Antrojo pasaulinio karo metu Japonija vienareikšmiškai turėjo patį įvairiausią karinį laivyną, o povandeninių laivų kiekiui ir galiai neprilygo niekas pasaulyje. Tačiau, kas nulėmė tokį ramų Japonijos povandeninių laivų elgesį karo metu?
Pasinaudodama Ramiojo vandenyno dydžiu Japonija labai daug eksperimentavo su pasiekimais ir inovacijomis laivyne. Tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais pastatė daug ypatingo dydžio ir galingumo karinių laivų. Daugelis kurių galėjo plaukioti negrįždami į uostą daugiau nei 20 000 mylių ir išbūti jūroje ilgiau, nei 100 dienų!
Apibrėžiant povandeninį Japonijos laivyną skaičiais, tuo metu visame pasaulyje buvo 56 didesni nei 3000 tonų povandeniniai laivai, iš kurių 52 priklausė Japonijai!
Tai vidutinio ir ilgo nuotolio povandeniniai laivai, povandeniniai laivai tiekimui, skirti kariuomenės aprūpinimui, tolimojo nuotolio povandeniniai laivai, galintys gabenti net ir orlaivį. Iki 1945 m. Japonijos laivynas pastatė vienintelius tokius pasaulyje, 39 dyzelinius elektrinius povandeninius laivus, turinčius daugiau nei 10 000 arklio galių, ir 57 dyzelinius povandeninius laivus, galinčius viršyti 23 mazgų paviršiaus greitį!
Tačiau, kariniu požiūriu, neskaitant laivyno dydžio, išskirtinumo ir greičio –
Japonijos povandeniniai laivai kare pasiekė neįtikėtinai nedaug. Manoma, kad taip atsitiko todėl, kad daugiausiai teko kovoti su kariniais laivais, kurie buvo greitesni, manevringesni, labiau apsaugoti.
Iš tiesų, lyginant su vokiečių povandeniniais laivais, Japonijos laivai buvo lengvai pastebimi tiek vizualiai, tiek radarais, kuriais vis intensyviau naudojosi priešininkai, o japonams labiau jų trūko. Taip pat ir laivų korpusai nebuvo tokie stiprūs kaip vokiečių.
Dar viena klaida buvo povandeninius laivus naudoti tiekiant atsargas izoliuotų salų gyventojams. Povandeninio laivo kroviniai buvo daug mažesni ir gabenimas atsiėjo žymiai daugiau nei krovininiu laivu. Taip buvo praleista daugybė galimybių rengti karines atakas priešininkams.
Didžiausia bėda laikoma pati kovos povandeniniais laivais strategija. Japonijos karinio jūrų laivyno doktrina buvo paremta kovos su vienu lemiamu mūšiu koncepcija, laikant povandeninius laivus skautais, kurie gali atrasti, užpulti ir sunaikinti priešininką.
Ši taktika pasiteisino 1942 laivų mūšių metu, kuomet užklupus priešininkų laivyną pavyko nuskandinti kreiserį, kelis naikintuvus, apgadinti du mūšio laivus. Tačiau priešininkams vis stiprinant savo laivyną ir technologijas, daugiau Japonijos povandeniniam laivynui tokios sėkmės pakartoti nepavyko.
Istorikai teigia, kad laivyno tinkamai išnaudoti savo kariniam pranašumui nepavyko būtent dėl neteisingai pasirinktos taktikos. Dažnai Japonų karo strategai tiesiog laukė laivų, kuriuos galėtų pulti, didelius resursus metė į žvalgomuosius skrydžius neanalizuodami kaip dar galėtų pakenkti priešams. Tokia taktika pasiekė mažiau nei buvo įmanoma tikėtis, turint tokį vertingą ir galingą povandeninių laivų resursą.
Japonų povandeniniai laivai užpuolė vos keletą prekybinių laivų Ramiajame ir Indijos vandenynuose, tai buvo labai maža ir priešininkams ne itin skausminga užpuolimų dalis.
Japonijos karinis laivynas povandeninius laivus statė neįtikėtinai greitai ir didžiulė infrastruktūra buvo sukurta tik šiai užduočiai. Buvo pasiekti greičio, vikrumo, gylio rekordai ir Japonai buvo pirmieji pasaulyje taip ištobulinę povandeninius laivus. Tačiau, kariniai pasiekimai nuvilia – pradėję karą su 63 povandeniniais laivais, karo metu pasistatę dar 111, ¾ laivų prarado.
Japonijos karinio laivyno vadams beliko tik gailėtis, kad priešų taikiniai vis būdavo per toli, kad galėtų pulti.
Jei domitės Antro Pasaulinio karo laivyba, mūšiais ir taktikomis – strateginiame kariniame-jūriniame žaidime „World of Warships”, galite išbandyti itin realistiškai atkurtą Japonijos povandeninį laivyną, giliau susipažinti su laivų istorijomis ir mūšiais, bei patys juos išgyventi!
Partnerių turinys.
