Mika Waltari. Sinuhė egiptietis. Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė. – Vilnius: Tyto alba, 2017. – 657 p. 3-ioji laida.
Dailininkai Daumantas Každailis, Asta Puikienė
Gyvensiu verksme ir džiaugsme, liūdesy ir baimėje, gerume ir piktybėje, tiesoje ir skriaudoje, silpnume ir stiprybėje. Kaip žmogus gyvensiu žmoguje per amžius, todėl aukų mano kapui nereikia ir nemirtingumo mano vardui nereikia. Tai parašė Sinuhė egiptietis, Tas, kuris visą gyvenimą buvo vienišas.
„Sinuhė egiptietis“ – garsiausias suomių rašytojo Mikos Waltario (Mikos Valtario, 1908–1979) romanas. Išleistas 1949-aisiais, šis romanas žavi vis naujas kartas. Apie senovės Egiptą, jo papročius, spalvas, kvapus, tradicijas, prabangą ir skurdą Mika Waltari pasakoja Sinuhės egiptiečio lūpomis taip įtaigiai, kad Egipto praeitis iškyla prieš akis gyvesnė nei mūsų dabartis. Jau legenda tapo istorija, kai prancūzų egiptologams papriekaištavus rašytojui, kad jis parašė „Sinuhę egiptietį“ nė karto nebuvęs Egipte, M. Waltari išdidžiai atsakė: „Man nereikėjo vykti į Egiptą, nes aš ir taip visuomet ten gyvenau.“
Faraono Echnatono valdymo laikotarpis, valdovo viltys reformuoti šalį, jo didingi užmojai, egiptiečių nusivylimas ir Egipto žlugimas praplaukia pro mūsų akis tarsi nepaprastai ryškus filmas, pasakojantis tiek apie didingą kraštą, tiek apie vieną žmogų įvykių verpete – karališkąjį faraono rūmų gydytoją Sinuhę. Šis, likimo valia nugyvenęs gyvenimą, kupiną nuotykių, meilės, intrigų ir neapykantos, atskleidžia, ką galvojo, jautė ir ko siekė. Vaizdinga ir šiek tiek senoviška kalba Sinuhė be paliovos kalba, o mes regime apeigas, užuodžiame tolimos šalies kvapus, gėrimės spalvomis ir vaizdais, pažįstame papročius. Ne veltui „Sinuhė egiptietis“ dėl istorinių žinių gausybės, įtaigumo ir spalvingumo palieka neišdildomą įspūdį vis naujoms Lietuvos ir viso pasaulio skaitytojų kartoms.
