Ramadanas prasideda ir tęsiasi visą devintą islamo kalendoriaus mėnesį (29-30 dienų), kuris taip pat vadinasi ramadanu. Kadangi islamo kalendorius yra paremtas mėnulio ciklais, kitaip nei plačiausiai pasaulyje naudojamas Grigaliaus kalendorius, kuris yra paremtas Žemės sukimosi apie saulę reguliarumu, kiekvienais metais ramadanas prasideda ne tą pačią dieną, ir gali vykti skirtingais metų laikais. Dėl šios priežasties ramadanas prasideda tą pačią dieną tik kas 32-34 metus. Išvertus žodi ramadanas iš arabų kalbos, jis reikštu kaitrą, sausumą. Gana keista pagalvojus, kad ketvirtį laiko ši religinė šventė yra švenčiama žiemos laikotarpiu.
Šis mėnuo yra laikomas pačiu švenčiausiu islamo kalendoriuje, nes tai laikas, kai Mahometas gavo Koraną iš Alacho. Ramadanas yra viena iš penkių musulmono pareigų, kurias jis privalo atlikti. Ramadano metu musulmonai susilaiko nuo valgymo, gėrimo, rūkymo, lytinių santykių ir kitų malonumų nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Tačiau yra išimčių, kada pasninką galima sulaužyti. Korane teigiama, kad nepasninkauti gali žmonės, kurie yra sergantys, keliaujantys, seni ar dar vaikai, taip pat nėščios moterys. Kadangi šiais laikais musulmonai yra pasklidę po visą pasaulį, jie pasninko laikosi ne vienodą valandų skaičių, o musulmonai esantys už poliarinio ar arktinio rato turi laikytis pasninko pagal artimiausio miesto arba Mekos (miestas esantis Saudo Arabijoje) laiką.
Pagrindinis ramadano aspektas – pasninkas, trunkantis visą mėnesį, susideda iš kelių dalių. Dauguma musulmonų pasninko metu keliasi prieš aušrą ir valgo „suhur“ – arabiškas terminas reiškiantis maistą prieš pasninką. Po šio maisto jie atlieką pirmą iš penkių privalomų dienos maldų – „fajr“. Dienos pabaigoje nusileidus saulei, valgoma vakarienė, vadinama „iftar“. Pirmas maistas kurį suvalgo musulmonai po dienos pasninko dažniausiai būna datulės, nes pasak pasakojimų Mahometas nutraukė savo pasninką suvalgydamas tris datules. Dažniausiai ši vakarienė susideda iš tradicinių patiekalų, ir yra valgoma su šeima ar draugais. Įdomu tai, kad sunitai ir šiitai, dvi didžiausios islamo atšakos, nutraukia pasninką skirtingu metu. Sunitai, kurie sudaro musulmonų daugumą (apie 90 procentų), pasninką nutraukia tik saulei nusileidus už horizonto, o šiitai laukia kol dangus visiškai sutems.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Kitas ramadano mėnesio tikslas – pajusti ką jaučia vargingai gyvenantys žmonės. Dėl šios priežasties per ramadano laikotarpį labai išauga labdara. Tai dar viena iš penkių pareigų, kurias musulmonas privalo padaryti per savo gyvenimą, vadinama „zakat“. Kiekvienas ne vargingai gyvenantis musulmonas per savo gyvenimą turi paaukoti bent 2.5 procentų savo santaupų bet kokiai labdarai ar vargingiems žmonėms. Taip pat galima aukoti žmonėms, kovojantiems už islamo tradicijų išsaugojimą. Tokiu būdu buvo finansuojama nemaža dalis karų, vykusių tarp musulmonų, daugiausia tarp sunitų ir šiitų.
Taip pat ramadano metu yra daugiau meldžiamasi. Tačiau priešingai, nei galėtumėte pamanyti, tai nėra privaloma. Dažniausiai ši papildoma malda būna atliekama naktį. Taip pat neprivaloma, bet skatinama perskaityti visą Koraną ramadano metu. Šie skaitymai yra rengiami mečetėje. Kiekvieną naktį yra perskaitoma viena trisdešimtoji Korano dalis, kad visas Koranas būtų perskaitytas per mėnesį.
© Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Daugumoje musulmoniškų šalių yra baudžiama už ramadano nesilaikymą. Nors kitą religiją išpažįstantiems žmonėms ar užsieniečiams ramadano pasninko laikytis nereikia, tačiau už viešą valgymą ar gėrimą yra baudžiama, nes tai yra nepagarbos ženklas. Egipte, ir kai kuriose kitose musulmoniškose šalyse, ramadano laikotarpiu yra draudžiamas alkoholio pardavimas. Nors dažniausiai už ramadano pasninko sulaužymą yra duodamos baudos, tačiau 2008 metais Alžyre buvo nuteisti 6 žmonės laisvės atėmimu 4 metams.
Šiais metais ramadanas prasidėjo birželio 18 dieną ir tęsis iki liepos 17 dienos.
