Alinas Olteanu / KTU arcghyvo nuotr.

Pastebėjau, kad Lietuvoje universitetai yra nedraugiškai, o kartais net ir priešiškai nusiteikę vieni kitų atžvilgiu. Tai prieštarauja aukštojo mokslo idėjai, stabdo progresą“, – teigia Alinas Olteanu, Kauno technologijos universiteto (KTU) Tarptautinio semiotikos instituto tyrėjas. Iš Jungtinės Karalystės atvykęs mokslininkas yra įsitikinęs, jog šiandien vienas žmogus, nebendradarbiaudamas su kolegomis, yra nepajėgus sukurti proveržio.

Konkurencijos ar bendradarbiavimo dilemą sprendžia ne tik Lietuvos universitetai. Štai, dar 2013 m. „Guardian“ surengtos apklausos rezultatai rodo, jog 71 proc. britų mano, kad aukštojo mokslo institucijų klestėjimą galėtų užtikrinti dalijimasis žiniomis ir ištekliais.

„Gyvename ne Renesanso laikais, kai vieno žmogaus žinios galėjo sukelti revoliucinį proveržį. Sąžiningai sakau, kad aš vienas kaip tyrėjas per visą savo gyvenimą galiu neatrasti nieko naujo. Būtina bendradarbiauti su kolegomis“, – teigia A. Olteanu.

Iš Rohamptono (Londonas, JK) atvykęs tyrėjas teigia geriausius savo straipsnius parašęs kartu su tiesioginiu šio universiteto konkurentu – Rydingo universitetu. A. Olteanu įsitikinęs, jog nors konkurencija tarp aukštojo mokslo institucijų ir skatina juos pasitempti, nederėtų užmiršti, jog akademija turi kurti visuomenės progresą.

Puikus laikas pritraukti tyrėjų iš Vakarų valstybių

Iš Jungtinės Karalystės į Kauną atvykęs podoktorantūros studijų tyrėjas mano, jog šis laikas – puiki proga Rytų Europos valstybėms pritraukti daugiau tyrėjų iš Vakarų.

„Esu to pavyzdys – atvykau čia iš Didžiosios Britanijos prieš pat įvykstant įtartinam referendumui, kuriuo politikai, manipuliuodami žmonių valia, siekia šalį ištraukti iš Europos Sąjungos“, – teigia A. Olteanu.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete Tarptautiniame semiotikos institute dirbantis tyrėjas gilinasi į multikultūrinį semiotikos aspektą, dėsto diskurso teoriją naujųjų medijų kalbos pirmakursiams bei, kartu su politikos mokslų krypties tyrėjais, gilinasi į politinės aplinkosaugos tematiką.

„Fakulteto viduje vyksta labai produktyvus ir aktyvus bendradarbiavimas tarp skirtingų krypčių ir sričių mokslininkų. Svajoju, kad šis bendradarbiavimas plėstųsi ir į kitus fakultetus, peržengtų universiteto ribas“, – teigia A. Olteanu.

Taisyklė dėstytojui: „Pasakyk kažką įdomaus“

Solidų tyrimų ir publikacijų bagažą ugdymo semiotikos kryptyje turintis tyrėjas teigia teoriją taikantis ir savo dėstytojo praktikoje. Jis primena filosofo Charleso Peirce‘o teoriją, kuri teigia, jog evoliuciją sąlygoja trys faktoriai – atsitiktinumas, būtinybė ir meilė.

„Studentai manęs nepasirinko – esu paskirtas jiems vesti paskaitas. Jie mokosi kasdien, savo gyvenimo eigoje ir be manęs, tačiau aš jiems esu savotiškai reikalingas – tam, kad išvesčiau juos iš pusiausvyros, parodydamas dalykus, į kuriuos jie, galbūt, nekreipė dėmesio. Ir, galiausiai, aš esu įsitikinęs, kad jeigu nesistengsiu palikti savo komforto zonos, suprasti savo studentų, „susitikti jų teritorijoje“, aš jų nieko neišmokysiu“, – teigia A. Olteanu.

Jis mano, kad mokymasis gali būti sėkmingas tik tada, kai tai – dialogas, t. y., kai ne tik mokinys mokosi iš mokytojo, bet ir atvirkščiai. Kitą svarbią sąlygą jis įvardija kaip: „Pasakyk kažką įdomaus“.

„Kartais, nors ir esu įspėtas, kad pirmakursiams medžiagą reikėtų pateikti kuo paprasčiau, aš jiems užduodu sudėtingus klausimus, pristatau sudėtingesnę medžiagą. Žinau, kad kartais lengva reiškia nuobodu, tad stengiuosi paįvairinti paskaitas iššūkiais“, – šypsosi A. Olteanu.

Lietuviai studentai nuomonę reiškia nedrąsiai

A. Olteanu teigia, jog britų ir lietuvių studentai skiriasi. Pasak jo, britai, nors ir ne visada turi tokių gilių žinių kaip lietuviai, yra linkę išsakyti savo nuomonę, diskutuoti, ją ginti. Kita vertus, jie moka išsisukti iš sudėtingų situacijų.

„Kapitalistinėse liberaliose valstybėse taikomas vadinamasis instrumentinis ugdymo modelis – laikoma, kad moksleivis ar studentas turi įgauti įgūdžius, padedančius išlikti ir klestėti visuomenėje. Kitas polius yra klasikinis požiūris į išsilavinimą, kuris teigia, kad universitetas turi praplėsti horizontus, suteikti platų išsilavinimą, kuris pakeistų žmogaus gyvenimą pačiais įvairiausiais būdais, tačiau nebūtinai būtų ekonomiškai naudingas“, – paaiškina A. Olteanu.

Pasak jo, pagrindinis lietuvių ir britų skirtumas gali slypėti būtent skirtinguose požiūriuose į ugdymo filosofiją. Beje, lietuvių studentų išsakytos nuomonės A. Olteanu stengiasi neužginčyti – pasak jo, jie tokie nedrąsūs, jog, išgirdę oponuojant, užsisklendžia visiškai.

Kad būtum geras mokytojas, turi nuolat ieškoti naujų žinių

„Kad būtum geras tyrėjas, turi dėstyti, nes akademinė karjera nuo to neatsiejama“, – mano A. Olteanu. Jis teigia, kad svarbiausia dėstančiam tyrėjui yra nenustoti domėtis įvairiomis kryptimis, mokyklomis, teorijomis. Kita vertus, tiriamasis darbas, pasak A. Olteanu, yra neatsiejama pedagoginės karjeros dalis bet kuriame lygmenyje – būtina išmanyti naujausias tos srities žinias, kad galėtum jomis pasidalinti.

„Žinoma, egzistuoja ir kitas kelias – įstojus į pedagoginį universitetą tapti mokytoju ir juo dirbti iki pat 60-ties. Jeigu žmogui patinka pasirinktas karjeros kelias, jis turėtų jį tęsti. Tačiau, tokiu atveju, būtina užsiimti asmeniniu tobulėjimu, vystyti savo įgūdžius. Kitaip negalėsi suteikti to, ką mokytojas privalo duoti savo mokiniams. Nelabai smagu suvokti, kad rinka, kurioje dirbi, vystėsi greičiau nei tu pats“, – mano A. Olteanu.

Inžinieriams padėtų bendravimas su semiotikais

Paklaustas, ar, dirbdamas humanitarinių mokslų institute technologijos universitete nesijaučia it saloje, A. Olteanu juokiasi: „Ne, greičiau jau pusiasalyje“. Jis pripažįsta, jog kol kas institutas tik pradeda domėtis bendradarbiavimu su fizikos tyrėjais, pats A. Olteanu siekia užmegzti dialogą su gyvybės mokslų atstovais. Be to, jo manymu, bendradarbiavimas su inžinieriais taip pat galėtų būti labai vaisingas.

„Semiotikos tyrimai galėtų būti labai naudingi numatant visuomenės poreikius, ateities vystymosi tendencijas, o tai technologijas kuriantiems inžinieriams labai padėtų“, – mano A. Olteanu.

Jei nedirbi su kitais – tik imituoji progresą

Pasak jo, bendradarbiavimas tarp mokslininkų yra labai vertingas ir vaisingas – straipsniai „rašosi patys“: „Visada esu linkęs dirbti su kitais tyrėjais, kiek tik tai įmanoma, nes tarpdiscipliniškumas – tai kelias pirmyn. Gal ir egzistuoja tokių mokslininkų, kurie gyvenimo pabaigoje turės ką naujo pasakyti, bet tokie atvejai – pavieniai. Jei nedirbu su kitais mokslininkais, viskas, ką darau, yra tik progreso imitacija“.

Lietuvoje A. Olteanu pasigenda bendradarbiavimo tarp skirtingų universitetų.

„Universitetai jūsų šalyje gyvuoja tarsi atskiros salos, o to neturėtų būti. Štai, kitoje gatvės pusėje yra universitetas, su kurio vienu mokslininku, taip pat tarptautiniu tyrėju, bandome atrasti sąlyčio taškus mūsų vykdomuose tyrimuose. Dialogas visada yra labai praturtinantis. Jau vien dėl to, kad taip skatinama tyrimų kultūra“, – teigia KTU Tarptautinio semiotikos instituto podoktorantūros tyrėjas A. Olteanu.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: