Nelaimingi atsitikimai yra neišvengiama žmonijos istorijos dalis. Ir jų yra begalė, tačiau šiame dešimtuke nėra įtraukiami tyčiniai, pavyzdžiui karo ar teroristiniai veiksmai.
10. Transatlantinio keleivinio laivo „Titanikas“ katastrofa (1912.04.15)
Avarijos žala: 150 mln. dolerių.
Milžiniško laivo paskendimas yra galbūt garsiausias nelaimingas atsitikimas pasaulyje. 1912 metais balandžio 15-ąją laivas paskendo savo pirmojo reiso metu. Tai buvo prabangiausias kada nors pastatytas transatlantinis keleivinis laivas. Avarijos metu, kai laivas susidūrė su ledkalniu ir paskendo šaltuose Atlanto vandenyse, žuvo daugiau kaip 1 500 žmonių. Laivo pastatymas kainavo 7 milijonus dolerių ( šiandieną, atskaičiavus infliaciją, tai prilygtų 150 milijonų dolerių).
9. Benzinvežis susprogdino „Wiehltal“ tiltą Vokietijoje (2004.08.26)
Avarijos žala: 358 mln. dolerių.
2004 metų rugpjūčio 26-ąją automobilis susidūrė su benzinvežiu, vežusiu 32.000 litrų kuro, ant Wiehltal tilto Vokietijoje. Benzinvežis prakirto turėklus ir nukrito nuo autostrados. Įvyko didelis sprogimas ir ugnis sunaikino tiltą. Laikinas remontas kainavo $40 milijonų, o tilto pakeitimas nauju įvertintas 318 milijonų dolerių.
8. „Traukinių susidūrimas Kalifornijoje“ (2008.09.12)
Avarijos žala: 0,5 mlrd. dolerių.
2008 metais rugsėjo 12-ąją įvyko vienas iš didžiausių traukinių susidūrimų Kalifornijos istorijoje. Įvykio metu žuvo 25 žmonės, kai Metrolink priemiestinis traukinys atsitrenkė kaktomuša į Union Pacific krovininį traukinį iš Los Andželo. Daroma prielaida, kad Metrolink traukinys pakartojo įspėjamąjį raudoną signalą tuo metu, kai laidininkas buvo užsiėmęs teksto pranešimu. Spėjama, kad avarijos nuostoliai gali siekti 500 milijonų JAV dolerių.
7. Bombonešio B-2 avarija Guame (2008.02.23)
Avarijos žala: 1,4 mlrd. dolerių.
Šis B-2 slaptas bombonešis nukrito iškart po pakilimo aviacijos bazėje Guame 2008 metais vasario 23-ąją. Tyrinėtojai apkaltino iškraipytus duomenis skrydžio kontrolės kompiuteriuose, kurie sistemoje atsirado dėl drėgmės. Abu pilotai sugebėjo išsigelbėti katapultuodamiesi. Tai buvo brangiausia kada nors pastatytų lėktuvų katastrofa pasaulio istorijoje.
6. Tanklaivio „Exxon Valdez“ avarija „Prince William Sound“ (1989.03.24)
Avarijos žala: 2,5 mlrd. dolerių.
Exxon Valdez išlietos naftos dėmė nebuvo didelė palyginus su pasaulinėmis didžiausiomis naftos dėmėmis, bet avarijos kaštai buvo dideli dėl atokios Prince William Sound vietovės (prieinamos tiktai sraigtasparniu ir valtimi). 1989 metais kovo 24-ąją 10,8 milijonų galonų naftos buvo išlieta, kai laivo meistras Joseph Hazelwood paliko kontrolės vietą ir laivas atsitrenkė į rifą. Avarijos vietos išvalymas kainavo 2,5 milijardus dolerių.
5. Gaisras Didžiosios Britanijos „Piper Alpha“ naftos platformoje Šiaurės jūroje (1988.07.06)
Avarijos žala: 3,4 mlrd. dolerių.
Didžiausia pasaulinė naftos terminalo katastrofa vandenyje. 1988 m. liepos 6-ąją technikai tikrino apsauginius vožtuvus, kurie buvo būtini pavojingam skystų dujų padidėjimui sustabdyti. Buvo tikrinami 100 identiškų apsauginių vožtuvų. Deja, technikai padarė klaidą ir užmiršo vieną iš jų pakeisti. Technikas paleido skystoms dujoms skirtus siurblius ir brangiausias naftos terminalo nelaimingas atsitikimas prasidėjo. Per 2 valandas platforma paskendo liepsnose. Galų gale sugriuvo, pasiųsdama myriop 167 darbuotojus bei padarydama 3,4 milijardus dolerių žalos.
4. Amerikiečių kosminio laivo „Challenger“ sprogimas (1986.01.28)
Avarijos žala: 5,5 mlrd. dolerių.
Kosminis laivas „Challenger“ dėl defekto sprogo praėjus vos 73 sekundėms po pakilimo 1986 metais sausio 28-ąją. Žuvo 7 astronautai, tarp jų mokytoja Krista Makolif. Po šios katastrofos iš esmės buvo peržiūrėta visa „Shuttle“ programa. Daugelis ekspertų mano, kad avarija įvyko dėl raketos nešėjos segmentus hermetizuojančios sintetinės gumos žiedo užsidegimo. Šie žiedai yra skirti tam, kad sudegusios dujos nesiveržtų per plyšius. Kosminio laivo kaina buvo 2 milijardai dolerių (šiandieninėmis kainomis – 4,5 milijardai dolerių). Tyrimas, problemos korekcijos ir prarastos įrangos pakeitimas kainavo 450 milijonų dolerių (šiandieninėmis kainomis – $1 milijardą dolerių).
3. Tanklaivio „Prestige“ avarija prie Ispanijos krantų (2002.11.19)
Avarijos žala: 12 mlrd. dolerių.
2002 metais lapkričio 13-ąją Prestige tanklaivis plukdė 77 000 tonų mazuto, kai vienas iš jo dvylikos bakų sprogo per audrą prie Galicijos krantų (Ispanija). Bijodamas, kad laivas nepaskęstų, kapitonas šaukėsi Ispanijos gelbėjimo darbuotojų, jog priimtų laivą į uostą. Tačiau vietinės valdžios spaudimas privertė kapitoną plaukti toli nuo pakrantės. Kapitonas pabandė gauti pagalbą iš Prancūzijos ir Portugalijos valdžios organų, bet jie taip pat atsisakė. Lapkričio 19 d. laivas perlūžo pusiau ir už 137 jūrmylių nuo kranto nugrimzdo į 3 600 metrų gylį. Daugiau nei 300 km ilgio Galisijos pakrantė buvo padengta nafta, užteršti paplūdimiai, itin nukentėjo jūros augmenija ir gyvūnija. Dėl audros iš tanklaivii į jūrą pateko 20 milijonų galonų naftos. Remiantis valdybos ekonomisto pranešimu, visas išvalymas kainavo 12 milijardų dolerių.
2. Kosminio laivo „Columbia“ sprogimas Teksase (2003.02.01)
Avarijos žala: 13 mlrd. dolerių.
Tądien pirmą kartą NASA istorijoje astronautų įgula žuvo nusileidimo metu. Ankstesnės tragedijos įvykdavo kosminiams laivams kylant. 2003 metais vasario 1 d. leisdamasis daugkartinio naudojimo laivas „Columbia“ sprogo 65 kilometrų aukštyje. Katastrofos metu žuvo dvi moterys ir penki vyrai, tarp jų iš Indijos kilusi mokslininkė bei pirmasis Izraelio astronautas. Originali kosminio laivo kaina buvo 2 milijardai dolerių (1978 m.), arba 6,3 milijardo dolerių šiandien. Dar 0,5 milijardo dolerių buvo išleisti tyrimui. Paieška ir nuolaužų surinkimas kainavo 300 milijonų dolerių. Galų gale visas nelaimingas atsitikimas, pagal Amerikos Aeronautikos ir Astronautikos institutą, atsiėjo 13 milijardų dolerių, o tai yra brangiausias kosminio laivo nelaimingas atsitikimas istorijoje.
1. Černobylio atominės elektrinės avarija (1986.04.26)
Avarijos žala: 200 mlrd. dolerių.
1986 metais balandžio 26-ąją pasaulis išgyveno brangiausią nelaimingą atsitikimą istorijoje. Černobylio katastrofa laikoma didžiausia socialine ekonomine katastrofa istorijoje taikos metu. Dėl nelaimingo atsitikimo buvo oficialiai apkaltinti jėgainės operatoriai, kurie neišmanė būtinų saugumo reikalavimų ir dėl to Černobylio atominės jėgainės ketvirtame reaktoriuje kilo gaisras, kurio metu į aplinką buvo išmestas didelis kiekis radioaktyvių dulkių. Jas vėjas išnešiojo ne tik po Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą, bet nunešė netgi į Prancūzijos vakarus bei Italiją. Tūkstančiai kvadratinių kilometrų miško ir žemės ūkio naudmenų pasidengė radioaktyviomis medžiagomis. Nors buvo evakuoti tūkstančiai žmonių, tačiau žymiai daugiau liko radiokatyviose teritorijose. Netiesioginis radiacijos poveikis netruko išryškėti: vis dažniau ėmė pasitaikyti gyvulių apsigimimų, o žmonių tarpe padažnėjo radiacijos sukelti susirgimai, ypač vėžiniai. Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos oficialiais duomenimis, Černobylio avarija turėjo neigiamų pasekmių 9 mln. žmonių. Buvo įvertinta, kad visa suma, apimanti išvalymą, žmonių perkėlimą ir kompensaciją aukoms siekia 200 milijardų dolerių.
