiko – tai stiprina širdį ir apsaugo nuo daugybės ligų. Šiaip visi komponentai susiję, pavyzdžiui, blogai išsimiegojus nesinorės sportuoti, trauks prie nesveiko maisto, bus prastesnė nuotaika, taigi nesinorės bendrauti ir būsite linkę grįžti prie žalingų įpročių. Reikia stengtis, kad rūpinimasis jais taptų kasdieniu įpročiu. Jei sunku, galima kreiptis ir į specialistus. Aš pats sudarinėju mitybos planus, konsultuoju įvariais su mityba susijusiais klausimais.
Daug kas mano, jog maitintis augaliniu maistu – brangu. Patvirtintum tai ar paneigtum? Kokių patarimų duotum, kad nauji įpročiai neplėšytų piniginės?
Lietuvoje vis dar labai brangūs įvairūs pusgaminiai – mėsos bei pieno produktų pakaitalai. Užsienyje jie gerokai pigesni. Tačiau šie produktai nėra būtini, atvirkščiai, netgi nelabai sveiki, todėl jais piknaudžiauti ir taip nederėtų. Jei dažnai lankysitės veganiško maisto kavinėse, restoranuose, taip pat išleiste daug, tačiau kainos nėra aukštesnės nei visavalgiškose maitinimo įstaigose. Brangus produktas yra riešutai, tačiau jų suvalgyti užtenka vos saujelę per dieną. Reikėtų rinktis įvairius ankštinius, kruopas, sezonines daržoves ir vaisius. Norint sutaupyti, ilgą galiojimo laiką turinčius produktus galima pirkti didesniais kiekiais, jei įmanoma, iš maisto bazių, ar tiesiai iš ūkininkų, o trumpo galiojimo produktų pirkti tik tiek, kiek spėsite suvalgyti. Idealu, jei bent dalį maisto galite užsiauginti patys.
Ar Lietuvoje veganizmas populiarėja taip pat sparčiai kaip ir užsienyje?
Kad veganizmas plinta labai greitai, parodo skaičiai, pavyzdžiui, sausį prie Jungtinėje Karalystėje organizuotos akcijos “Veganuary”, skatinančios mėnsį laiko maitintis augaliniu maistu, prisijungė daugiau nei 250000 žmonių. Tai rodo, kad visuomenė vis labiau domisi naujovėmis, jiems rūpi gyvūnų gerovė, jų pačių sveikata bei aplinkosauga. Daugelyje šalių netgi keičiami įstatymai – veganiško, vegetariško maisto įtraukiama į vaikų darželių, mokyklų, ligoninių, darboviečių meniu, žiniasklaidoje skatinama riboti gyvūninio maisto vartojimą ir t.t. Lietuva, palyginus su Vakarų šalimis, vis dar atsilieka, tačiau progresas jau yra. Čia dar akivaizdžiai išlieka kainų skirtumas, pavyzdžiui, augalinio pieno litrą Jungtinėje Karalystėje galima įsigyti už mažiau nei svarą, o Lietuvoje toks pat kainuoja 2-3 eurus. Trūksta gydytojų išprusimo – jų žinios apie mitybą yra itin menkos. Tačiau ir Lietuvoje atsiranda gydytojų veganų.
Veganų bendruomenė Lietuvoje auga, organizuojamas festivalis “Vegfest LT”, įvairios mitybos stovyklos, maisto gaminimo kursai, piknikai. Vilniuje veikia jau dvi “Veggo Shop” parduotuvės, kuriose prekiaujama tik veganams tinkamais produktais. Palyginus su kelias metais atgal, situacija iš tiesų taisosi.
Kur žmonės, ypač nemokantys užsienio kalbų, galėtų rasti informacijos apie augalinę mitybą ir veganizmą?
Rekomenduoju sekti mano puslapį “Inovatyvi mityba”, taip pat prisijungti prie didžiausios šalyje veganų bendruomenės internete – “Facebook” grupės “Lietuvos veganai”, turinčios jau daugiau nei 27.000 narių. Joje žmonės dalijasi savo patirtimi ir patarimais, įvairiais receptais, rekomendacijomis, skelbiamos su veganizmu susijusios pasaulio ir Lietuvos naujienos.
Kur kreiptis tiems, kurie norėtų prisidėti prie aktyvizmo veiklos?
Labai laukiame savanorių, norinčių prisidėti prie festivalio “Vegfest LT” organizavimo, taip pat galite prisidėti prie iniciatyvos “Anonymous for the Voiceless”, kurie rengia gyvūnų teisių akcijas Vilniuje bei Kaune.
Kokių mitų apie veganizmą esi girdėjęs? Iš kur jie atsiranda?
Mitus skleidžia neišsilavinę žmonės, kuriems rūpi tik kalbėti ir įrodinėti savo tiesą dėl nenoro priimti naują informaciją. Be to gyvulininkystės pramonė užsakinėja straipsnius spaudoje su melaginga, tačiau jai pelną nešančia informacija.
Pavyzdžiui, mitas, kuriuo aš ir pats tikėjau – kad maitinantis augaliniu maistu neįmanoma gauti pakankamai baltymų. Tiesa ta, kad medicinos istorijoje dar nė karto niekam nebuvo nustatytas baltymų stygius – tai iš viso išgalvotas dalykas. Baltymų suaugusiam žmogui reikia visiškai nedaug, ir jų yra visur – nuo ankštinių iki lapinių, baltymų yra netgi vandeningose daržovėse kaip pavyzdžiui, arbūzas.
Kitas mitas, jog tokia mityba netinka vaikams, paaugliams, nėščiosioms. Pasaulyje yra tautų, visiškai nevalgančių gyvūninės kilmės maisto, arba valgančių tik minimalų jo kiekį, tačiau su jokiomis sveikatos problemomis jos nesusiduria. Visos svarbiausios pasaulio sveikatos bei mitybos organizacijos pripažįsta, kad augalinė mityba yra tinkama visokio amžiaus žmonėms.
Žinoma, jeigu trūksta žinių apie subalansuotą mitybą, galima padaryti kalidų. Tačiau jei valgysite įvairų ir kuo mažiau apdorotą maistą, tikrai gausite visko, ko reikia.
Tavo mylimoji – veganė (žinoma dainininkė Rugilė Daujotytė – aut. past), tad konfliktų dėl mitybos nekyla. O ką gi daryti poroms, kurių narių mitybos įpročiai skiriasi?
Pagal statistiką, moterų, kurios pasirinkusios augalinę mitybą, yra žymiai daugiau nei vyrų. Tačiau būtent jos dažniausiai namuose gamina maistą. Jei vyras su priešiškumu žiūri į augalinę mitybą, moteris gali pajuokauti – pagaminti veganiško maisto, primenančio mėsišką – esu garantuotas, kad vyras net nesupras, jog patiekale nėra mėsos. O šiaip žinoma, geriausia šviestis, diskutuoti. Labai palanku kartu su savo pora apsilankyti “Vegfest LT” festivalyje, paskanauti jame gaminamų patiekalų, pasiklausyti paskaitų.
Man pasisekė, kad mitybos klausimais sutariame, abu tapome veganais panašiu metu, o dabar kartu planuojame išleisti receptų knygą.
Pasidalink keliomis lengvai pagaminamų veganiškų patiekalų idėjomis pusryčiams, pietums bei vakarienei.
Pusryčiams itin tinka glotnučiai – juos gaminu iš saldžių vaisių, uogų, lapinių daržovių, maltų sėklų, pilu vandens ar augalinio pieno, dedu žiupsnelį prieskonių. Pietums – sriubos, troškiniai, orkaitėje gaminti patiekalai, vakarienei – lengvesnis maistas, pavyzdžiui, garuose virtos daržovės.
“Vegfest LT” vasaros festivalis vyks birželio 8 d. 10-18 val. Vilniuje, prekybos ir laisvalaikio centre “Panorama”. Įėjimas nemokamas.
