Naujos filmavimo galimybės ir sklandūs, pažangūs specialieji efektai taip ištobulėjo šiuolaikinio kino industrijoje, jog kartais lengvai pamirštame, kad norint įgyvendinti tam tikrus pasirodymus vis dar tenka susidurti su tikrų tikriausiu pavojumi.
Reikalams pakrypus visai neplanuota linkme, kai kuriems iš mėgstamiausių aktorių gali tekti sumokėti skaudžią kainą už galimybę suteikti žiūrovams malonumo. Turint tai omenyje, pateikiame sąrašą pačių įsimintiniausių scenų, kurių metu ne viskas vyko pagal planą, o žvaigždės patyrė rimtų sužalojimų.
Isla Fišer
2013 metų filmas „Apgaulės meistrai“ kupinas magiškų vaizdų, tačiau kompiuterinės grafikos magija reiškia, kad aktoriams negresia joks pavojus. Tiesa? Na… ne visai. Viename iš pasirodymų Islos Fišer veikėja Henlo turėjo surakintomis rankomis panirti į didelį vandens rezervuarą, kad galėtų išsilaisvinti prieš linksmai nusiteikusią publiką. Jos grandinės užstringa, bet vos kelios minutės nuo mirties ji pačiu laiku išsilaisvina. Tik kad realybėje drama nebuvo visiškai suvaidinta. Kaip ir jos veikėja filme, Fišer įstrigo vandens rezervuare ir praleido beveik pilnas tris minutes bandydama išsilaisvinti. Vėliau ji „Chelsea Lately“ sakė „Visi manė, kad aš puikiai vaidinu. Aš iš tikrųjų skendau… Niekas nesuprato, kad man iš tikrųjų nutiko nelaimė“.
Halė Beri
Halė Beri yra Oskarus laimintis talentas ir panašu, kad visai nesenstantis stebuklas – deja, ji taip pat ir viena dažniausiai į nelaimingus įvykius patenkančių Holivudo žvaigždžių. Beri per visą savo karjerą ne vieną kartą buvo sužeista filmavimo metu, o dažnai sužalojimai itin rimti. Filmuojant „Gotiką“ ji susilaužė ranką, filme „Moteris-katė“ susitrenkė galvą į apšvietimo įrenginį, „Debesų žemėlapio“ filmavimo metu susilaužė ir vėl iš naujo susižalojo koją, o filmo „Pagalbos šauksmas“ filmavimo aikštelėje galva trenkėsi į grindis. Filmuojant filmą „Pasveikink mirtį kitą dieną“ Beri gan gėdingai pažvelgė pačiai mirčiai į akis – sekso scenoje su Pirsu Brosnanu ji užspringo figa. Gaila, bet tai ne joks eufemizmas.
Džeisonas Stathemas
Pradedant didelę įtaką jo karjerai padariusiu vaidmeniu filme „Lok, stauk arba šauk“, Džeisonas Stathemas Holivude buvo vienas pagrindinių „kietų vyrukų“ vaidmens pasirinkimų itin įtemptiems veiksmo filmams. Todėl nieko nuostabaus, kad Silvestras Stalonė atrinko jį į aktorių komandą, vaidinusią „Nesunaikinamuose“, filmų franšizėje, kuri praktiškai sako „Ei, girdėjau, kad mėgsti veiksmą. Todėl pridėjau veiksmo į tavo veiksmą, kad galėtum stebėti veiksmą, stebėdamas veiksmą“. Visi šie filmai proporcingai sužadina beprotybę, o trečiojoje ir paskutinėje dalyje Stathemas vos nenuskęsta, vos nesusprogsta arba vos nebūna mirtinai prispaustas – visa tai nutinka, kai tiesiai nuo pakrovimo doko sunkvežimiu nuvažiuoji į Juodąją jūrą, o būtent taip nutiko Stathemui, kai dėl neaiškių priežasčių sugedus stabdžiams jis tėškėsi į vandenį. Sunkvežimis greitai paniro į 18 metrų gylį, tačiau Stathemas – kadaise varžęsis kaip Olimpinis šuolininkas į vandenį – sugebėjo išsilaisvinti. Paklaustas apie susižalojimus filmavimo aikštelėje jis juokauja, „Pačioje pirmoje scenoje nusitraukiau batų raištelį“. Šis vyrukas kietas riešutėlis ir turi puikų humoro jausmą.
Tomas Hanksas
Vargu ar pagalvotumėte, kad filmas apie vyruką daugelį metų vieną gyvenantį negyvenamoje tropinėje saloje būtų toks sudėtingas pačiam aktoriui, bet būtumėte neteisūs. Tiesiog paklauskite Amerikos tėvo Tomo Hankso, kuris vos nenuskendo filmuojant filmą „Prarastasis“ – filmą, kuris galiausiai tapo žinomas dėl to, kad sukėlė aktoriaus kūnui daugybę sunkumų. Po 22 kilogramų priaugimo ir numetimo norint tiksliai atvaizduoti pašėlusį „Fed Ex“ kurjerį – procesas, paliekantis rimtų fizinių pasekmių – Hanksas įsipjovė koją, kuri, sakoma, kad tino net dvi savaites. Kai jis galiausiai apsilankė ligoninėje aktoriui buvo diagnozuota gyvybei pavojinga stafilokoko infekcija. Ačiū už nieką, Vilsonai.
Dženifer Lorens
Dažnai į juokingus nutikimus pakliūvančiai Dženifer Lorens jau tapo įprasta parpulti einant į sceną atsiimti apdovanojimo, tačiau, kai sugedus dūmų aparatui ji vos neužduso filmo „Bado žaidynės: Strazdas Giesmininkas“ pirmojoje dalyje, buvo visai nejuokinga. Pasak „ vidinio šaltinio“ iš filmavimo aikštelės, „Filmavimas staiga sustojo, kai sugedo dūmų aparatas ir pradėjo spjaudytis tokiais tirštais dūmais tunelio scenoje, jog Dženifer tikrąja to žodžio prasme tiesiog dingo iš akiračio“. Laimei, ji paspruko ir apsiribojo tik svaiguliu ir pykinimu, tačiau tai ne vienintelis kartas, kai „Bado žaidynės“ ją sužeidė. Treniruočių metu ji bėgdama atsitrenkė į sieną ir pasklido gandai, jog susižalojo blužnį – tačiau tai buvo netiesa, bet jai vis tik teko darytis magnetinį rezonansą, kad įsitikintų, jog viskas gerai. Kitą kartą, kai visi pašėls dėl to, kad Lorens prašo tokio pat atlyginimo, kokį gauna jos bendradarbiai vyrai prisiminkime, kad dėl mūsų pramogų ji pasiruošusi netgi kraujui.
Džordžas Klūnis
Džordžas Klūnis savo 2005 metų geopolitiniame trileryje „Sirijana“ privertė publiką kaip reikiant įsitempti – o pats iškentė nepakeliamą skausmą ir galiausiai pateko į ligoninę. Filmuojant „Sirijanos“ kankinimų sceną, Klūnis, patyrus galvos traumą, buvo rimtai sužeistas. Nors ir kenčiant didelį skausmą, gydytojai kelias savaites nesugebėjo diagnozuoti, kas iš tiesų sukėlė traumą ir itin skausminga jo būklė nebuvo gydoma. Ir tik po to, kai Lizos Kudrou brolis neurologas išsiaiškino, kad Klūniui bėga stuburo skystis, jis pagaliau sulaukė tinkamo gydymo. Buvo sakoma, kad skausmas buvo toks stiprus, jog Klūnis vienu momentu pradėjo mąstyti apie savižudybę.
Džozefas Gordonas-Levitas
Džozefas Gordonas-Levitas vaidino „Betmeno“ filme, kelionių laiku žmogžudysčių ir „Eilinio Džo“ filmuose – todėl visiškai normalu, kad vaidinant dviratininką kurjerį filme „Skubi siunta“ jis patyrė beveik mirtiną sužalojimą, tiesa? Na, kaip ir, kadangi aktorius iš tikrųjų filmavimo scenose važinėjo tarp automobilių, važiuojančių maždaug 50 kilometrų per valandą greičiu. Gal greitis ir neatrodo itin didelis, bet važiuojant dviračiu – be jokių apsaugų trenkiantis į galinį taksi automobilio langą – tikrai skausminga. Filmavimo metu taksi pervažiavo apsauginius kūgius ir įvažiavo į scenos filmavimo vietą, tokiu būdu užtverdama Gordonui-Levitui kelią ir sukeldamas avarinę situaciją, kurios metu aktorius trenkėsi į galinį stiklą ir stipriai įsipjovė dilbį. Režisierius Deividas Koupas išsigando, jog aktorius negyvas ir vėliau „MTV“ sakė, „Vieną akimirką stebiu monitorius, o jis staiga dingsta iš ekrano, o kadangi prie jo pritaisytas mikrofonas, aš girdžiu baisų trenksmą. Kokias 18 sekundžių kol ten nuėjau ir pamačiau, kas įvyko mąsčiau „Ar nužudžiau jį? Ar tikrai nužudžiau aktorių?“
Galiausiai Gordonas-Levitas iš viso to pasijuokė, nors jo ranka buvo pasruvusi krauju ir gavo 31 siūlę.
Silvestras Stalonė
Būti Holivudo veiksmo herojumi gan sudėtingas ir pavojingas darbas – bet nereikia pasikliauti vien mūsų žodžiu. Tiesiog paklauskite legendinio Silvestro Stalonės, kurio populiarioji veiksmo trilerių filmografija ne vieną kartą pastatė aktorių į tikrą pavojų. Po dviejų „Nesunaikinamų“ dalių filmavimų aktoriui prireikė keleto operacijų, taip pat, atlikdamas šuolių triukus filme „Rembo: Pirmasis kraujas“, kuriame vaidino patį Rembo, jis susilaužė šonkaulius. Tačiau palyginus su pačia baisiausia ir gyvybei pavojinga trauma, patirta filmavimo aikštelėje, šios nesėkmės atrodo lyg lengvi sužalojimai. Filmuojant ketvirtąją ilgos „Rokio“ sagos dalį, 1985 metų „Rokis 4“, Stalonė drąsiai (ar kvailai, jums spręsti) reikalavo iš tikrųjų boksuotis su savo bendradarbiu Dolfu Landgrenu, kuris įkūnijo piktadarį Ivaną Drago. Realybėje Landgrenas nėra blogas vyrukas, bet jis taip įsijautė daužyti Stalonę, jog šiam ištino šonas ir teko gultis į ligoninę.
Metjus Foksas
Paskutinės „Dingusių“ serijos kovos scenoje, Teris O‘Kvinas netyčia padūrė kartu vaidinusį aktorių Metjų Foksą su užfiksuotu, o ne susilankstančiu peiliu, kuris dažniausiai naudojamas smūgiams į kūną. Pasak vieno iš „Dingusių“ aktorių Žoržo Garsijos įvykio apibūdinimo, kurį jis papasakojo savo tinklalaidėje „Geronimo Jack‘s Beard“, buvo painiojamasi, kurį peilį kokioje scenoje naudoti ir kokius paminkštinimus naudos Foksas, kad apsisaugotų. Laimei, pavojingo dūrio metu, jis dėvėjo apsauginę kevlaro liemenę, kurios dėka apsiėjo tik su „baisia mėlyne“. Jau nekalbant apie gan nedraugišką darbo aplinką visą likusią dieną.
Vigo Mortensenas
Filmuojant antrą režisieriaus Piterio Džeksono populiariosios Dž. R. R. Tolkino „Žiedų valdovo“ knygų adaptacijos dalį „Žiedų valdovas: Dvi tvirtovės“, išleistą 2002 metais, Vigo Mortensenas tikrai buvo daugiausiai sužalojimų patyręs aktorius. Nors Mortenseno bendradarbis Orlandas Blamas filmavimo metu irgi buvo sužeistas filmavimo aikštelėje ir po šio įvykio įtrūko vienas iš jo šonkaulių, tačiau filmuojant intensyvią kovos sceną Vigo nusiskėlė dantį – o jei tai nebuvo pakankamai skausminga, vargšelis dar ir susilaužė kelis kojų pirštus spardydamas šalmą.
Donaldas Satherlandas
Dauguma šiame sąraše esančių žmonių buvo sunkiai sužeisti – ir taip, galėjo būti nužudyti nelaimingų nutikimų filmavimo aikštelėje metu – tačiau nei vienas nepatyrė tokio košmaro, kokį filmuojant 1968 metų filmą „Kelly‘s heroes“ teko patirti Donaldui Satherlandui, kai jis Dunojaus upėje pasigavo pneumokokinę bakteriją (meningitą) ir iš tikrųjų trumpam mirė. Satherlandas tvirtina, jog patyrė kažkokį nežemišką jausmą ir keletą akimirkų stebėjo save iš viršaus slenkantį link mėlynos šviesos, o tada kažkaip buvo sugrąžintas į realybę. Jo įvykio apibūdinimas, išties šiurpus.
„Ir tada, likus kelioms sekundėms iki man pasiduodant tai viliojančiai matinės spalvos šviesai, skaisčiai šviečiančiai kažkur iš apačios, kažkokia pirmykštė jėga nuožmiai sugriebė mano kojas ir privertė įkišti kulnus“, prisimena Satheraldas. „Kelionė žemyn sulėtėjo ir sustojo. Buvau pakeliui į mirtį, kai kažkoks prisiminimas apie tai, kaip stipriai stengiausi išgyventi visas vaikystėje mane puolusias ligas sugrąžino mane atgal. Privertė gyventi. Buvau gyvas. Pabudau iš komos. Stipriai sergantis, bet gyvas“. Oho, tai vienu metu ir poetiška ir baisu, ypač dėl to, kad jam prireikė šešių savaičių, jog atsigautų.
Šarlizė Teron
Net ir iš pačios geriausios pusės, vėlyvos nakties „MTV“ kultinis „Aeon Flux“ niekada neturėjo daug prasmės kaip siurrealistinis filmukas – o finansine prasme jam pasisekė dar mažiau, kadangi nesusigrąžino nei tų 10 mln. dolerių biudžeto skirtumo. Publika kentėjo dėl žvaigždės Šarlizės Teron meno, bet pati aktorė prisikentėjo ne ką mažiau: tiesą sakant, vienas iš akrobatinių triukų sukėlė jai rimtų sužalojimų. Pačioje filmavimo pradžioje atliekant atbulinį persivertimą Teron patyrė stuburo disko traumą, kuri vos nesužalojo jos stuburo smegenų. Teron nelaimė mėnesiui sustabdė filmavimus ir aktorei prireikė šešių savaičių fizinės terapijos. Laimei, ji pasveiko – pačiu laiku, kad galėtų iškęsti keletą karjeros terapijos metų, kurių jai prireikė po to, kai „Flux“ tapo visiška nesėkme. Viskas gerai, kas gerai baigiasi.
Maiklas Dž. Foksas
„Atgal į ateitį“ filmai žinomi dėl puikios komedijos ir keliavimo laiku paslapčių, bet nebūtinai dėl mirties nepaisančių triukų. Galbūt todėl franšizės žvaigždė Maiklas Dž. Foksas jautėsi saugiai atlikdamas savo triukus svarbiausiame „Atgal į ateitį 3“ epizode, laukinių Vakarų filmavimo aikštelėje, todėl scenoje, kurios metu jo veikėjas Martis Makflajus pakariamas „Pasiutusio šuns“ Tanerio ir jo bendrų, atsisakė pakaitinio aktoriaus. Nors repeticijų metu Foksas paprastai rankomis apsaugodavo savo gerklę, iš tikrųjų filmuojant jos visai nepadėjo ir tikroje filmavimo aikštelėje Foksas pradėjo dusti bei prarado sąmonę. Fokso ir visų žiūrovų laimei, komanda sušoko padėti ir išvengė tikros nelaimės, kai suprato, kad Foksas ne tik labai geras aktorius, bet jis iš tiesų negali kvėpuoti.
Kevinas Kostneris
Galima drąsiai sakyti, kad nėra geresnio filmo apie po apokaliptinių laivų kovas, nei „Vandens pasaulis“. Aišku, tai nieko daug nepasako, bet taip yra. Tame žanre karaliauja „Vandens pasaulis“. Bet tai, kad jis iš vis egzistuoja tikrai stebina. Tarp daugybės kūrybos sunkumų – sumažėjęs biudžetas, visa filmavimo aikštelė skęstanti vandenyne ir daugybė medūzų – viena istorija dažnai lieka užmiršta: tas kartas, kai vos nemirė Kevinas Kostneris.
Filmuojant sceną, kurioje jis buvo pririštas prie laivo stiebo, kilo staigi audra, nuplovė filmavimo aikštelę, o Kostneris liko kaboti ant išklerusio stiebo. Vėjas ir bangos nuolat jį daužė, bet škvalas aktoriaus nukėlimo sąlygas pavertė itin pavojingomis. Remiantis „People“, Kostneris vėliau sakė draugui, kad „vos nenumirė“ per 30 minučių trukusį išbandymą.
Danielis Dei-Luisas
Kai kalbame apie „Metodinę“ vaidybą galvoje sušmėžuoja keletas vardų. Pavyzdžiui, Kristianas Beilas filme „Mašinistas“ arba Džimas Keris filme „Žmogus mėnulyje“ įkūnijantis Endį Kaufmaną – ir žinoma, Danielis Dei-Luisas įkūnydamas bet kokį veikėją. Ruošdamasis vaidmeniui filme „Boksininkas“ Dei-Liuisas iš tikrųjų tris metus treniravosi su buvusiu čempionu Bariu Makguiganu, o vėliau Makguiganas sakė, kad jis „galėjo tapti profesionalu“. Bet tie tikri sumušimai, kuriuos patyrė ringe nebuvo tokie pavojingi kaip plaučių uždegimas, kuriuo susirgo filmo „Niujorko gaujos“ filmavimo aikštelėje atsisakęs dėvėti ką nors kitą, išskyrus savo nuskurusį 19-ojo amžiaus apsiaustą, nors lauke buvo labai šalta.
Pasirodo, jis taip pat kovojo su paprastais nepažįstamaisiais filmuojantis Romoje, kad įsijaustų į Budelio Bilo (angl. Bill the Butcher) veikėją, kurį „The Independent“ jis apibūdino kaip „šiek tiek chuliganiškas, žavingas veikėjas, kuriuo smagu būti – bet nelabai geras mano fizinei ar psichologinei sveikatai“. „Smagu juo būti“ įdomus išsireiškimas norint apibūdinti, kai tave užsipuola praeiviai italai ir sumuša taip, kad pradedi kosėti krauju, bet vėl gi, mes juk kalbame apie vyruką, kuris metų metus buvo daužomas į galvą dėl filmo, todėl gal ne viskas, ką jis sako turi turėti prasmės.
Elena Barstin
Oskarus laiminti Elena Barstin per savo karjerą suvaidino gan kankinančių vaidmenų, bet tik keletas iš jų pasiekė tokį intensyvumo lygį, kokį ji patyrė 1973 metų „Egzorcisto“ filmavimo aikštelėje. Kaip Kris Maknil, demono apsėstos mažosios Regan mama, Barstin atidavė visą save atvaizduodama siaubą, kurį patiria jos veikėja, kai jos miela mokyklinukė dukra veršelio akimis virsta nepraustaburne šėtono marionete. Tačiau režisierių Viljamą Fridkiną jos vaidyba ne visada įtikino, todėl jis ėmėsi veiksmų, kad viskas atrodytų kuo realistiškiau… Veiksmų, dėl kurių Barstin visam laikui patyrė stuburo traumą.
Atliekant liūdnai pagarsėjusią sceną, kai Regan sviedžia savo mamą per visą kambarį, Barstin buvo pririšta prie troso, kuris trukteldavo ją link grindų. Po kelių kadrų Fridkinas vyrukui, kuris traukė trosą liepė kitam kadrui traukti jį iš visų jėgų. Jis taip ir padarė, taip stipriai trenkdamas Barstin į grindis, jog ji susilaužė uodegikaulį ir keletą metų gydėsi sužalojimą. Žinoma, stuburo trauma gali būti mirtina, bet juk dėl gero kadro galima viskas, tiesa? Tas kadras – ir tikras Barstin riksmas iš skausmo – pateko į filmą.
Džeimi Aleksander
Superherojų filmuose būna daug veiksmo – ir dar daugiau atsargos priemonių. Nuobodžiausia tiesa, tai kad kiekvienas aukštos kokybės triukas ir automobilių gaudynės, kurios patenka į didžiuosius ekranus yra visada saugomos saugumo darbuotojų komandos, laukiančios kada galės įsikišti vos tik kas nors nepasiseka. Tačiau, savo nelaimei, filmo „Toras 2: Tamsos pasaulis“ filmavimo aikštelėje Džeimi Aleksander, įkūnijanti Sif, įrodė, kad nelaimių vis tiek nutinka. Nors ji ir neatskleidė kokioje scenoje nutiko nelaimė, Aleksander pasakė, kad tos nelaimės metu ji sunkiai susižalojo nugarą: „Aš susižalojau krūtinės ląstos diską, išsinarinau petį, plyšo dešinysis Romboidinis raumuo ir nuskilo krūtinės slankstelis… Kitą rytą įsėdau į automobilį, kad nuvažiuočiau į ligoninę ir sėsdama šiek tiek suspaudžiau stuburą ir man suparalyžiavo dešinę koją ir dešinę ranką. Keletą savaičių teko praleisti ligoninėje“.
Bredas Pitas
Vienas labiausiai įtemptų 1995 metų filmo „Septyni“ epizodas yra scena, kai Bredo Pito veikėjas Milsas vejasi Džoną Do iš jo daugiabučio. Šiame epizode Milsas bėgdamas avariniu išėjimu nukrenta ant rankos, tada ta pati ranka sumušama su laužtuvu, todėl nieko keisto, kad vėliau filme Milsas pasirodo su rankos įtvaru. Bet dauguma žiūrovų nežinojo, kad tas įtvaras buvo tikras. Filmuojant tą sceną Bredui teko šuoliuoti ant lietaus nuslidintų važiuojančių automobilių gaubtų. Pasak pranešimų, ant vieno jų jis paslydo ir sudaužęs priekinį stiklą įkrito vidun bei persipjovė vieną iš rankos sausgyslių. Atsižvelgiant į tai, jog šis nutikimas galėjo baigtis daug blogiau, ranka pilna siūlų neatrodo taip blogai.
Edas Haris
Edas Haris jau metų metus yra tinkamas senyvo amžiaus piliečių nuolaidoms, bet iš mūsų pusės, jis vis dar aukščiausioje sąrašo vietoje kalbant apie aktorius, su kuriais nenorėtum veltis į kivirčus – o vėlyvaisiais 1980-iais, kai Harisas dirbo su režisieriumi Džeimsu Kameronu 1989 metų filme „Gelmė“. jis būtų buvęs dar aukštesnėje sąrašo vietoje. Kaip dauguma kino kūrėjų išmoko sunkiuoju būdu (ir Kameronas 1990-iais iš naujo mokėsi su „Titaniku“), kurti filmus prie vandens ar jame yra itin pavojinga – ir ši mokslinės fantastikos istorija apie įgulą, kuri randa daugiau nei tikėjosi ir bando ištraukti nuskendusį povandeninį laivą, Kamerono komandai buvo ypač sudėtinga. Tiesą sakant, Haris vos nenuskendo filmuojant vieną iš epizodų, kuriame jis laukė iki paskutinės minutės prieš paprašydamas deguonies – ir tada turėjo palaukti dar kelias sunkias papildomas sekundes, kol netvarkingas reguliatorius buvo sutvarkytas.
„Blogiausias momentas buvo būti velkamam, kai vanduo bėga į nosį ir tinsta akys“, Harisas sakė viename interviu. „Kartą reguliatorius buvo įdėtas aukštyn kojom, todėl pusė to, kas pateko į mano plaučius buvo vanduo. Akimirką pamaniau „Štai ir viskas“… o tada supykau ant savęs, kad supanikavau“.
Haris neturėtų savęs dėl to taip graužti – sunku įsivaizduoti žmogų, kuris nepanikuotų būdamas per sekundę nuo prigėrimo. O Kameronas, akivaizdu, nepasimokė iš savo klaidų: „Titanikas“ irgi buvo su vandeniu susijusių problemų auka, o viena jų vos nepražudė Keitės Vinslet.
Keitė Vinslet
Jei apie Keitę Vinslet iš „Titaniko“ bent ką atsimenate, tai tikrai ne tą sceną, kai ji bėga laivo koridoriais, kad pabėgtų nuo kylančio vandens. Ir nors piešinio scena (ir daugelis kitų) ją beveik mirtinai sugėdino, būtent kylančio vandens epizodas vos aktorės nepražudė. Viršuje matomoje scenoje Vinslet ir Leonardui Dikaprijui teko bėgti siauru koridoriumi žemiau denio, kai vandens banga nunešė juos prie užrakintų vartų. Tačiau platus Vinslet paltas užstrigo vartuose ir neleido iškilti įkvėpti oro. Vinslet buvo kaip reikiant sutraumuota, o režisierius Džeimsas Kameronas? Jis leido jai atsikvėpti ir pasiruošti kitam dubliui, kadangi Vinslet su savo nesėkme sugadino šį kadrą.
Džimas Kaviezelis
2004 metų Melo Gibsono epas apie vyruką Vidurio Rytuose sulaukė daug skirtingų nuomonių. Iki šių dienų, ginčai dėl „Kristaus kančios“ tūno kažkur užnugaryje, kai tik Gibsonas paskelbia kokias nors naujienas, net jei jos visai nesusijusios su filmu. (Negalime sustoti jo prikėlinėti). Bet vyras, kuris suvaidino patį Kristų, Džimas Kaviezelis, turi bent vieną istoriją, kurią verta papasakoti. Filmuojant „Pamokslą ant kalno“ Kaviezelį nutrenkė tikrų tikriausias žaibas. Ir tai nebuvo tik lengvas žybtelėjimas – kaip sako Kaviezelis „Užsižiebiau lyg kokia Kalėdų eglutė!… Pagalbiniai aktoriai tematė ugnį liepsnojančią iš abiejų mano galvos pusių. Visas kūnas buvo apšviestas“. Ar tai Dievo rūstybė? Ar Kaviezelis tiesiog stovėjo ant kalno siaučiant audrai? Kas žino.
Martinas Šinas
Sakoma, kad karas yra pragaras, tačiau karas nėra buvęs filmo „Šių dienų apokalipsė“ filmavimo aikštelėje. Liūdnai pagarsėjusi filmo kūryba daugumą žmonių – tarp jų ir režisierių Franką Fordą Kapolą – privedė prie beprotybės krašto. Tačiau vienas įvykis, kuris buvo arčiausiai prie to, kad sustabdytų filmo kūrimą, tai 36 metų Martino Šino širdies smūgis viduryje džiunglių. Remiantis „Daily Mail“, komanda rado Šiną „šliaužiantį keliu ir ieškantį pagalbos“. Prisiminkite, kad jis buvo filmo žvaigždė – ir jie buvo pametę jį iš akių pakankamam laikui, kad tektų ieškoti kelyje. Kaip pasakoja Kapola, šis įvykis buvo beveik paskutinis šiaudas privedęs jį prie nervinio išsekimo.
Tai nebuvo vienintelis kartas, kai filmavimo aikštelėje Šinas susižaloja. Pradžios scenoje (viršuje) jis ne pagal scenarijų sudaužė savo kambario veidrodį, bet buvo per daug girtas, kad suvoktų, jog jam iš rankų trykšta kraujas. Tai tikrai… neblogas atsidavimas. Tikriausiai.
Basteris Kitonas
Novatoriškasis aktorius/režisierius Basteris Kitonas su savo mirčiai nepaklūstančiais triukais ir meistriškais vizualiaisiais vaizdiniai, kuriuos parodė savo nebyliojo filmo eroje įkvėpė visus, nuo Džekio Čano iki Melo Brukso. Jis ne kartą pasikliovė vien savimi dėl savo gyvybės tik tam, kad pralinksmintų publiką vienetiniu spektakliu, bet pasirodymas, apie kurį kalbama daugiausiai yra iš vieno paskutiniųjų jo filmų, 1928 metų „Steamboat Bill Jr.“.
Įsimintinoje, delnus prakaituoti verčiančioje scenoje, visas butaforinio namo priekis (sveriantis dvi tonas) nukrenta ir suskyla į gabalėlius, o Kitonas nejudėdamas stovi, kad jo kūnas būtų lango vietoje, o nebūtų mirtinai sutraiškytas. Kevinas Speisis kalbėjo apie šią sceną per „American Film Institute“ renginį ir sakė: „Jis turėjo stovėti ant pažymėtos vietos. Man sakė, kad tai vinis… jei būtų bent milimetrą pajudėjęs į šoną, būtų buvęs mirtinai prispaustas“. Visi, kas varto akis dėl nebyliojo filmo ir nurašo jį kaip lėkštą ir pasenusią relikviją, turėtų būti supažindinti su Basteriu Kitonu – tikru kietuoliu ir be abejonės geriausia ankstyvojo Holivudo legenda, kuris „savitų triukų“s atlikimą pakylėjo iki meno formos.
Margaret Hamilton
„Ozo šalies burtininkas“ 1939 metais apstulbino kino gerbėjus su spalvota Ozo vizija, bet ne visi aktoriai sugebėjo išsilaisvinti nuo kino magijos nesužaloti. Margaret Hamilton, kuri vaidino Piktąją vakarų raganą, nukentėjo labiausiai, kai po vieno pasirodymo liko su trečio laipsnio nudegimu. Scenoje, kai Piktoji ragana sutrukdo Mančkino šalies linksmybes, Hamilton dramatiškai išeina, pradingdama dūmų ir ugnies debesyje. Visas triukas tame, kad ji įkrenta pro ventiliacines duris, kurios buvo įtaisytos aikštelėje ir per dūmus nematomos, o kai ji pašalinama iš pavojingos vietos, ugnies srautas užbaigia efektą. Tačiau vienos scenos filmavimo metu liuko durys neatsidarė tada, kada turėjo ir Hamilton liko stovėti priešais pirotechninį liepsnosvaidį, kuris sunkiai apdegino jos rankas ir veidą. Tikras stebuklas, kad su tuo dideliu juodu raganos chalatu ji neužsidegė visa.
Diana Kriuger
Dirbti su Kventinu Tarantinu kiekvieno aktoriaus svajonė, o Diana Kriuger ne išimtis. „Parade“ ji sakė „Manau, kad Kventino veikėjos moterys tiesiog tokios protingos ir nuožmios. Jos neįmanomai žavingos ir vis tiek kietos kaip uola. Tokį vaidmenį atlikti tikras malonumas“. Turint tai omenyje, paskaitykite šią istoriją apie tai, kai Tarantinas sako Grehemui Nortonui kaip jis tikrąja to žodžio prasme smaugė ją ir trumpam atjungė deguonies tiekimą tik tam, kad jos mirties scena atrodytų kuo natūralesnė.
Tai jau net ne vaidyba – tai tiesiog neapgalvotas aplaiduma žmogaus gyvybės klausimu. Žinoma, šalia stovėjo kaskadininkas, bet iš kur jam žinoti, koks tiksliai kiekis spaudimo gali sukelti „psichologinę traumą (PSS, depresija, mintis apie savižudybę, atminties sutrikimai, košmarai, nerimas, rimtos stresinės reakcijos, amnezija ir psichozė), neurologinę traumą (veido ar akių vokų nukarimas, kairiosios ar dešiniosios pusės silpnumas, pojūčių praradimas, atminties praradimas, paralyžius) ir netgi uždelstą mirtį?“ Visa tai gali nutikti po trumpesnio nei 10 sekundžių smaugimo. Viena yra savo reziumė turėti Tarantino filmą; visai kas kita visą gyvenimą vaikščioti su nuleistais akių vokais, nes „Bulvarinio skaitalo“ režisierius pamanė, kad būtų itin šaunu, jei jis iš tikrųjų tave smaugtų.
Taip pat skaitykite: 10 filmų, kuriuose veik visi veikėjai miršta
