© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

102 metų vokietė, Ingeborga Rapoport tapo seniausiu pasaulyje žmogumi, kuriam buvo suteiktas daktaro laipsnis – beveik 80 metų po to, kai naciai neleido jai laikyti baigiamojo egzamino. Moteris baigė medicinos studijas 1937m. ir parašė daktaro disertaciją apie difteriją – opią problemą, vykusią to meto Vokietijoje.

Vokietijos gyventoja I. Rapoport apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją, kurią pradėjo rašyti dar  ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir kurios tada taip ir neužbaigė. Ingeborga Rapoport  būdama 25 metų parašė daktaro disertaciją, tačiau  turėjo laukti net 77 metus norėdama jį apginti.

Garbaus 102  metų pensininkė, neonatologė (naujagimių gydytoja) gyvenanti Berlyne, 1938 metais Hamburgo universitetui pateikė savo mokslinio darbo disertaciją, praėjus penkeriems metams po to, kai Adolfas Hitleris atėjo į valdžią. Moters darbo tema buvo difterijos ir infekcinės ligos, kurios tuo metu buvo  pirmaujančios vaikų  mirties priežastys JAV ir Europoje.

Ingeborgos Rapoport mergautinė pavardė Syllm buvo laikyta, kaip protestantiškoji, o jos mama buvo žydė todėl nacistinėje kalboje abi buvo įtrauktos „pirmos eilės mišrūno“ žargoną. Pagal Adolfo Hitlerio antisemitinius įstatymus, moteriai buvo uždrausta atvykti į galutinį egzaminą žodžiu. Ji turėjo rašytinį patvirtinimą iš Hamburgo universiteto, kad gautų daktaro laipsnį. Dėl šių priežasčių moters egzamino darbas buvo pažymėtas signaline geltona juostele, kuri simbolizavo darbą, kaip  negaliojantį  ir nepriimtiną akademiniam laipsniui įgyti.

„Mano medicininio išsilavinimo siekimas visiškai sugriuvo. Tai buvo gėda ne tik Vokietijai, bet ir visai mokslo ir švietimo sistemai“ , – sakė I.Rapoport.

Tuometinis laikotarpis buvo visokeriopai sunkus, nes tūkstančiai studentų ir profesorių buvo išstumiami iš universitetų ir siunčiami į fiurerio A.Hitlerio Trečiojo Reicho stovyklas, iš kurių daugelis jau nebesugrįždavo. Tačiau Ingeborgai ir jos šeimai likimas nusišypsojo, nes jos šeimos buvo pasigailėta.

1938 metais I.Rapoport, tuo metu ji buvo I.Syllm emigravo, ir vien JAV  atliko begalę stažuočių: Brukline, Niujorke, Baltimore, Akrone ir Ohajo valstijose. Ji pateikė paraiškas net 48 –ioms medicinos mokykloms, tačiau atsaką gavo tik iš vienos ir buvo priimta į Pensilvanijos medicinos moterų koledžą Filadelfijoje.

„Aš turėjau daug sėkmės ir galbūt šiek tiek atkaklumo“ , – teigė I.Rapoport.

1936 –aisiais ji dirbo slauge vienoje Hamburgo medicinos įstaigų ir tuo pat metu krimto mokslus. Vėliau susipažinusi su Austrų kilmės žydu, gydytoju ir biochemiku Samuel Mitja, už kurio po 2 metų ji ištekėjo ir susilaukė trijų vaikų. Po kurio laiko su sutuoktiniu išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir grįžo į Vokietiją tik 1952 metais. Paskui moteris daug metų dirbo Berlyno klinikoje „Charite“.

„Šiuo metu aš žinau daug daugiau apie diferijas ir infekcines ligas nei tada, kai rašiau disertaciją. Tuometinis jaunatviškas atsidavimas medicinai buvo iš dalies įkvėptas krikščionių misionieriaus Alberto Scheitzerio“ , – pasakojo senolė.

„Viso šio darbo gynimo esmė buvo principai. Praėjus tiek daug laiko ir atsiradus galimybei įgyvendinti savo svajonę negalėjau ja nepasinaudoti. Tačiau esant 102 metų amžiaus ši užduotis pareikalavo nemažai pastangų ir nebuvo tokia lengva kokios tikėjausi.  Tačiau viskas ne dėl manęs pačios, o dėl aukų, kurios tuo metu nukentėjo, lygiai taip pat, kaip ir aš“ , – pasakojo moteris.

Šiu metu, Ingeborga Rapoport yra  įkūrusi  pirmąjį Neonatologijos kliniką Vokietijoje, kurioje dirba jos pačios vaikai. Ji vis dar yra labai gerbiama „Charite“ ligoninėje, kurioje ji dirbo ne vienerius metus. Ingeborgai Rapoport buvo suteikta pirmoji pediatrų profesoriaus kėdė naujagimių medicinos ligoninėje Europoje bei įteikta nacionalinė premija už darbą, kuris padėjo sumažinti kūdikių mirtingumą Rytų Vokietijoje.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: