Ar kada pagalvojote koks trapus gali būti gyvenimas? Džono Crowley režisuotas filmas „Laikas gyventi“ panardina žiūrovus į dešimtmetį trunkančius dviejų žmonių santykius bei jų asmeninį gyvenimą. Nuo netikėtos pirmos pažinties, iki šeimos kūrimo, mes stebime dviejų žmonių ryšį bei iškylančias gyvenimiškas aukštumas bei žemumų žemumas, kurios parodo trapiąją gyvenimo pusę.
Filmo siužetas pasakoja apie pagrindinius veikėjus: Almut (akt. Florence Pugh), kuri yra kompetetinga šefė ir Tobiją (akt. Endriu Garfildas) nesniai išsiskyrusį, pusryčių dribsnių „Weebatix“ atstovą. Gana komiškai susipažinę, visiškai skirtingi du žmonės pasineria į romantinius santykius. Nuo tada stebime jų gyvenimo sunkumus ir pakilimus, taip kaip jie juos sprendžia, bei ką jiems tenka paaukoti vardan savo tikslų.
Nelinijiniame filmo naratyve iš pradžių susipažindami su jau įpusėjusiais santykiais, stebint filmą grįžtame į jų pažinties dienas, o kartais persikeliame ir į ateitį – jau subrendusius poros santykius. Taip, kartu su veikėjais, išgyvename esminius jų gyvenimo įvykius kaip pirmąją pažintį, skyrybas, nėštumą, ligas. Filmas įtraukia savo įtemptomis ir jautriomis situacijomis, kurios kartais pavirsta komiškomis. Jeigu šioje kino juostoje tikitės išvysti pompastiškus, brangakmeniais ir šimtais rožių nusietus santykius, to čia tikrai nepamatysite.
Kalbant apie aktorių pasirinkimą, sakyčiau tikrai nebuvo prašauta. Jau ne vieną sykį ekranuose matyti Florende Pugh ir Endriu Garfildas puikiai dera kartu. O ir atskirai sugeba perteikti pagrindinių veikėjų charakterius. Endriu įkūnijantis ramų, ateitį planuojantį savo užrašinėje vyrą ir Florence, kuri įkūniją ekstravertišką ir labai kompetetingą sielą gyvenančią šiuo momentu. Beje, tai ne pirmas režisieriaus Džono Crowley ir aktoriaus Endriu Garfildo filmas, prieš 17 metų sukurta drama „Berniukas A“ taip pat buvo bendras jų kūrinys.
Romantine drama, o kartais ir komedija klasifikuojamas filmas turi ne tik pliusų bet ir savų minusų. Nors įtraukiantis filmas savo komiškomis situacijomis ir sudėtingais ir jautriais gyvenimo sprendimais, tačiau filmas perdėm vystosi per daug ilgai. Galiniai kadrai per daug kartojasi, o kai kurios situacijos rodomos ištemtai. Įpusėjus dviems tredčdaliams filmo kyla noras patikrinti kiek laiko dar liko iki filmo kulminacijos ir pabaigos (nors man tai atsitiko tik vieną kartą, šalia manęs sėdinčiam vyrui šis noras kilo kas 20 minučių nuo filmo pradžios.)
Kalbant apie techninę filmo pusę režisūra ir kinematografija sukuria vizualiai įspūdingą foną, kuris sustiprina pasakojamas veikėjų istorijas. Scenos kruopščiai sudėliotos taip, kad atspindėtų veikėjų vidines būsenas, o spalvų ir šviesos naudojimas yra itin išraiškingas.
Šis filmas puikiai tiks romantikos gerbėjams, tačiau jo nerekomenduotume rinkitis kaip lengvo, smagaus savaitgalio filmo. Pasakojimas perteikia jaudinančias gyvenimo temas, tad jeigu esate jautrios asmenybės teks nubraukti bent vieną kitą liūdesio ar laimės ašarą.