Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurio šalis susiduria su masine neišprovokuota kaimyninės Rusijos invazija, paragino Europos Sąjungą nedelsiant suteikti Ukrainai narystę pagal specialią procedūrą.
V. Zelenskis, kurio šalį puola Rusija, kreipėsi į ES „dėl neatidėliotinos Ukrainos narystės pagal naują specialiąją procedūrą“.
„Mūsų tikslas – būti kartu su visais europiečiais ir, svarbiausia, būti lygiaverčiais. Esu įsitikinęs, kad tai sąžininga. Esu tikras, kad mes to nusipelnėme“, – sakė jis nufilmuotoje kalboje, kuria buvo pasidalinta socialinėje žiniasklaidoje.
„Europiečiai mato, kaip mūsų kariai kovoja ne tik už mūsų šalį, bet ir už visą Europą, už taiką, už taiką visiems, už visas Europos Sąjungos šalis“, – sakė V. Zelenskis.
„Ukrainiečiai parodė pasauliui, kas mes esame, o Rusija parodė, kuo ji virto…. Kiekvienas nusikaltimas, kiekvienas okupanto apšaudymas mus tik dar labiau suvienija“, – pridūrė V. Zelenskis.
Antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Europos Parlamentą, Ukrainos prezidentas prašė Europą įrodyti savo paramą su Rusijos agresija besikaunančiai Ukrainai.
„Džiaugiuosi, kad suvienijome Europą. Nežinojau, kad turėsime sumokėti tokią didelę kainą. Žuvo tūkstančiai žmonių, įvyko 2 revoliucijos ir vienas karas. Rusijos invazija tęsiasi jau visas 5 dienas. Mes įveiksime visus. Esu įsitikinęs. Yra toks pasakymas „Ukrainos europinis pasirinkimas“, jo mes ir siekiame. Norėčiau iš jūsų išgirsti, kad Ukrainai tai pasiekiama.“
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigė, kad prisijungimas prie 27 valstybių grupės nėra kažkas, ką galima padaryti per porą mėnesių, tačiau Ukraina yra „Europos namų“, kuriuose ji yra laukiama, dalis.
Ji pridūrė, kad Ukrainos įstojimas į ES nebūtų ženklas, jog ES nori atskirti ją nuo Rusijos, bet atspindėtų norą išpildyti daugelio ukrainiečių norą prisijungti.
Potencialioms narėms paprastai prireikia ne vienerių metų, kol jos įveikia ilgą ir sudėtingą procesą, kad pasiektų ES standartus, vykdydamos gilumines reformas keliose politikos srityse.
Šias reformas dažnai turi lydėti ekonominiai ir finansiniai pokyčiai, kad būtų įrodyta, jog šalis yra pakankamai pajėgi konkuruoti ES ir galiausiai įsivesti eurą.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas sakė, kad bet koks pasiūlymas dėl narystės gali užtrukti „daug metų“, tačiau V. Zelenskio prašymas sulaukė palankumo Prahoje, kur Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala pareiškė, kad „šiuo metu turime aiškiai parodyti, jog Ukraina yra laukiama Europos demokratinių valstybių bendruomenėje“.
Aštuonių Rytų Europos šalių – Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Estijos – prezidentai pasirašė laišką, kuriame teigė, kad Ukraina „nusipelno, kad jai būtų nedelsiant suteikta stojimo į ES perspektyva“.
Jos paragino ES nares sudaryti sąlygas bloko institucijoms imtis veiksmų, kad Ukrainai būtų suteiktas ES šalies kandidatės statusas, ir pradėti stojimo derybas.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjungai plečiant atsaką į šią krizė Briuselis papildomai skirs 500 mln. eurų karo „humanitarinėms pasekmėms“ spręsti, įskaitant pagalbą į Bendriją pasitraukusiems pabėgėliams.
