Karantino laikotarpiu kiekvienas ieško kaip turiningai ir linksmai praleisti laiką. Vienas geriausias būdų – žiūrėti puikius komedijos filmus. Tad štai sąrašas pačių geriausių ir širdį džiuginančių klasikinių filmų.
Dažnai žiūrime įvairius sudėtingus filmus, kurie nagrinėja įvairias problemas arba yra itin sudėtingo siužeto. Tačiau kai kuriems Holivudo režisieriams pabodo kurti istorijas rimtai – dalis jų nusprendė griebtis komedijos. Atrodo, kad per pašaipą, satyrą ir kitus pokštus šie sugeba perteikti auditorijai ne tik neišdildomus įspūdžius, džiugesį ar juoką – pateikiamas ir požiūris, jog rimtus dalykus galima matyti linksmai.
10. Griaustinis tropikuose / Tropic Thunder (2008)
Jei jums kada yra nusibodusios perdėtos karinių filmų dramos, šita istorija tikrai atgaivins. Pasakojami įvykiai yra gana paprasti, tačiau siužeto netikėtos linkmės padaro juos įdomius.
Keletas aktorių, pačių populiariausių yra surenkami nufilmuoti karinei dramai. Filmavimams nesisekant, mat juos vykdo nepatyręs režisierius, kuris negeba tvarkytis su išlepusiais aktoriais, nusprendžiama netikėtai 5 pagrindinius veikėjus vietoj filmavimo aikštelės permesti į iš tiesų priešiškai nusiteikusių vietnamiečių zoną. Žinoma, patiems aktoriams to nepasakant.
Vertėtų pažymėti, kad filme atspindimi praeitos filmų kartos filmavimo ypatumai, kai veiksmas vyksta ne už green screen (liet. „žaliojo ekrano“), o visi specialieji efektai yra fiziniai, o ne CGI (liet. „kompiuterio kurta aplinka“), tad siužetas yra to paveikiamas.
Patį filmą režisavo vienas iš pagrindinių herojų Benas Stileris. Pats vyras įkūnijo Tugo Spydmano personažą. Prie jo prisidėjo ir žinomas Džekas Blekas, šis filmo metu tapo Džefu Portnoijum. Keista, tačiau prie kino juostos prisidėjo ir aktorius Robertas Dovnis, kuris įprastai komedijose nevaidina ir yra žinomas dėl filmų „Geležinis žmogus“, „Šerlokas Holmsas“, dažnai atpažįstamas dėl Marvel komikso Geležinio žmogaus personažo vaidmens.
Stileris dalinosi, kad šios komedijos idėja jam kilo besifilmuojant „Empire of the Sun“. Gavęs pakankamai paramos 2006 metais, filmavimus režisierius pradėjo jau kitais metais, Havajų saloje Kaua‘i. Procesas truko trylika savaičių ir buvo nominuoti kaip ilgiausi filmavimai salos istorijoje.
„Paramount Pictures“ ir „Dreamworks“ filmą auditorijai pristatė rugpjūčio 13, 2008 metais. Minėtoji data pasitaikė kaip tik per savaitgalį ir vien per jį filmas uždirbo 26 milijonus dolerių Šiaurės Amerikoje. Dovnis už savo vaidybą gavo Auksinio Gaublio nominaciją. Kiek vėliau buvo vėl pasidžiaugta filmo sėkme – jis uždirbo virš 188 milijonų dolerių.
Stileris interviu metu pasidalino savo, kaip aktoriaus ir režisieriaus, įspūdžiais:
„Režisuoti save yra gana keista. Kartais norėjosi, kad tai galėtų daryti kažkas kitas. Pats režisuodamas negali prašyti iš aktorių per daug, nes kiti galvos, jog pats neįsivaizduoji, ką darai. Svarbiausia yra rasti žmones kuriais pasitiki ir tada visi gražiai komandiškai dirba“
Aktorius taip pat pažymėjo, kad jis yra labai savikritiškas. Net gi tiek, kad pats ant savęs rėkdavo, o kartais neišeidavo iš savo vagonėlio kol neprisiversdavo to padaryti. Pasak Stilerio geriausias jausmas buvo tai, kad gali kartoti scenas kiek tik nori, kol jos išeina tinkamos, mat esi režisierius ir „niekas negali tavęs sustabdyti“.
Kadangi pasakojamoje istorijoje aktoriai yra vaizduojami kaip „divos“, Stileris teigė, kad Holivude kiekvienas aktorius savo karjeroje patiria tokį laikotarpį, dėl kurio vėliau gėda. Pats režisierius, jo žodžiais, ne išimtis.
„Tai viena iš pagrindinių problemų, kurių turi saugotis šiame versle – gali prarasti savo, kaip žmogaus, perspektyvą. Yra tokių žmonių. Yra ir kita medalio pusė. Žmonės tikisi, kad kaip aktorius tu prieš kamerą turi ištisai likti kažkuo kitu. Tai gali išvaryti iš proto“.
9. Negrąsink Pietiniam Centrui, gerdamas sultis su savo bičais / Don’t Be a Menace to South Central While Drinking Your Juice in the Hood (1996)
Tai – 1996 metų klasikinis filmas, pilnas juodo humoro ir satyros. Daugeliui šiuolaikinių žmonių istorija, jos pateikimas gali pasirodyti nejautrus, mat filme dažnose scenose yra pašiepiamas juodaodžių kultūros vaizdavimas tuometiniuose kino filmuose. Naudojamos dažnos klišės, siejamos su šia kultūra: narkotikai, ginklai, vakarėliai, bedarbystė, vaiko globos vengimas.
Nors visos temos ir pateikiamos be jokio subtilumo, dažnai naudojamas juodaodžių kultūros žargoninis žodynas, filmas tikrai yra nuotaikingas ir vertas dėmesio. Jame vaidina dažnai parodijose matomi aktoriai: Šonas Veijansas (pagrindinio veikėjo „Peleninės“ vaidmuo), Marlonas Veijansas („Peleninės“ pusbrolis „Lok Dogas“), Sulis Mak Kolou (paralyžiuotas „Lok Dogo“ draugas „Išprotėjusios Kojos“).
Siužetas tikrai yra įkandamas visiems ir nėra sudėtingas. Pagrindinis veikėjas yra mamos atvežamas pas tėvą, kad išmoktų kaip reikia išgyventi „gatvės“ kultūroje. To pastarąjį moko beprotis pusbrolis ir bičiulis Lok Dogas. Susipažinęs su pusbrolio bičiuliais „Peleninė“ įsimyli rajono gražuolę, kuri yra žinoma dėl savo laisvo elgesio būdo. O štai merginos ex, buvęs kalinys, dėl to įsiunta. Toliau istorija tęsiama su įdomiais siužeto posūkiais.
Kino juostoje, nors ir beprotiškai linksmai, tačiau užkabinama ir buvęs Amerikos visuomenės nusistatymas prieš juodaodžius. Vienoje iš scenų tai ypač pasimato, mat pagrindinis veikėjas yra akylai stebimas parduotuvėje ir raginamas kuo greičiau išeiti, kad tik nieko nepavogtų, tuo tarpu baltaodis vyriškis vagia be jokių sunkumų. Panašių hiperbolizuotų užuominų į JAV vyravusią neteisybę prieš juodaodžių rasę yra tikrai nemažai ir kiekvieną žiūrovą priverčia po filmo susimąstyti.
8. Ką mes veikiame šešėliuose / What We Do in The Shadows (2014)
Seniai nieko nebestebina filmai apie vampyrus ir zombius, kurie jau nebekelia paniško siaubo, bet vis dažniau tampa… romantiškais (žr. „Saulėlydžio“ sagos filmus) ir komiškais personažais. Net režisieriai, anksčiau laikyti autorinio kinematografo atstovais, savo filmų personažais pasirenka vienus arba kitus. O Jimas Jarmuschas „pašlovino“ ir tuos, ir anuos: mums žinomame filme „Išgyvena tik mylintys“ (Only Lovers Left Alive, 2013) vampyrų romantinės meilės istorija net pretendavo į filosofinius apibendrinimus, o naujausiame šio režisieriaus filme „Numirėliai nemiršta“ (The Dead Don’t Die, 2019) į daug kartų siaubo filmuose pranašautą zombių apokalipsę žvelgiama pro absurdo komedijos akinius.
Komedijos „Ką mes veikiame šešėliuose“ autoriai, regis, vampyrų tematikoje aptiko naują požiūrį: jie pasiryžo apie vampyrus sukurti… dokumentinį filmą (ne visi žiūrovai įvertina pirmąjį pokštą, užrašytą pradiniame filmo titre: „Naujosios Zelandijos dokumentinio kino taryba pristato“). Ir surado net keturis šios rūšies ilgaamžius, nuomojančius būstą viename Velingtono priemiesčio mieste. Jauniausias jų yra Djakonas (Jonathanas Brugh) – jam tik 183 metai, Viagui (Taika Waititi) 379-eri, o Vladislavas (Jemaine Clement‘as) šiame pasaulyje gyvena jau 862 metus.
Iš kitų filmuose matytų vampyrų ši trijulė gyvena nuolatiniame strese: juos trikdo viskas – ir nuomos kaina (beje, visi jie seniai nemoka jokių mokesčių), ir erzinantys kaimynai, ir internetas. Ir kaip čia nestresuoti, jei, kaip žinia, dienos šviesa vampyrams pragaištinga, o prie įėjimo į naktinius klubus vyksta lankytojų patikra, be to į šias įstaigas neįmanoma patekti ir be patikimų klientų pakvietimo. Visur kitur naktimis durys užrakintos ir šviesa languose nedega. Tai kur gi vargšams vampyrams šviežiu krauju pasimėgauti? Ypač šviežio kraujo stygių jaučia namo rūsyje vegetuojantis pikčiausias ir vyriausias Petyras (Benas Franshamas), kuris net 8 tūkstančius metų nešvenčia gimtadienių). Viltis paragauti vampyrams mieliausio skanėsto nušvinta, kai namuose ima lankytis vaikinas Stiu (Stu Rutherfordas).
Jei kas nors imtų rimtai pasakoti filmo siužetą, susidarytų įspūdis, kad idiotiškesnį reginį sunku įsivaizduoti. Net ir patys vampyrai greičiau primena juodosios komedijos personažus: vienas dievina rokenrolą, kitas neteko savo galių kovoje su kažkokia pabaisa, o trečiasis Velingtone atsidūrė tik todėl, kad buvo siunčiamas paštu (!) ir kažkas supainiojo adresus.
Panašių pokštų filme apstu. Ir visi jie drauge skirti vienam tikslui – išsklaidyti nuo senų laikų tarp žmonių gyvuojančius mitus. Visi jie filme išjuokiami arba parodijuojami, dėl ko filmo žanras švytuoja tarp absurdo komedijos ir farso. Bet, kaip jau buvo pasakyta, filmo autoriai viską bando įvilkti į dokumentinio kino schemą su tiesiai į kamerą atviraujančiais vampyrais (scenos su jų „kalbančiomis galvomis“ filme bene juokingiausios).
Nežinia, ar svarbiausias paslaptis kino kamerai patikėję vampyrai, pajuto palengvėjimą, bet su žiūrovais jie atsisveikina, jau po finalinių titrų siusdami hipnotizuojantį perspėjimą: „Jūs pamiršite šio filmo turinį“.
Bet hipnozė šį kartą tikrai nesuveikia. Tie, kas matė filmą „Ką mes veikiame šešėliuose“, ilgai jo nepamirš. Nepriklausomai nuo to, ar jis labai patiko, ar žiauriai suerzino.
7. Robinas Hudas. Vyrai su triko / Robin Hood: Men in Tights (1993)
Visiems gerai pažįstamas herojus Robinas Hudas pasirodo linksmoje istorijoje: blogasis karalius Džonas skriaudžia žmones aukštais mokesčiais, kol tikrasis karalius Ričardas yra išvykęs į Kryžiaus žygius. Robinas Hudas susitinka su pačiais keisčiausiais herojais, su kuriais iš karto susidraugauja ir tampa artimais bičiuliais ir bendražygiais. Ironiškai, grupelė nori atrodyti kuo vyriškesnė, tad apsirengia kaip Robinas – triko. Filmo metu galime išgirsti užuominą į tai: „man nusibodo tie moteriški drabužiai, persirenkim į savo triko!” Akivaizdžiai tai užuomina į filmo pavadinimą.
Istorijos ekranizaciją režisavo Melas Bruksas, kuris yra žinomas dėl parodijinių ir farsinių filmų. Tai 20 amžiaus komedijų genijus, sukūręs klasikines kino juostas: „Spaceballs“, „High Anxiety“, „Young Frankenstein“. Vyriškis yra toks gerbiamas kino industrijoje, kad 2010 metais gavo savo žvaigždę Holivudo Žvaigždžių take.
„Vyrai su triko“ kritikų buvo pasitiktas įvairiai. Štai ką rašė Vincentas Kanbis „The New York Times“:
„Šiame filme trūksta tokio komiško scenarijaus, kuris buvo „Young Frankenstein“ ir „High Anxiety“ filmų pagrindu, dėl kurie šios istorijos tapo komedijos pagrindu. „Vyrai su Triko“ naudoja tokį stilių, apie kurį nebuvo kalbama pakankamai. Keli geri pokštai yra papildymas krūvai kitų, ne tokių vykusių juokelių, su kuriais dar reikėtų padirbėti“.
Ne visi kritikai sutiko su Vincentu, mat komedija tikrai yra gera, kaip savo laikmečio atstovė. Piteris Reineris „The Los Angeles Times“ rašė, kad jam filmas patiko. Piteriui pasirodė, jog Robinas Hudas yra tikrai malonus filmas, kurį smagu žiūrėti dėl jo drąsos, kuomet sudaromas pojūtis, jog viskas čiumpama ir daroma.
O štai aktorių trupę sudarė puikiai žinomi komedijos žanro atstovai. Robiną Hudą įkūnijo Keris Elves, nenaudėliu princu tapo Ričardas Levisas, o piktąjį Rotingamo šerifą vaidino Rodžersas Reesas. Kaip gi galima būti pamiršti žaviąją Robino mylimąją, princesę Marian – jos vaidmenį atliko amerikiečių aktorė Amy Jasbek.
Nuotaikinga istorija tetrunka apie pusantros valandos, tad tikrai tai vienas geriausių būdų praleisti vakarą ir mėgautis linksma komedija.
6. Šimtas kelių iki grabo lentos / A Million Ways to Die in the West (2014)
5. Ostinas Pauersas – Žmogus paslaptis / Austin Powers: International Man of Mystery (1997)
Jeigu jums kiek pabodę tipiški šiuolaikiniai veiksmo filmai apie nenugalimus šnipus, šis filmas – tikra atgaiva. Kiek atgrasus, tačiau širdžiai mielas pagrindinis veikėjas Ostinas Pauersas yra kitoks ypatingas agentas: jis savo darbą tikrai moka dirbti, tačiau turi abejotines dvasines vertybes. Vis dėl to, nepaisant jo nepaprasto noro mylėtis su visomis moterimis, kurias pamato, jo užduočių vykdymas yra tikras malonumas žiūrėti.
Negana kitokio požiūrio į pagrindinį veikėją, šioje istorijoje net priešas yra vaizduojamas kitoks, atsisakant visų klišių. Tai tiesiog sunkią vaikystę turėjęs piktas vyriškis, kuris kartais gali pasirodyti labiau mielas nei piktas. Žinoma, tai nutinka tik retkarčiais. Juk tai tikras blogiukas, šio net vardas nepaprastas – Daktaras Blogis. Savo išsilavinimą mėgstantis pabrėžti, mat Blogio mokykloje praleido net 7 metus. Būtent tokiais epizodais veikėjas ir pasirodo mielai netikęs blogiukas.
Kiekviename filme apie šnipus yra reikalinga sunkiai pasiekiama, tačiau ypač graži moteris. Ostino partnerė būtent tokia. Kiek pedantiška, atsakinga, tačiau nuoširdžiai mylinti moteris stengiasi perauklėti savo porininką, mat jo vertybės – pasenusios.
Kodėl Ostinas gali pasirodyti tikra priešistorinė iškasena filmo metu? Jo sakomos frazės, požiūris, apranga ir net ginklas kadaise buvo madingi, tačiau dabar nebe. Pasak istorijos, kadaise Daktaras Blogis kovojo su Pauersu, tačiau po nesėkmės užsišaldė trisdešimčiai metų. Kadangi Ostinas yra savo darbui atsidavęs agentas, taip pat užsišaldė. Todėl, kai abu vyrai prabudo po ilgo laikotarpio ir vėl sukilo į kovą, filme tai puikiai panaudojama ir parodoma, kaip tai, kas seniau buvo priimtina ir logiška, dabar gali pasirodyti kvaila.
Ši nepaprasta kino juosta buvo sukurta 1997 metais, režisieriaus Džėjaus Roučo. Kaip ir kalbėta, tai yra šnipų apie filmus parodija, specifiškai Džeimso Bondo. Filme kuriama 1960 metų aplinka.
Visa kino juosta sukurti kainavo 16 su puse milijonų dolerių, o uždirbo net 67 milijonus. Filmas buvo toks sėkmingas, kad sukurtos dar dvi papildomos dalys: „Austinas Pauersas. Šnipas, kuris mane suvedžiojo“ ir „Austinas Pauersas: auksinis narys“.
Pagrindinį vaidmenį atlieka Mikas Mayersas. Nepaprasta, tačiau jis vaidina ir Pauerso mirtiną priešą Daktarą Blogį. O štai šnipo partnerės vadmuo teko aktorei Elžbietai Hurley.
4. Montis Pitonas ir šventasis Gralis / Monty Python and the Holy Grail
Kiekvienas filmas šiame sąraše turi savotiškumo. Tai istorija apie karalių Artūrą, kuris ieško riterių Apvaliajam stalui. Patiriant nuotaikingus nuotykius prie Artūro prisijungia seras Bedeveras Išmintingasis, Lanselotas Narsusis, Galahadas Tyrasis, ironiškai pavadintas Robinas Ne Toks Narsus Kaip Seras Lanselotas.
Kino juostos pagrindas yra legenda apie karalių Artūrą. Pasak legendos, karalius ieškojo Šventojo Gralio, būtent tai kas ir vaizduojama šioje istorijoje. Ekranizacijai vadovavo režisierius Teris Džiliamas ir bendravardis Teris Džounsas.
Seniau šios komandos pirmas darbas buvo filmas „O Dabar Šis Tas Kitokio“, patyrus pasisekimą nuspręsta parodijuoti minėtąją legendą. Pašiepimas buvo toks tinkamas, kad „Idle“ organizacija vėliau filmą panaudojo kurti miuziklui „Spamalot“.
Verta pažymėti, kad šis filmas uždirbo daugiausiai kaip Britanijos kino juosta 1975 metais. Jungtinės Amerikos Valstijos filmą pripažino kaip antra geriausia to laikmečio komedija. Tuo tarpu anglai manė kitaip apie savo kūrybą – filmas tebuvo pripažintas penktu pagal gerumą. Tiesa, tai buvo dvidešimt penkiais metais vėliau – 2000.
Filmuojama buvo Škotijoje, specifiškai aplink Douno pilį, Glencoe apylinkes ir galiausiai privačioje „Stalker“ pilyje.
Kritikų filmas buvo pasitiktas irgi džiugiai:
„Tai yra kultinė klasika. Beprotiškai juokinga, be galo nesąmoninga. „Montis Pitonas ir Šventasis Gralis“ istorijos ekranizavimo metu buvo puikiai išreiškta komedijinė padavimo interpretacija“.
Patį karalių Artūrą vaidino Graham Čapman, Lanselotą Narsųjį – Džonas Kleesas, Bedevero Išmintingojo vaidmuo teko Teriui Džounsui, o serą Galahadą įkūnijo Maiklas Palinas.
Vincentas Kanbis, kino kritikas, „The New York Times“ rašė:
„Filme buvo akimirkų, kurios nuvylė, tačiau dėl pokštų, kurie liejosi nesustodami, įkvėpė. Įkvėpimas nebuvo absoliutus. Galima drąsiai pasakyti, kad man ypač patiko scena kai riteriai, siekdami patekti į priešininkų pilį, sumąstė pastatyti Trojos Triušį“.
3. Karštos galvos! Antra dalis / Hot Shots! Part Deux
Visiems gerai žinoma komedijinių filmų serija „Karštos Galvos“ auditoriją ypač pradžiugino antruoju filmu. Jį režisavo Džimas Abrahamas, amerikiečių režisierius ir rašytojas. Kino juostoje vaidina žinomos žvaigždės: Čarlis Šynas, Loidas Bridžas, Valerija Golino, Ričardas Krena ir kiti.
Nuo pat pirmųjų akimirkų siužetas įtraukia žiūrovą veiksmu, kuriame gausu humoro. Ypatingoji komanda siunčiama į Iraką, kad išgelbėtų ten esančius įkaitus. Vaduotojų nelaimei, Sadamo Huseino talkininkai tam buvo pasiruošę ir sučiumpa gelbėtojų komandą.
Štai čia istorijoje ir pasirodo pagrindinis veikėjas – Toperis Harlėjus. Vyras yra pasitraukęs iš JAV laivyno, medituojantis tailandiečių kaimelyje. Jis yra perkalbamas ir sutinka vaduoti savo bičiulius amerikiečius.
Filmas yra gausus įvairių pašaipų tiek kariškių, tiek teroristų atžvilgiu, švelniai pašiepiamas net fikcinis Jungtinių Valstijų prezidentas.
Istorija buvo džiaugsmingai pasitikta fanų, tačiau ne taip džiugiai kaip po pirmojo filmo. Iš esmės kritikai pripažino filmą geru:
„Žiūrovai, kurie buvo sužavėti pirmuoju „Karštos Galvos!“ filmu, šiame irgi atras džiaugsmo, tačiau juoko gali būti daugiau, nei filmas vertas“.
Kritikas Rodžeris Ebertas pažymėjo, kad ši juosta jam patiko:
„Filmai kaip šis yra daugiau ar mažiau atsparus kino kritikams, arba juokiesi, arba ne. Aš juokiausi“.
Ekonomine prasme filmas tikrai atsipirko ir uždirbo begales pinigų, net 130 milijonų dolerių. Žinoma, kai jame vaidina toks gerai žinomas aktorius kaip Čarlis Šynas, kitaip ir būti negali. Savo patirtimi ir požiūriu aktorius dalinosi:
„Tai buvo scenarijus, kuris atgaivino mane. Tuo metu mane kankino įvairūs projektai, kurie atrodė netikę. Šis filmas buvo rizika man, nežinojau, ar jame rasiu sau vietą. Reikėjo nemažai pasitikėti režisieriumi ir kitais komedijos profesionalais. Pats peržiūrėjęs filmą supratau – jie tikrai profesionalai ir jais kliautis nebuvo klaidinga“.
2. Nuogas ginklas: iš ypatingų policijos metraščių / The Naked Gun: From The Files Of Police (1988)
Kaip klasika žinoma nuotaikinga komedija mums pasakoja apie policijos leitenantą Frenką Drebiną (aktorius Leslis Nielsenas), kuriam paskiriama nepaprasta užduotis – apsaugoti į Los Andželą atvykusią Anglijos karalienę, o greta to ir išsiaiškinti, kas nutiko jo artimam draugui ir partneriui Nordbergui (aktorius Orentalis Džeimsas Simpsonas).
Filmas susilaukė tokio pasisekimo ir kritikų įvertinimo, kad buvo pagaminti dar du filmai, kuriuose išvystame tą patį kiek nevykusį seržantą Dreniną, kuris vedamas atkaklumo ištiria sudėtingiausias bylas. Kiti du filmai yra „Nuogas ginklas: baimės kvapas“ bei „Nuogas ginklas: paskutinis įžeidimas“.
Istorijos ekranizacijai vadovavo režisierius Davidas Zukeris, žinomas dėl savo parodijinių komedijų. Jis režisavo visus „Nuogo ginklo“ filmus, taip pat komediją „Airplane!“ (liet. „Lėktuvas!“), gerai pažįstamas komedijas „Pats baisiausias filmas“ 3 ir ketvirtą dalį.
Interviu metu režisierius atviravo apie „Nuogo ginklo“ filmų trilogiją:
„Tai buvo daug darbo ir džiaugiuosi, kad žmonės tai vertina“. Davidas džiaugėsi, kad Leslis sutiko vaidinti pagrindinį personažą, bet pasirodo, kad tai buvo Zukerio ketvirtas pasirinkimas.
„Iš pradžių siekėme, kad vaidinti geriau žinomi aktoriai: Vincentas Price, Efremas Zimbalistas Jaunesnysis. Tačiau dabar šių vardų niekas net neprisimena, o Leslis buvo paskutinis variantas“
Juokauta, kad aktorius yra netikęs ir privalo būti „gelbėjimosi šiaudas“. Juokus baigus, režisierius pripažino, kad kaip aktorius Leslis niekada nėra vaidinęs tokio tipo komedijose, tačiau filmavimų metu paaiškėjo, jog Nielsenas jaučiasi kaip „žuvis vandenyje“.
„Žmonės ištisai klausia, kaip įmanoma susikaupti komedijos filmavimo metu. Esmė tame, kad po milijono filmavimų tie patys juokeliai nebėra juokingi, tačiau buvo diena, kai į filmavimas Leslis atsinešė paminkštinančią pagalvėlę, tądien visa grupė kikeno“ – džiugius įspūdžius pasakojo Davidas.
Akivaizdu, kad kai filmavimo grupė yra nusiteikusi puikiai, o režisierius yra „linksmų plaučių“, galutinis gaminys tikrai išeina geras. Kviečiame tuo įsitikinti ir patiems pažiūrėti ne tik šią komediją, bet ir visą trilogiją.
1. Kosminiai kiaušiniai / Spaceballs (1987)
Tai filmas, kuris išsityčioja iš „Žvaigždžių karų“ sagos ir tą daro labai stilingai. Nuo pat pradžios iki pabaigos imtinai šaipomasi iš visų minėtos filmų serijos aspektų. Pradedant keistu pagrindinio veikėjo palydovu, baigiant piktybiškai nusiteikusios planetos valdytojų. Tačiau nereikėtų sunerimti, kad filme nėra daugiau jokių pokštų, jų yra gausu – vienu metu net pašiepiami „Transformeriai“, „Beždžionių planetos sukilimas“, „Star Trek“ serialas.
Šios kino juostos istorija skamba taip. Agresyvi planeta „Spacebalas“ siekia pavogti orą iš kitų planetų, o siekiant įsiveržti pro planetos „Druidijos“ apsaugos skydą, būtina pavogti princesę. Tam įvykus, pagalbos kreipiamasi į atsiskyrusį vyruką „Vienišą Žvaigždę“ ir jo palydovą šunį-žmogų „Barfą“.
Žinoma, lygiai kaip ir „Žvaigždžių Karuose“, taip ir šiame filme gausu įvairiausių klišių, kurios yra hiperbolizuojamos, taip prajuokindamos kiekvieną žiūrovą, nesvarbu, koks jo amžius. Tai be galo svarbu, mat pats filmas buvo sukurtas tik 1987 metais. Pagal laikmetį, akivaizdu, kad negalima tikėtis žadą atimančių specialiųjų efektų ar kompiuterinės grafikos, tačiau tai tikrai netrukdo mėgautis filmu. Iš tiesų tai gali labai atgaivinti nuo filmų, kokius esame matyti šiandien.
Prie scenarijaus dirbo amerikiečių direktorius Melas Broksas. Savo darbo metu vyras išsikėlė tikslą, kad jo parodija būtų kiek įmanoma artima originaliems filmams siužetu ir kitais aspektais. Net gi „Jodos“ humoristinė kopija, kurios vardas filme yra „Jogurtas“ (angl. k. žodžių žaismas „Yoda“ ir „Yogurt“) juokauja, kad irgi pardavinėja įvairias prekes su savo logotipu.
Pagrindinius vaidmenis atlieka Bilas Pulmanas, Džonas Kandy, Dafnė Zuniga ir pats Melas Broksas.
Istorijos personažams režisierius norėjo gauti kitokių, žymesnių aktorių, pavyzdžiui Tomą Kruzą ar Tomą Henksą, tačiau šie atsisakė. Tokią ne itin malonią situaciją komentavo Pulmanas:
„Aš manau, kad Melas buvo nusivylęs ir liūdnas, nes jie visi nesutiko. Bet kaip tik tuo metu buvo patrauktas naujai garsėjančių komikų: Džono Kandy ir Riko Moranio“.
Kai rolėmis buvo pasidalinta ir aktoriai sutiko, Melas džiaugėsi:
„Velniop, priimsiu aktorius, kurių niekas plačiai nežino!“
Būtent taip režisierius ir padarė. Panašu, kad tai buvo rizikingas žingsnis, kuris atsipirko, mat filmui sukurti išleisti 22 milijonus dolerių, o uždirbti net 38 milijonai dolerių pelno.
Justas Pridokas, Gediminas Jankauskas
Taip pat skaitykite: TOP 10 filmų, kurių pavadinimai išduoda pabaigą
