Nesvarbu, kad už lango dar šlapia ir šalta, mintys apie pavasarį sušildys kiekvieną iš mūsų. Greit atgysianti gamta, šylantis oras pakvies pasivaikščioti, įkvėpti, pajausti. O su lig pavasariu kvepiančia kovo 8-osios švente, mininčia moterų pasiekimus. Kviečiame skaityti autobiografines ypatingai drąsiu moterų knygas, kurios savo asmeniniais pavyzdžiais įkvepia kitas.
1. W.Dirie su C.Miller „Dykumų gėlė“ (2012)
Waris Dirie pasakoja sukrečiančią gyvenimo istoriją. Vos dvylikos ji pabėgo iš suplanuotų savo vestuvių ir gimtųjų namų Somalyje. Po ilgų klajonių vargšei merginai nusišypsojo likimas ir ji tapo pasaulinio garso manekene. Tai buvo ir nuostabus sapnas, ir didžiausias košmaras. Pasiekusi savo karjeros viršūnę, per vieną interviu garsus supermodelis išdrįso prabilti apie mergaičių lytinių organų žalojimą, vykstantį daugelyje Afrikos genčių. Ji pati patyrė šį žiaurų ritualą sulaukusi vos penkerių.
Knyga, pristatoma kaip šokiravusi pasaulį, nepaliko abejingos ir manęs. Perskaičius šią istoriją klausiau savęs tik vieno ,,Kur aš buvau visą laiką iki tol?!“ Nuo pirmo iki paskutinio knygos puslapio buvau prikaustyta, tiesiog negalėjau atsitraukti nuo pasakojimo. Tikra, nuostabi, šokiruojanti istorija, kuri dar ilgai išliks atmintyje. Širdį veriantis autentiškas pasakojimas, negalintis palikti abejingų. Knygos herojės kančios išgyvenamos kartu su ja priverčia susimąstyti apie pamatines gyvenimo vertybes, priverčia džiaugtis dabartimi ir galėjimu būti nepriklausoma bei vertinama moterimi. Be abejonės, viena geriausių skaitytų knygų.
2. Tara Westower ,,Apšviestoji“ (2018)
„Apšviestoji“ – tai merginos memuarai, kuri gyvenime nemačiusi mokyklos ar gydytojų, ryžtasi palikti savo mormonų survivalistų šeimą ir tampa mokslų daktare. Tara Westover gimė Aidaho kalnuose, survivalistų, mormonų šeimoje. Ji gyveno ruošdamasi pasaulio pabaigai. Jos tėvas nekentė valdžios, tapatindamas ją su šėtonu, draudė lankytis pas gydytojus, nes jais netikėjo. Šeima buvo visiškai atsiskyrusi nuo visuomenės. Vaikai negavo jokio išsimokslinimo. Nebuvo ir iš kur sulaukti pagalbos, kai vienas iš Taros brolių pradėjo smurtauti. Neturėdama jokių kitų galimybių, Tara pradėjo mokytis pati. Ji išmoko pakankamai, kad būtų priimta į Brigamo Jango universitetą. Žinių ji troško tiek, kad nukeliavo iki Harvardo ir Kembridžo. Ir tik tuomet Tara susimąstė, ar nenukeliavo per toli, ar vis dar liko kelias grįžti namo.
Skaitydama šią knygą nuoširdžiai žavėjausi ir suvokiau, kad gyvenime tikrai viskas įmanoma. Rašytoja labai jautriai ir atvirai pasakoja savo išgyvenimus ne tik apie kelią mokslo Olimpo viršūnės link, bet ir apie patirtą psichologinį spaudimo smurtą. Istorijai plėtojantis jaučiausi arti autorės – Westoverių šeimos, kad net, rodos, galėjau pajusti jos mamos gaminamų eterinių aliejų kvapą virtuvėje arba galėjau užuosti nusvilusios odos smarvę įvykus kelioms nelaimėms geležies savartyne.. Ši knyga – įkvėpimo, stiprybės, kovos pavyzdys. Memuaras turi savyje daug jėgos ir motyvacijos, tylaus kvietimo niekada nebijoti. Šeimos nepasirinksi, bet gali pasirinkti savo kelią. Taip pat, knyga kviečia apmąstyti išsilavinimo esmę ir pasitikėjimą savimi. Belieka su tikti su B. Obama ir B.Gates, kad ši knyga puiki ir verta dėmesio. Rekomenduoju.
3. Deborah Feldman „Neortodoksiška“ (2020)
Satmaro chasidų moteris net karščiausią dieną mūvi storas kojines, o plaukus slepia po peruku. Ji negali skaityti romanų ir pasilikti kambaryje viena su svetimu vyru. Svarbiausia chasidų moters pareiga – kiekvieną penktadienį atsiduoti sutuoktiniui ir gausinti bendruomenės gretas. Išsilavinimas, profesija ir karjera chasidų moteriai draudžiama. Net XXI amžiaus Niujorke. Deborah Feldman gimė uždaroje Satmaro chasidų bendruomenėje Brukline. Iš prigimties smalsiai mergaitei sunkiai sekėsi suprasti ir paklusti griežtoms taisyklėms, reguliuojančioms ką galvoti ir su kuo kalbėtis. Septyniolikos ištekinta už vos pusvalandį pažįstamo vyro, metus neįstengė turėti lytinių santykių ir jautė baisią gėdą. Tuo pat metu troško skaityti, mokytis ir pažinti tikrąjį gyvenimą už izoliuoto rajono ribų. Devyniolikos pagimdžiusi sūnų, jauna mama suprato, kad ant kortos pastatyta ne vien jos pačios ateitis.
Netflix mini serialą „Unorthodox“ peržiūrėjau vienu prisėdimu. Praėjus keliems mėnesiams po peržiūros atsirado ir knyga, pagal kurią ir buvo statytas serialas. Tikriausiai pirmąkart mano gyvenime įvyko atvirkštinis veiksmas – pirma peržiūrėjau serialą ir tik tada knygą. Beskaitant istoriją mano vaizduotei nereikėjo itin daug vargintis, nes už ją buvo gerai padirbėję serialo kūrėjai, kurie idealiai atvaizdavo visas vizualizacijas. Vis dėlto istorijos dvasia išlieka ta pati. Skausmingai atvirame Deborah pasakojime atgyja ne tik asmeninė patirtis, bet ir chasidų tradicijos, ritualai, pasaulėžiūra. Be galo atviras ir jautrus kūrinys, negailintis emocijų bei intrigų. „Neortodoksiška” pasakoja išskirtinę brendimo istoriją, asmeniškai paliesiančią kiekvieną, kam kada nors yra tekę jaustis kitokiam. Istorija įprasmina drąsą laisvai būti savimi: „Man taip pakyrėjo drovėtis tikrosios savęs. Pavargau tiek metų dėtis šventuole ir priekaištauti sau dėl tikėjimo stokos. Trokštu laisvės – ne vien fizinės, visokios. Trokštu pripažinti, kas iš tiesų esu, parodyti pasauliui tikrąjį veidą. “
