Režisierius: Morten Tyldum
Metai: 2016
IMDb: Passengers
Kada žiūrėti? Jeigu susiruošite į kino teatrą, o repertuare bus tik šis filmas
Tarpgalaktinės kelionės metu į savo naująjį gyvenimą, planetą Homestead II, dėl laive įvykusio gedimo pažadinamas keleivis. Jo kelionė miego kapsulėje turėjo trukti 120 metų. Tačiau iki kelionės tikslo liko net 90 metų ir jokios galimybės panirti į miegą iš naujo.
Pamačiusi filmo „Passengers“ treilerį, jo nekantriai laukiau, ruošdamasi švęsti nepralenkiamas kompiuterinės grafikos galimybes ir subrendusio Holivudo triumfą. Deja, mano lūkesčiai išsisklaidė ore kaip naujametinių petardų dūmai. Kas atsitiko?
Filmo režisierius Morten Tyldum prieš 2 metus sužibėjo pristatęs filmą „Imitation Game“ ir taip tik dar labiau sužadino viltis. Tačiau, panašu, jam kur kas geriau sekasi tvarkytis su dimensijų varžoma Žemės erdve negu beribiu kosmosu.
Šios juostos kūrėjai rado puikų, ne tiek ir daug mokslinės fantastikos dramų siužetuose naudotą kabliuką, kuriuo suviliojo tokius žiūrovus kaip aš. Tačiau, deja, likusio scenarijaus jis neišgelbėjo. Kosmoso aistruoliai, galiu sutaupyti net 116 Jūsų gyvenimo minučių, pasakydama, kad kosmoso čia bus daugiausiai 16 minučių. Likusį laiką rezervuokite pasaulio gelbėjimo darbams ir, žinoma, meilei.
110 mln. dolerių kainavęs filmas scenarijui sustiprinti naudoja kitų sėkmės sulaukusių istorijų šablonus. Akyla akis nesunkiai atpažins S. Kubriko „The Shinning“ vaizdus, skolą J. Camerono „Titanic“ bei kitiems kolonizacijos ir naujų pasaulių užkariavimo temos persmelktiems kūriniams nuo Pokahontos iki „Avataro“.
Pamirškime scenarijų ir filmo idėją. Tačiau „Passengers“ tinkamai neatlieka net paprasčiausios pramoginės filmo funkcijos. Jo negali tiesiog žiūrėti per daug negalvodamas ir mėgaudamasis kino teatro garsu ir vaizdu. Kūrybinė filmo komanda žiūrovą palieka nesibaigiančiame galvosūkyje, klausinėjantį apie nelogiškus erdvėlaivio veikimo principus, nesuvestus galus ir logines technologijų veikimo ir fizikinių dėsnių spragas.
Vienintelis stiprus dalykas šioje juostoje – sunki moralinė dilema, su kuria susiduria pagrindinis veikėjas Džimas. Jo priimtas sprendimas interneto komentatorių gretose jam pelno beširdžio savanaudžio, žudiko ir net prievartautojo etiketę. Nuosaikesni filmo vertintojai siūlo pamiršti skyles scenarijuje, siužete, logikos nebuvimą ir susikoncentruoti į pagrindinę filmo žinutę – gyvenimą šią akimirką, meilę, įveikiančią visas kliūtis, bei atleidimą.
Verdiktas 6/10
Tačiau šiuo atveju man labai sunku atleisti. Ačiū Dievui, tai tik mano nuomonė, nes milijonai žiūrovų šį filmą įsimylėjo nuo pat pirmųjų jo minučių ir jau vertina jį kaip vieną geresnių 2016 m. mokslinės fantastikos darbų.
