Kino meno ir mokslo Akademijos organizacija, dalinanti Oskarų statulėles, po 50-ties metų atsiprašė Amerikos čiabuvės Sacheen Littlefeather už 1973 m. Oskarų apdovanojimų ceremonijos metu įvykusį incidentą. Littlefeather, kuriai šiuo metu 75-eri, buvo nušvilpta ant scenos ir įtraukta į juodąjį Holivudo sąrašą.
1973 m. būdama 26-erių, Apachi ir Yaqui genčių čiabuvė Sacheen Littlefeather, dėvėdama mokasinus ir vilkėdama tradicinę suknelę, žengė į sceną priešais pasipiktinusius žiūrovus paaiškinti, kodėl aktorius Marlon Brando atsisako priimti Oskarų „Geriausio aktoriaus“ statulėlę už savo vaidmenį filme „Krikštatėvis“ (1973). Prieš lipant ant scenos, apdovanojimų prodiuseris pagrąsino S. Littlefeather suimti, jei jos kalba truks ilgiau nei 60 sekundžių, tačiau M. Brando jai įteikė 8 puslapių ilgio kalbą, tad čiabuvė turėjo vos kelias akimirkas improvizuoti pasisakymą, pateisinantį nedalyvaujantį aktorių.
M. Brando taip pat davė savo atstovei nurodymus neliesti sudievintos bronzinės statulėlės. Užlipus ant scenos ir ceremonijos vedėjams mėginant įteikti apdovanojimą, čiabuvė atsisakė jį imti į rankas. „Pažadėjau Marlonui jos neliesti,“- dalinosi atstovė. Netrukus Sacheen Littlefeather prisistatė publikai ir tęsė kalbą sakydama, kad Marlon Brando „labai apgailestauja, kad negali priimti šio labai dosnaus apdovanojimo.“ Paaiškinus, kad taip yra dėl kino industrijos netinkamo elgesio su Amerikos čiabuviais, Oskarų publika pašėlo – Sacheen Littlefeather sulaukė pasipiktinimo bangos ir buvo nušvilpta nuo scenos.
Tokia minios reakcija nesustabdė S. Littlefeather kalbos ir ji taip pat spėjo užsiminti apie tuo metu vykusius protestus prieš korupciją Wounded Knee mieste, Pietų Dakotoje. Prostestai tarp čiabuvių bendruomenės ir JAV valdininkų truko 71 dieną ir jų metu žuvo 2 Amerikos čiabuviai bei nežinomas skaičius aukų buvo sužeisti. Visa tai vyko tuo pačiu metu kaip ir apdovanojimų ceremonija, tačiau susilaukė labai mažai žiniasklaidos dėmesio. Čiabuvė išnaudojo savo 60 sekundžių mėgindama atkreipti dėmesį į opias Amerikos vietinių problemas. Kalbą M. Brando atstovė užbaigė sakydama „Tikiuosi, kad nesutrukdžiau šio vakaro ir kad mūsų širdys ir supratimas susitiks ateityje, kupini meilės ir dosnumo.“
Tačiau publikos reakcija buvo netikėta – be to, kad aplodismentus tildė minios nepasitenkinimas, 6 vyrai turėjo sutramdyti aktorių John Wayne, kuris nevengdavo šaipytis iš Amerikos čiabuvių bendruomenės ir buvo laikomas rasizmo šalininku. Įtariama, jog čiabuvė galėjo būti užpulta. „Per mano kalbą jis pakilo iš vietos, kad galėtų išstumti mane nuo scenos, todėl prireikė šešių vyrų, galinčių jį sustabdyti,“- dalinosi prisiminimais aktyvistė. Nors jos kalba buvo trumpa ir nieko neįžeidžianti, S. Littlefeather nulipusi nuo scenos tapo pajuokos objektu, o užkulisiuose žmonės laidė nejautrius juokelius apie Amerikos čiabuvius.
Incidentas užkirto kelią karjerai
Nuo Oskarų ceremonijos kalbos S. Littlefeather turėjo susigyventi su nepaliaujamomis patyčiomis – jos kalba buvo ištransliuota net 85 milijonams žmonių. Tuo metu žmonės negalėjo suprasti kas tai – sklido gandas, kad ji yra samdyta aktorė, buvo spėliojama, jog tai išdaiga arba meninis performansas. „Ne, viskas buvo tikra. Dėl to žmonės ir nustebo, nes tai buvo labai tikra ir tai palieičia juos iki šių dienų,“- pasakojo S. Littlefeather „The Guardian.“
Daugelyje interviu S. Littlefeather teigia, kad 1973 m. kalba sužlugdė jos karjerą Holivude. „Niekur negalėjau rasti darbo. Žinojau, kad J Edgar Hoover vaikščiojo ir įtikinėjo žmones manęs nesamdyti, antraip jis pasirūpins, kad nebesitęstų jų laidos arba būtų uždarytos produkcijos kompanijos. Daug kas man sakė, kad taip nutiks.“ Taip pat S. Littlefeather tiki, kad šis įvykis nepagerino M. Brando reputacijos ir po ilgamečio bendravimo, jų draugystė nutrūko. „Kartu mes kūrėme istoriją.“
Apie savo kalbą čiabuvė 1990 m. interviu metu pasakojo su kartėliu.
„Užlipau ant scenos galvodama, kad galiu kažką pakeisti. Buvau labai naivi. Aš pasakojau žmonėms apie priespaudą, o jie sakė „tu sugadinai mūsų vakarą.“ Ceremonijoje išsakyta kalba sugriovė S. Littlefeather reputaciją – žmonės ėmė abejoti jos Amerikos čiabuvės tapatybe ir naudojosi ja juokaudami.
„Taip, laukiau šio atsiprašymo. Kaip mano draugai iš čiabuvių bendruomenės sako, tai turėjo įvykti jau senai,“- pripažįsta S. Littlefeather. Aktyvistė šiuo metu kovoja su krūties vėžiu, išplitusiu į dešinįjį plautį, ir priduria, kad „jau galėjo būti mirusi.“
Išgirstas atsiprašymas palietė širdį
2022 m. birželio mėnesį Akademijos organizacijos muziejaus prezidentė ir direktorė Jacqueline Stewart čiabuvei asmeniškei įteikė atsiprašymo laišką apsilankydama jos namuose. Taip pat S. Littlefeather gavo nuotrauką iš jos ekspozicijos muziejuje bei įrėmintą laišką iš tuo metu organizacijos prezidento pareigas ėjusio David Rubin.
J. Stewart pasidalino ištrauka iš atsiprašymo laiško: „Užgauliojimas, kurį patyrėtė dėl savo kalbos, buvo nepagrįstas ir nepateisinamas. Emocinė našta, su kuria jums teko gyventi ir žala jūsų karjerai yra nepataisomos. Drąsa, kurią mums parodėte, buvo per ilgai nepripažinta. Už tai mes nuoširdžiai atsiprašome ir be galo jumis žavimės.“ Vėliau, ilgus metus užgauliota ir visą karjerą paaukojusi S. Littlefeather pravirko, kai J. Stewart pagerbė šiuolaikinius Amerikos čiabuvių menininkus Holivude, tokius kaip aktorius Wes Studi ar serialo „Reservation Dogs“ (2021) kūrėjo Sterlin Harjo. S. Littlefeather neslėpė džiaugsmo teigdama, jog pagaliau yra matoma daugiau Amerikos čiabuvių pripažinimo.
Pilnas atsiprašymas nuskambės Akademijos organizacijos muziejaus renginyje rugsėjo 17 d., kuris vadinasi „Vakaras su Sacheen Littlefeather.“ Renginyje, skirtame pagerbti šią Amerikos vietinę, bus gausu pasirodymų iš čiabuvių atlikėjų bei šokėjų, nuskambės ir Akademijos organizacijos vadovų pasisakymai. Taip pat S. Littlefeather kalbėsis su Bird Runningwater, Akademijos organizacijos čiabuvių aljanso pirmininku.
Sacheen Littlefeather didžiuojasi savo nutiestu keliu. Ji buvo pirmoji ne baltoji ir pirmoji čiabuvių moteris išnaudojusi Oskarų apdovanojimų platformą tam, kad išreikštų politinę poziciją. Šiandien tai jau tapę norma, tačiau 1973 m. tai buvo drastiška. „Nenaudojau kumščių. Nesikeikiau. Nekėliau balso. Bet meldžiau, kad mano protėviai man padėtų. Užkilau ant scenos kaip karinga moteris su savo žmonių malone, grožiu, drąsa ir nuolankumu, ir kalbėjau iš širdies,“- pasakojo aktyvistė 2021 m. portalui „The Guardian.“
Čiabuvė išlieka optimistiška ir gyvena remdamasi trimis pagrindinėmis vertybėmis – meile, dėkingumu ir atleidimu. „Kalbant apie Akademijos atsiprašymą, tai mes, čiabuviai, esame labai kantrūs žmonės. Juk praėjo tik 50 metų! Žvelgti į tai su humoru – tai mūsų būdas išgyventi.“
