1882 m. vaikštinėdami po Barseloną daugelis miestiečių nebūtų pagalvoję, kad per kitą šimtmetį, nors ir labai užvilkintai, bus sukurtas vienas iš žymiausių miesto pastatų. Iš pirmo žvilgsnio Šventosios Šeimos katalikų bažnyčia (isp. Sagrada Família) atrodo viduramžiška ir gotikinė, bet iš tikrųjų tai modernaus architekto Antonijaus Gaudi (1852-1926) darbas.
Ši didinga bažnyčia pastatyta daugiausiai remiantis Gaudi brėžiniais, ji apipuošta bokštais su krikščioniškais simboliais ir sudėtingais akmens dirbiniais. Tačiau šis nuostabus kūrinys vis dar nėra baigtas praėjus daugiau nei šimtmečiui nuo statybų pradžios. Gera žinia ta, kad vis labiau artėjama prie pastato baigimo datos, kuri numatoma 2026 metais, kaip tik per Antonijaus Gaudi 100-ąsias mirties metines.
Bazilika ypač garsi savo išskirtiniu „Šlovės“ fasadu. Nepaisant to, šiuo metu Europos žiniose pranešama apie ginčus dėl bažnyčios užbaigimo. Architekto suplanuoti grandioziniai laiptai vis dar neįgyvendinti, nes tam priešinasi vietos gyventojai. Taip yra todėl, kad dėl laiptų įrengimo reikės panaikinti gretimą miesto teritoriją, kurioje yra tūkstančiai butų ir šeimų. Protestuojantis teisininkas Salvadoras Barroso, dirbantis su nukentėjusiųjų asociacija, prieštarauja, kad laiptai buvo numatyti originaliame Antonijaus Gaudi projekte.
Savaime aišku, kad per COVID-19 pandemija statybos darbai sustojo. Šv. Marijos bokštas buvo užbaigtas ir vainikuotas žvaigžde 2021 m., o sekančiais metais prie jos prisijungė Šv. Luko ir Šv. Morkaus bokštai. Kai katedra bus baigta, ji turės aštuoniolika bokštų, šiuo metu jau yra pastatyta trylika. Fasadas su didingomis skulptūromis yra pagrindinis turistų traukos objektas ir nors bazilika dar nebaigta joje galima apsilankyti bei pasimelsti.
Šv. Šeimos bazilika yra didžiausia nepabaigta katalikų bažnyčia pasaulyje. Šio sakralinio pastato istorija prasidėjo 1882 metais, kai jo projektą nubraižė ispanų architektas Francisco de Paula del Villar y Lozano (1828-1901). Francisco projekte buvo daug neogotikinių elementų: arkiniai langai, svyrantys kontraforsai ir smailėjantis varpinės bokštas. Dėl techninių nesusitarimų, dėl medžiagų kainų, šį architektą pakeitė kitas, žymusis Antonijus Gaudi, kuris projektą pakreipė kita linkme.
1883 m. Antonijus Gaudi perima projektą. Tada 1914 m. ir iki mirties Gaudi pradeda išskirtinai dirbti tik prie šventyklos. Apaštalui Barnabui skirta varpinė buvo vienintelė, kurią prieš mirtį A. Gaudi matė savo akimis. Po Gaudi mirties 1926 m. projektą perėmė jo pasekėjas Domènec Sugrañes i Gras (1878-1938).
Bazilikai nelaimių nepavyko išvengti ir per Ispanijos pilietinį karą. Šv. Šeimos bažnyčia buvo išniekinta vandalų. Buvo sudeginti statybų planai ir nuotraukos, sudaužyti gipsiniai modeliai. 1939 m. Francesc de Paula Quintana (1892-1966) perima pastato valdymą. Dėka išsaugotų medžiagų iš A. Gaudi dirbtuvių, buvo galima atkurti pastato planus ir nuotraukas.
1961 m. buvo įkurtas muziejus, kuriame lankytojams aiškinami istoriniai, techniniai, meniniai ir simboliniai didingos bažnyčios aspektai. Tarp 1966-1983 m. daug kartų keitėsi vadovybė. Iki XX a. vidurio statyba vis dar vyko naudojant medinius pastolius. Toli gražu ne tokiomis priemonėmis, kokiomis naudojamasi šiandien. 2005 m. Kristaus gimimo bažnyčios fasadas ir kripta įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tuomet 2010 m. lapkričio 7 d. popiežius Benediktas XVI baziliką pašventino religinėms apeigoms. Nors 2020 m. kovo mėnesį visos statybos buvo sustabdytos dėl pandemijos, spalio mėnesį darbai buvo atnaujinti, daugiausia dėmesio skiriant Mergelės Marijos bokšto užbaigimui.
Pagrindinis metų įvykis vyko 2023 m. lapkričio 12 d. kai Šv. Šeimos bazilika iškilmingai atidengė keturis Evangelistų bokštus, kurie vėliau buvo įžiebti. Būdami centrinės bokštų grupės dalimi, keturi Evangelistų bokštai supa Jėzaus Kristaus bokštą ir yra treti pagal aukštį bažnyčioje – jų aukštis siekia 135 metrus. Kartu su Šv. Marijos bokštu baigti statyti penki iš šešių centrinių bokštų. Visų laukiamiausias centrinis Jėzaus Kristaus bokštas planuojamas užbaigti 2026 m.
