Spalį kino teatruose bus atverstas nepelnytai primirštas istorijos puslapis, pasakojantis apie seseris Chodakauskaites – Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tūbelienę, savo gyvenimus paskyrusias Lietuvos valstybės kūrimui. Dokumentinė Ramunės Kudzmanaitės juosta ,,Aš priglaudžiau prie žemės širdį” atskleidžia beatodairišką moterų drąsą, sumanumą ir patriotiškumu persmelktą tarpukario dvasią.
Nuo 16-ojo amžiaus žinomos bajoriškos Chodakauskų giminės atžalų – Sofijos ir Jadvygos – vaikystė prabėgo Gavenonių dvare (dabar Šiaudinių kaimas, Pakruojo r.). Nors dvaruose vyravo lenkų kultūra, Chodakauskai laikė save lietuvių kilmės bajorais, visa širdimi pritarė lietuviškajam sąjūdžiui, bendravo su tautinio atgimimo veikėjais. Lietuvybę sąmoningai pasirinko ir Sofija su Jadvyga, o ją puoselėti dar aktyviau seserys ėmė tapusios pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos valstybės vyrų – Prezidento Antano Smetonos (1874–1944) ir Ministro Pirmininko Juozo Tūbelio (1882–1939) žmonomis. Jos tapo aktyviomis moterų organizacijų veikėjomis, įvairių socialinių ir politinių akcijų dalyvėmis. Daugelis to meto užsienio diplomatų savo pranešimuose pažymi, kad „Lietuvos likimas didžiąja dalimi yra Smetonienės ir Tūbelienės rankose.“ Išsilavinusios, po kelias kalbas mokančios seserys mezgė diplomatinius santykius, skleidė informaciją apie Lietuvą.
Dar Vilniuje Smetonų šeimos namai tapo vienu svarbiausių Vilniaus lietuvybės židinių. Sofija, gerai mokėdama vokiškai, padėjo lietuviams vokiečių okupacijos metais kaip vertėja ir tarpininkė. Jai tapus prezidentiene, moters būdas nepasikeičia – Smetonienė apibūdinama kaip visada maloni, veikli moteris. Savo gyvybingumu, mokėjimu greitai rasti bendrą kalbą, ji stebino net patyrusius užsienio šalių diplomatus.
Jadvyga Tūbelienė buvo ne tik pirmoji moteris dėsčiusi Rusijos universitetuose, bet ir pirmoji moteris Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Tarpukariu ji kūrė informacines agentūras, kurios buvo atsakingos už žinių iš Lietuvos perdavimą Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje. Jai buvo patikėta perduoti „Lietuvos aido“ išsaugotą egzempliorių su Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktu vokiečių karo korespondentui, kuris jį slapta išvežė į Berlyną. Taip pasaulis sužinojo, kad Lietuva paskelbė nepriklausomybę.
Seserų Chodakauskaičių gyvenimo istorija nukelia žiūrovus į Lietuvos istorijai svarbių įvykių sūkurį. Filmo atmosfera kuriama pasitelkiant istorinius kino kadrus, Kauno radiofono archyvo garsus, fotografinės medžiagos, animacinių intarpų ir atkuriamosios dokumentikos pagalba. Sofijos ir Jadvygos vaidmenis atlieka aktorės Gabija Jaraminaitė ir Dovilė Gasiūnaitė. Režisierė džiaugiasi filmavimo metu sutikusi JAV gyvenantį Jadvygos Tūbelienės anūką, finansininką Peterį Kuhlmanną. Jis taip pat tapo vienu iš juostos lyrinių herojų.
„Mane žavi labai graži ir ori abiejų seserų Chodakauskaičių laikysena XX a. pradžios, karų, kataklizmų, perversmų, purvo ir skurdo laikotarpyje. Sofija ir Jadvyga buvo tikros pirmosios Lietuvos ledi. Sofijos Smetonienės ir Jadvygos Tūbelienės veikla, unikalios biografijos duoda mums neįkainuojamų patriotizmo ir meilės artimui pamokų.“, – sako juostos režisierė Ramunė Kudzmanaitė.
Filmas Lietuvos kino ekranuose – nuo spalio 17 d.
Filmą remia Lietuvos Kino centras, LRT, Burbiškio dvaras, Gamtos ir poilsio parkas „Gradiali Anykščiai“
Prodiuserė Teresa Rožanovska (VšĮ „Ketvirta versija“).
