Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas kitąmet bus spartesnis nei prognozuota – sieks 2,8 proc., o antrąjį šių metų pusmetį augs 2,2 proc., skaičiuoja „Swedbank“. Anot banko vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, šis augimas bus didžiausias tarp Baltijos šalių.
Banko skaičiavimais, Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos 0,4 proc. punkto – augimas bus vienas didžiausių regione, spartesnis prognozuojamas tik Lenkijoje.
Banko ekonomistų vertinimu, pagrindinis augimą skatinantis išliks gyventojų vartojimas, o ne eksportas, nematytose aukštumose išliekančius vartotojų lūkesčius. Taip pat tam įtakos turi rinkų pasiruošimas Europos centrinio banko (ECB) planams iki metų pabaigos mažinti bazines palūkanų normas.
„Šiemet matome spartų gyventojų perkamosios galios augimą bei jau atsigaunančią mažmeninę prekybą. Tačiau priešingai nei daugelyje kitų ES šalių, taip pat atsigauna ir Lietuvos pramonė, auga beveik visos jos šakos“, – antradienį pristatydamas naujausias ekonomines prognozes kalbėjo N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, nors eksportas auga, spartaus jo atsigavimo tikėtis nereikėtų, nes eksporto užsakymų lygis kol kas išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio.
Prasčiausias BVP augimo prognozes tarp Baltijos šalių Estijoje, anot N. Mačiulio, lemia didėjantis bankrotų skaičius, didinami mokesčiai, skatinantys infliacijos augimą. Ypač didelę įtaką BVP augimo skirtumams tarp Baltijos šalių ir teigiamiems Lietuvos rodikliams turėjo eksportas, nevienodas vartotojų lūkesčių augimas ir gana žemame lygyje išliekanti infliacija.
Pasak N. Mačiulio, ekonomikos prognozes gerina ir teigiamos imigracijos tendencijos, iki rekordinių aukštumų didinusios užimtumą ir skatinusios vartojimą. Tiesa, anot ekonomisto, matomos neigiamos grynosios imigracijos tendencijos.
„Grynoji imigracija mažės ir šiemet, ir kitais metais – šiemet turėtų siekti apie 25 tūkst., matant pirmo pusmečio tendencijas, kitais metais prognozuojame, kad sumažės iki 18 tūkst. Teigiama tendencija yra tai, kad nuo 2020 metų mes kasmet matome teigiamą lietuvių imigraciją“, – tikino ekonomistas.
Visgi, kaip skaičiuojama, atvykstančių migrantų geografija vis dar gana ribota – iš Baltarusijos ir Ukrainos atvykstantys migrantai sudaro daugiau nei pusę Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, atvykėlių iš ES šalių skaičius siekia apie 7 tūkst. iš bendro 220 tūkst. migrantų skaičiaus.
Pasak ekonomisto, norėdama didinti pastaraisiais metais mažėjančią vienam dirbančiajam tenkančią BVP dalį, Lietuvai reikėtų skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų pritraukimą, atsisakyti žalingos kvotų pagal sektorius praktikos.
Infliacija kitąmet spartės, bet augs ir atlyginimai
Anot N. Mačiulio, nors šiemet infliacija Lietuvoje buvo viena žemiausių euro zonoje, šis periodas netrukus baigsis – infliacijos augimui įtakos turės dėl transportavimo ir gamtinių išteklių didėjančios prekių kainos ir brangstančios paslaugos. Tad šiemet buvusi 0,9 proc. infliacija didės iki 2,8 proc. kitąmet.
„Pirmąjį šių metų pusmetį infliacija (Lietuvoje – ELTA) nukrito žemiau vieno proc. ir buvo viena žemiausių Europos Sąjungoje “, – teigė N. Mačiulis.
„Gera naujiena, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas išliks spartus ir maždaug trigubai spartesnis nei kainų didėjimas. Mes jau šiemet matome gana ženklią divergenciją, skirtumus tarp to, kaip auga atlyginimai privačiame ir viešajame sektoriuje“, – pabrėžė ekonomistas.
Anot N. Mačiulio, privačiame sektoriuje antrąjį metų ketvirtį VDU buvo 9 proc. didesnis nei prieš metus. Tolimesnis darbo užmokesčio augimas, jo teigimu, kiek lėtės, tačiau išliks sparčiausias tarp Baltijos šalių – sieks 8,2 proc. ir bus maždaug trigubai spartesnis už kainų augimą.
„Prognozuojame, kad tas atlyginimo augimas tęsis, bet nebus tokio ženklaus mažėjimo. (…) Tam įtakos daug turės ir didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA – ELTA)“, – aiškino N. Mačiulis.
Kaip pabrėžia ekonomistas, nenuosaikus MMA didinimas ekonomikai gali turėti iki šiol nepatirtų neigiamų pasekmių – tai rodo maždaug 2 proc. šiemet padidėjęs nedarbo lygis.
„Kai kurioms pramonės įmonėms, kur labai aktualūs yra darbo kaštai, yra per brangu išlaikyti tiek darbo jėgos, kiek jos turėjo iki šiol. (…) Todėl nedarbo lygis išliks padidėjęs ir šiais, ir kitais metais ir sieks 7,5 proc.“, – sakė ekonomistas, pridurdamas, kad toliau indeksuojant didesnį MMA darbo rinka rizikuoja „perkaisti“.
Kaip saugiklius ekonomistas siūlo MMA indeksuoti su privataus sektoriaus VDU, mat viešajame sektoriuje beveik nėra dirbančių už minimalų atlygį, jis nekonkuruoja eksporto rinkose. Taip pat, pasak N. Mačiulio, indeksuoti MMA būtų galima vertinant ir darbuotojų produktyvumo pokyčius.
Gerėjančios tendencijos – gamyboje, investicijose ir būsto rinkoje
Banko skaičiavimais, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius apdirbamoji gamyba išaugo 3,3 proc., o vien liepą metinis augimas buvo beveik dvigubai spartesnis.
„Išryškėja nauja tendencija, kad tai nėra tik kelių pramonės šakų augimas, bet iš esmės beveik visų pramonės šakų parduotų prekių kiekis yra šiuo metu didesni nei buvo prieš metus“, – jis didesnis, nei buvo prieš metus“, – tikino N. Mačiulis.
Tačiau ekonomistas atkreipia dėmesį, kad spartaus eksporto atsigavimo tikėtis nereikėtų, nes eksporto užsakymų lygis kol kas išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio.
Pirmąjį šių metų ketvirtį privataus sektoriaus investicijų vertė buvo beveik dešimtadaliu mažesnė nei prieš metus – bendrovės mažiau investavo į komunikacijos technologijas, transporto priemones, būstą.
Tačiau Lietuvos verslo paskolų portfelio augimas šiuo metu yra vienas sparčiausių euro zonoje. Todėl prognozuojama, kad kitais metais investicijų augimas paspartės iki 6,5 proc. – tam daugiausiai įtakos turės privatus sektoriaus investicijos.
„Įmonių apklausos rodo, kad keičiasi ir investicijų kryptys – prasidėjus karui Ukrainai, daugelis įmonių investavo į atsinaujinimą, nusidėvėjusios įrangos pakeitimą, kur jau nebuvo alternatyvų neinvestuoti. (…) Dabar teigiama tendencija rodo, kad vis daugiau įmonių investuoja ne į atsinaujinimą, o į plėtrą“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje neženkliai auga būsto įperkamumo rodiklis – nors prielaidos jam didėti toliau išlieka, tačiau, pasak N. Mačiulio, šis rodiklis, kaip ir visoje euro zonoje, kol kas išlieka žemumose.
„Įperkamas vidutinis būstas Vilniuje padidėjo maždaug vienu kvadratiniu metru, toks labai simbolinis pokytis. Bet bent psichologiškai mažėjančios palūkanų normos, atlyginimų augimas, lenkiantis kainų augimą sukuria prielaidas būsto rinkos aktyvumui atsigauti. Kol kas nieko panašaus nematome – sandorių skaičius išlieka žemiausiame lygyje per beveik dešimtmetį“, – sakė N. Mačiulis.
Anot jo, nepaisant teigiamų pokyčių, paklausa dar nepakankama, kad sumažėtų daugiau nei 5,5 tūkst. sostinėje esančių neparduotų butų skaičius.
JAV ekonomika augs, euro zonos – neįsibėgės
Skaičiuojama, kad JAV ekonomikos augimas šiemet išliks panašus kaip pernai – sieks apie 2,5 proc.
„JAV ekonomiką vis dar skatina ekspansinė fiskalinė politika bei neblėstantis JAV gyventojų vartojimas. Vis tik matome vis daugiau silpnėjančios darbo rinkos ženklų, didėjantį nedarbo lygį, todėl iki šiol stebinęs augimas turėtų išsikvėpti“, – teigia N. Mačiulis.
Nepaisant atsigaunančios euro zonos gyventojų perkamosios galios, šiemet jos BVP augimas vis dar nesieks 1 procento – tam įtakos ES pramonės sulėtėjimas, pralaimima konkurencinė kova Kinijai.
„Euro zonos augimą slopina ir cikliniai veiksniai – aukštos palūkanų normos – ir struktūrinės priežastys, tokios kaip vis dar santykinai brangi energija bei darbo jėgos trūkumas,“ – N. Mačiulis.
Skaičiuojama, kad 2025 metais ir JAV, ir euro zonos ekonomikos augs panašiu tempu – apie 1,5 procento.
