Nuo Londono gatvių iki pasaulinės šlovės: Dramatiška grupės kelionė, apimanti legendinius koncertus, skandalus ir nepakartojamus Keitho Richardso atsiminimus knygoje „Life“.
„Rolling Stones“ – tai grupė, kurios muzika ir charizma įkvėpė daugybę kartų ir kuri sugebėjo išlikti aktuali per daugiau nei šešis dešimtmečius. Jie ne tik suformavo roko muzikos kryptį, bet ir tapo kultūros ikonomis, įkūnijančiomis maištingą dvasią ir kūrybinį laisvę. Nuo pat grupės susikūrimo „Rolling Stones“ sugebėjo sukurti unikalų garsą, kuris sujungė bliuzą, rokenrolą ir roko muziką. Jų muzikos įtaka išplito po visą pasaulį, o jų dainos tapo klasika. Grupės nariai Mickas Jaggeris ir Keithas Richardsas tapo roko legendomis, o jų kūryba ir asmeniniai gyvenimai dažnai tapdavo žiniasklaidos dėmesio objektu.
„Rolling Stones“ istorija prasidėjo 1962 metais Londone, kai Mickas Jaggeris ir Keithas Richardsas, kurie buvo pažįstami nuo vaikystės, vėl susitiko traukinyje. Tuo metu Jaggeris studijavo Londono ekonomikos mokykloje, o Richardsas dirbo įvairius darbus. Jaggeris laikė Chucko Berrio ir Muddy Waterso įrašus, kurie patraukė K.Richardso dėmesį. Jie netrukus suprato, kad turi bendrą meilę bliuzui ir rokenrolui, ir nusprendė kurti muziką kartu.
Pradžioje grupę sudarė Mickas Jaggeris (vokalas), Keithas Richardsas (gitara), Brianas Jonesas (gitara), Billas Wymanas (bosinė gitara) ir Charlis Wattsas (būgnai). Brianas Jonesas, kuris buvo pagrindinis grupės įkūrėjas, sugalvojo pavadinimą „Rolling Stones“, pasiskolindamas jį iš Muddy Waterso dainos „Rollin’ Stone“. Jų pirmieji pasirodymai Londono klubuose, ypač „Marquee Club“, pritraukė daug dėmesio dėl jų energingo ir maištingo stiliaus.
Ankstyvoji „Rolling Stones“ karjera buvo pažymėta intensyviu darbu ir eksperimentavimu. Jie ne tik atliko koverius, bet ir pradėjo rašyti savo dainas. Micko Jaggerio ir Keitho Richardso bendradarbiavimas kaip dainų kūrėjai tapo grupės stiprybe, sukuriant daugybę hitų, kurie vėliau tapo roko klasika. Šis laikotarpis buvo kupinas kūrybinio augimo, kuris padėjo pagrindą jų ilgalaikei sėkmei. Keithas Richardsas knygoje „Life“ prisimena savo pirmąjį susitikimą su Micku Jaggeriu: „Tai buvo atsitiktinis susitikimas, bet jis pakeitė mūsų gyvenimus. Mes supratome, kad turime bendrą aistrą tai pačiai muzikai.“ Šis susitikimas tapo ne tik grupės, bet ir ilgalaikės draugystės pradžia. 1963 metais grupė išleido savo pirmąjį savo singlą „Come On“, kuris buvo Chucko Berrio dainos koveris. Nors daina nepasiekė didelės komercinės sėkmės, ji padėjo „Rolling Stones“ įsitvirtinti save, kaip kylančią grupę. Sekantis singlas „I Wanna Be Your Man“, kurį jiems parašė Johnas Lennonas ir Paulas McCartney iš „The Beatles“, pasiekė 12 vietą Didžiosios Britanijos hituose. Tai buvo ženklas, kad grupė yra pasirengusi didesnei sėkmei.
„Rolling Stones“ karjera yra kupina įspūdingų pasiekimų, kurie įtvirtino jų vietą muzikos istorijoje. Vienas iš svarbiausių jų albumų yra „Beggars Banquet“ (1968), kuriame buvo galima išgirsti grupės muzikinio stiliaus pokyčius. Šis albumas, kuriame yra tokios dainos kaip „Sympathy for the Devil“ ir „Street Fighting Man“, buvo gerai priimtod tiek kritikų, tiek gerbėjų, ir padėjo grupę iškelti į naujas aukštumas. 1969 metais išleistas albumas „Let It Bleed“ dar labiau sustiprino jų populiarumą. Dainos „Gimme Shelter“ ir „You Can’t Always Get What You Want“ tapo klasika, o albumo pavadinimo daina „Let It Bleed“ atspindėjo grupės gebėjimą sujungti įvairius muzikos stilius. Tais pačiais metais grupė išleido koncertinį albumą „Get Yer Ya-Ya’s Out!“, kuris atspindėjo jų energiją gyvų pasirodymų metu. 1971 metais „Rolling Stones“ išleido „Sticky Fingers“, kuriame buvo tokios dainos kaip „Brown Sugar“ ir „Wild Horses“. Šis albumas garsėjo ne tik savo muzika, bet ir ikonišku viršeliu, kurį sukūrė Andy Warholas. Tai buvo pirmasis albumas, kurį grupė išleido savo įrašų kompanijoje „Rolling Stones Records“.
Vienas iš įspūdingiausių jų pasiekimų yra 1972 metų albumas „Exile on Main St.“, kuris buvo įrašytas Prancūzijoje. Šis albumas, kurį daugelis laiko vienu geriausių roko istorijoje, pasižymi savo elektroninės gitaros skambesiu bei kūrybine energija. Keithas Richardsas savo knygoje „Life“ rašo apie šio albumo įrašymo procesą: „Mes buvome, kaip tremtiniai pagrindinėje miesto gatvėje. Tai buvo gražus chaosas.“ Šis laikotarpis buvo kupinas iššūkių, bet taip pat ir kūrybinio augimo. Grupė taip pat sulaukė daugybės apdovanojimų ir pripažinimų. Jie buvo įtraukti į „Rock and Roll Hall of Fame“ 1989 metais ir gavo Grammy apdovanojimus už gyvenimo pasiekimus. „Rolling Stones“ pardavė daugiau nei 200 milijonų įrašų visame pasaulyje, o jų koncertai pritraukė milijonus gerbėjų. Jų muzika įkvėpė daugybę kitų menininkų ir formavo roko muzikos kryptis.
Keithas Richardsas knygoje „Life“ dalijasi prisiminimais apie jų pirmuosius koncertus ir jų poveikį auditorijai: „Mes buvome žali, garsūs ir kitokie. Mes norėjome padaryti įspūdį, ir mums tai pavyko.“ Ši energija ir aistra muzikai buvo vienos iš pagrindinių jų sėkmės veiksnių. Per savo ilgą karjerą „Rolling Stones“ išgyveno daugybę įsimintinų įvykių, kurie tapo legenda. Vienas iš jų – jų koncertas Hyde Parke Londone 1969 metais. Šis koncertas buvo ypatingas, nes grupė jį surengė tik dvi dienos po Briano Joneso mirties, norėdami pagerbti savo buvusį narį. Koncertas pritraukė daugiau nei 250 000 žiūrovų ir tapo išskirtiniu įvykiu roko istorijoje. Mickas Jaggeris koncerto metu perskaitė Percy Bysshe Shelley eilėraštį, skirtą Joneso atminimui. 1972 metais „Rolling Stones“ išvyko į „Exile on Main St.“ turą, kuris buvo vadinamas „STP Tour“. Turas buvo kupinas tiek muzikinių triumfų, tiek skandalų dėl grupės narių elgesio ir nuolatinių vakarėlių. Keitas Richardsas savo knygoje „Life“ prisimena: „Tai buvo nenutrūkstamas vakarėlis. Mes buvome kaip piratai, nuolat kelyje.“ Nepaisant chaotiškos atmosferos, turas buvo sėkmingas ir parodė grupės gebėjimą išlaikyti aukštą muzikinę kokybę.
Vienas iš kontraversiškiausių įvykių grupės istorijoje – Altamont Free Concert 1969 metais, kuris baigėsi tragedija, kai per grupės pasirodymą buvo nužudytas gerbėjas. Šis įvykis tapo skaudžia pamoka apie saugumą ir organizaciją dideliuose renginiuose. Tai buvo kontrastas sėkmingam Woodstock festivaliui, kuris vyko tų pačių metų pradžioje. Keithas Richardsas knygoje „Life“ yra daugybė anekdotų ir istorijų apie grupės gyvenimą už scenos. Viena iš jų – kaip Richardsas 1971 metais su savo šeima ir draugais persikėlė į Prancūziją, kur įrašė „Exile on Main St.“ albumą. Jo atsiminimai apie šį laikotarpį pilni netikėtų situacijų ir kūrybinės energijos. Richardsas rašo: „Mes buvome tremtiniai pagrindinėje gatvėje. Tai buvo, kaip gražus chaosas.“ Jis taip pat pasakoja apie savo susitikimus su kitomis muzikos legendomis, kaip Johnas Lennonas ir Bobas Dylanas, ir jų bendrus vakarėlius bei muzikinius eksperimentus. Richardsas taip pat prisimena vieną iš įdomiausių įvykių jų karjeroje – 1965 metų koncertą Dublino „Adelphi“ teatre, kur žiūrovai pradėjo riaušes, mėtydami kėdes ir bandydami patekti į sceną. Tai buvo pirmas kartas, kai grupė patyrė tokį intensyvų gerbėjų reakciją, ir tai parodė jų augantį populiarumą bei įtaką.
Keithas Richardsas yra vienas iškiliausių ir labiausiai atpažįstamų „Rolling Stones“ narių. Gimęs 1943 metais Dartforde, Anglijoje, jis nuo ankstyvo amžiaus susidomėjo muzika. Jo draugystė su Micku Jaggeriu tapo vienu iš svarbiausių veiksnių, nulėmusių grupės susikūrimą ir sėkmę. Richardsas vaikystėje daug laiko praleido klausydamasis bliuzo ir rokenrolo įrašų, kurie formavo jo muzikinį skonį ir stilių. Richardsas ne tik grojo gitara, bet ir prisidėjo prie daugelio grupės dainų rašymo. Jo muzikos stilius ir kūrybinis požiūris padarė didelę įtaką grupės garsui ir roko muzikai apskritai. Jis žinomas dėl savo specifinio gitaros grojimo būdo, vadinamo „open G tuning“, kuris tapo vienu iš jo skiriamųjų bruožų. Richardsas dažnai sakydavo, kad gitaros grojimas yra jo „pirmoji meilė“, o dainų kūrimas – „gyvenimo būdas“. Gitaristas taip pat yra žinomas dėl savo ekscentriško gyvenimo būdo, kuris dažnai tapdavo žiniasklaidos dėmesio objektu. Jo kovos su priklausomybe nuo narkotikų ir alkoholio tapo vieša paslaptimi, tačiau jis visada sugebėdavo sugrįžti prie muzikos ir tęsti kūrybą. Knygoje „Life“ jis atvirai pasakoja apie savo kovą su priklausomybe: „Sunkiausia, žinoma, buvo atsikratyti heroino. Bet aš tai padariau.“ Jo atvirumas ir nuoširdumas suteikia unikalią perspektyvą į grupės vidinį gyvenimą ir muzikos kūrimo procesą.
K.Richardsas taip pat turėjo daug asmeninių išgyvenimų, kurie paveikė jo muziką. Jo santykiai su Anita Pallenberg ir jų vaikai buvo svarbi jo gyvenimo dalis. Jis dažnai kalbėjo apie savo meilę šeimai ir kaip jie padėjo jam išlikti stipriam sunkiomis akimirkomis. Jo draugystė su Micku Jaggeriu, nors kartais ir įtempta, tačiau buvo viena iš kertinių detalių, ant kurių buvo pastatyta visa grupės sėkmė. Jų kūrybinis bendradarbiavimas sukūrė daugybę hitų, kurie tapo roko klasika. Knygoje „Life“ Richardsas atskleidžia savo požiūrį į muziką ir kūrybą: „Muzika yra kalba, kuri nekalba konkrečiais žodžiais. Ji kalba emocijomis, ir jei ji yra kauluose, tai yra kauluose.“ Šis požiūris padėjo jam sukurti unikalią muziką, kuri palietė daugybę žmonių širdis.
„Rolling Stones“ – tai grupė, kuri sugebėjo išlaikyti savo populiarumą ir įtaką per daugybę dešimtmečių. Jų muzika, pasiekimai ir įdomūs įvykiai tapo neatsiejama roko istorijos dalimi. Keitho Richardso knyga „Life“ suteikia gilesnį supratimą apie grupės gyvenimą ir kūrybą, atskleidžiant tiek šlovės akimirkas, tiek sunkumus. Richardsas atvirai dalijasi savo gyvenimo patirtimi, kuri padeda suprasti, kaip „Rolling Stones“ sugebėjo išlaikyti savo vietą muzikos viršūnėje. Grupės palikimas yra ne tik jų muzikiniai įrašai, bet ir jų įtaka kultūrai bei kitiems muzikantams. „Rolling Stones“ įkvėpė daugybę menininkų ir vis dar yra mylimi gerbėjų visame pasaulyje. Jų muzika ir istorija išliks gyva dar daugelį metų, primindama apie vieną įtakingiausių grupių roko muzikos istorijoje. Jų sugebėjimas nuolat atsinaujinti ir išlikti aktualiais yra tikras liudijimas apie jų kūrybinę galią ir aistrą muzikai.
