Laisvės alėjoje, vos praėjus Maironio (bankų) gatvę Soboro kryptimi, kairėje išvysime „Uno“ kavinės logotipą.
Turbūt ne vienas vis dar prisimename legendinį „Morkų šėlsmą“, vėliau jo patalpose įsikūrusį jau ne legendinį ir nepilnamečius girdžiusį (teko matyti savo akimis) barą „Belkanto“, o štai daugiau nei prieš mėnesį Kauno kavinių arterijose atsirado dar vienas virpantis trombas – kavinė „Uno“.
Verslininkė, jau turinti vieną „Uno“ kavinę kitame miesto gale, išsinuomojo patalpas ir centre, taip mėginsianti pasidaryti pinigą ir Kauno širdyje. Vis dėlto, ar užmojai ne per platūs?
Pirmas dalykas traukiantis akį – tai lauko meniu nurodytos patiekalų kainos. Ir, nors esu matęs ir pigiau, bet visaverčiai papietauti (su alumi) už 15 litų tikrai nėra kažin kiek.
Deja ar ne deja, bet senųjų sienų čia neišgriausi ir naujų nepastatysi, dėl to lieka tenkintis gana juokinga keturių staliukų pasiūla. Kavinė pati savaime irgi butaforinė ir mažytė, žodžiu, keleto siautulingų „chebrų“ čia jau nesusodinsi.
© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt
Barmenė (savininkės dukra) nuliūdina: kol kas pilsto tik viena alų („Fortą“), mat: „nežinia, ko kas norės, kokia chebra rinksis“… Pasitenkinu už 4 lt įpiltu alučiu, bet paburbu, kad čia ir ne tik čia būdavo (ir yra) pigiau. tiesa, čia pilstomos pintos, t. y., 0,568 l.
Kol man ruošia (šildo?) pietus, užeinu tualetan. O čia kaip Taškente! Plius, parinktas pigiausias vargdieniškas tualetinis popierius, kuris mane nervina dar labiau nei tos juokingos tualetinės servėtėlės. – Šiluminis vamzdis šalia, – pamačiusi mane išėjusį išbertą prakaito paaiškina savininkė, ir išvažiuoja. Turbūt į Dainavą.
Šaltibarščiai visai nieko, nors penkių tarybinių balų tikrai nerašysiu dėl persausintų bulvių ir priverstinio leidimosi į kiaušinio paieškas. Kaip kolega sako: „aš į šaltibarščius visada dedu šešis“, tai „Uno“ galėtu įdėti nors tris. Antras patiekalas (bulviniai blynai su mėsa) išties grandioziški (gaila, neturėjau po ranka degtukų dėžutės) ir sotūs, nenuvilia.
Pasibaigus alui gerosios širdies barmenė įpila man savo mineralinio, ir, virškindamas, skaitau atsineštą knygą.
© Mariaus Plečkaičio nuotr. / KaunoZinios.lt
Maistas: 4 Maistas ir jo kaina, ko gero, bus vienas kavinukės „Uno“ kozirių. Ir nors šaltibarščiai buvo kaip šaltibarščiai su kiek persausintom bulvėm, antras patiekalas ir jo gausa lyg ir deklaruoja, į ką kavinė yra nusitaikiusi, kuo stengsis pozicionuoti ateityje. Taip pat ir kiti patiekalai gundo savo optimalia komplektacija.
Aplinka: 2 Kol kas nėra televizoriaus, groja nykoka radijo stotis. Kol kas nėra sukurta jokio intelektualesnio (ar tiesiog šiltesnio) interjero. Panašu, kad atsinaujinti nuo „Belkanto“ stiliaus arba nenorėta, arba tam dar neturėta laiko. Dar vienas minusas: kavinė dirba tik iki penkių. Bent jau barmenė šneki ir pagelbstinti, tad laikas neprailgsta.
Aptarnavimas: 3 Jokių stebuklų čia nepamatysime, vis dėlto mergina-padavėja prieis prie staliuko, o vėliau ir atneš maistą. Tai darys nesiraukydama, iš esmės pagarbiai. Ko daugiau norėti iš tokios mažytės užeigėlės?
Verta apsilankyti: 3 Mėginti patarinėti, kaip „Uno“ kavinukė turėtų elgtis išties primintų kokią nors universitetinę „case“ analizę, vis dėlto – čia jau realus gyvenimas ir labai realūs pinigai. Jei kavinukė per mėnesį nesusitvarkys (būtinai užeisiu pažiūrėti), užsilenks dar greičiau nei pirmykštė „Belkanto“. Deja, bet kol kas neapsipręsta dėl to, ko ji (kavinė) nori ir ką ji siūlys vartotojams ateityje: tikimasi pagauti sėkmės bangą ir išnirti į viešuosius Kauno kavinių vandenis.
Galutinis įvertinimas:
