2015-ieji Lietuvai svarbūs ne tik dėl prisijungimo prie euro zonos. Šiemet švenčiame 25-erių metų nepriklausomybės sukaktį. Nors Lietuva – dar labai jauna valstybė, per ketvirtį amžiaus nutiko daug svarbių įvykių, suformavusių šalį tokią, kokia ji yra šiandien. Nepriklausomybės 25-mečio proga skelbiame straipsnių ciklą „25 nepriklausomybės metai“, kuriame apžvelgsime svarbiausius kiekvienų metų pakeliui į nūdienos Lietuvą įvykius. Jūsų dėmesiui – 1990-ieji.
Į 1990-uosius mūsų valstybė įžengė dar kaip Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, sudaryta okupacinės sovietų valdžios pagrindu ir priklausanti Tarybų Sąjungai. Nors lietuvių kalba paskelbta valstybine dar 1988-aisiais ir mūsų vėliava jau tuomet buvo šiandien Lietuvą atstovaujanti trispalvė, oficiali Lietuvos TSR valiuta 1990-aisiais vis dar buvo rublis. Visi svarbiausi valstybiniai sprendimai tuomet buvo priimami Maskvoje, nors ir turėjome savo vietinę valdžią, kurios aukščiausias organas buvo Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba,vadovaujama Algirdo Mykolo Brazausko.
Istoriniai-politiniai įvykiai
Metų pradžia Lietuvos TSR pasitinkama su jauduliu ir laukimu – 1988–1989-ais metais Sąjūdžiui įgavus didelį piliečių palaikymą ir nepatiriant didelio pasipriešinimo iš A. Brazausko vadovaujamos Lietuvos komunistų partijos Lietuva siekia nepriklausomybės atkūrimo. Tarybų Sąjungai pajutus akivaizdžią grėsmę, su tikslu atkalbėti lietuvius nuo nepriklausomybės į Vilnių atvyko tuometinis SSRS generalinis sekretorius Michailas Gorbočiovas. Vizitas patyrė visišką fiasko – svečias pasitiktas mitingais, žmonės reikalauja laisvės, visiškos nepriklausomybės.
Vasario 24-ąją įvyko visuotiniai rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą. Pagrindiniai kandidatai į valdančius postus: Vytauto Landsbergio vadovaujamas Sąjūdis, pasisakantis už greitą nepriklausomybės atkūrimą ir A. Brazausko vedama Lietuvos komunistų partija, siekianti lėtinti nepriklausomybės atgavimo procesą. Į rinkimus atėjo per 70 proc. šalies gyventojų, jų nutarimu net 101 mandatas iš 141 atiteko Sąjūdžio deputatams. Tarybos pirmininku išrinktas V. Landsbergis.
Seimo archyvo nuotr.
Kovo 11-ąją, 22 val. 44 min. naujasis parlamentas paskelbė apie priimtą Nepriklausomybės atkūrimo aktą, pasirašytą 124 deputatų. Nors buvo susilaikiusių, nė vienas politikas nebalsavo prieš.
Kitą dieną Aukščiausioji Taryba išsiuntė laišką M. Gorbačiovui, pranešdama apie atkurtą nepriklausomybę bei kviesdama pradėti dvišales derybas. Atsakas nebuvo netikėtas – SSRS Liaudies Suvažiavimas nutarė paskelbti Kovo 11-osios aktą neteisėtu ir negaliojančiu. V. Landsbergiui pareiškus, jog SSRS nutarimas teisinės galios Lietuvai neturi, Rusija ėmėsi veiksmų – kovo 23-iąją Lietuvoje dislokuoti sovietų karių padaliniai, prasidėjo pastatų užgrobimai. Sovietų Sąjunga nesirengė taip lengvai atiduoti Lietuvos.
Kovo 17-ąją V. Landsbergis ministre pirmininke paskyrė Kazimierą Danutę Prunskienę. Jos pavaduotojais tapo Algirdas Brazauskas ir Romualdas Ozolas. Be jų, naująjį ministrų kabinetą sudarė dar 17 narių, dauguma jų – iš Sąjūdžio. Naujoji vyriausybė prisiekė balandžio 11-ąją, praėjus mėnesiui nuo nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau M. Gorbočiovo tai nesustabdė – balandžio 20-ąją Sovietų Sąjunga pradėjo ekonominę blokadą, trukusią 74 dienas, per kurias ribotos galimybės Lietuvos gyventojams įsigyti dujų, naftos produktų, maisto gaminių, netgi elektros naudojimas. Blokuoti geležinkeliai, jūrų keliai, sutrikdyti finansiniai atsiskaitymai, užsieniečiams neišduotos vizos. Balandžio 26-ąją Maskvos Raudonojoje aikštėje protestuodamas prieš blokadą ir šalies okupaciją susidegino Stanislovas Žemaitis. Ekonominė blokada atšaukiama tik supratus, kad jos poveikis žalingas ne tik Lietuvai, bet ir Sovietų Sąjungai.
Seimo archyvo nuotr.
Lietuva ir pasaulis
Galima teigti, jog Lietuvos nepriklausomybės siekį iš dalies įtakojo ir tuometinis pasaulio politinis klimatas. 1989-aisiais griuvo Berlyno siena, o daugelis pasaulio komunistinių režimų buvo ties žlugimo riba. Sovietai išveda paskutinius karius iš Afganistano, Kuba traukiasi iš Angolos. Žiaurus komunistinės Kinijos susidorojimas Tianmeno aikštės skerdynėse su protestuojančiais prieš režimą žmonėmis 1989-ųjų birželio 4-ąją sukrečia pasaulį. Lenkija tampa pirmąja Rytų Europos šalimi, siekiančia panaikinti socialistinę valstybės ekonomiką. Nenuostabu, kad Lietuvai taip pat norėjosi išsilaisvinti iš Sovietų Sąjungos gniaužtų.
Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, pasaulis neskubėjo pripažinti jaunos, pirmuosius žingsnius į valstybingumą žengiančios šalies, todėl balandžio 18-ąją tuometinė ministrė pirmininkė K. Prunskienė išvyko į susitikimų maratoną su Europos šalių ir JAV vadovais, tikėdamasi pralaužti ledus. Vizitai tesėsi dvi savaites, o pati K. Prunskienė grįžusi teigė, jog tikslas pasiektas ir buvo padėti pamatai Lietuvos santykiams su kitomis valstybėmis.
Pastangos tikrai davė vaisių – birželio 7-ąją JAV atsisakė parduoti Tarybų Sąjungai kompiuterinę ir telekomunikacijų įrangą, kol SSRS nepradės derybų su Lietuva dėl nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo.
Kultūra ir menas
Menas 1990-aisiais nebuvo pagrindinė lietuvos gyventojų pokalbių tema – politinė tikrovė tuomet užtemdė kultūrinę. Tačiau negalima teigti, jog metai buvo menininkams nesėkmingi.
Kaip ir politiniame gyvenime, taip ir mene, prasidėjo perversmas. Dailininkai laužė standartus, formavosi naujos raiškos formos. Menas jau nebuvo demonstruojamas vien parodų salėse – kūrėjai išėjo į gatves, kūrė viešus performansus, hepeningus, instaliacijas.
Keitėsi ir lietuvių muzikinis skonis – konkursą „Jaunimo estrada 90“ laimi jau ne patriotinės dainos, o Džordana Butkutė su šiandien jau klasika tapusia daina „Nemylėjau tavęs“. Tuo tarpu „Lietuvos radijo“ Jaunimo muzikos studijos TOP10 viršūnėje karaliauja grupės „Rondo“ kūrinys „Tau“. „Lietuvos radijas“ jau nebebuvo vienintelė radijo stotis – ,,M-1“ pradėjus transliaciją lietuviai supažindinami su įvairesne muzika. Padėti pamatai komercijai, muzikos verslo pradžiai Lietuvoje.
1990-aisiais 30-metį šventė net du garsūs muzikiniai kolektyvai – choras „Ąžuoliukas“ ir Sauliaus Sondeckio vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras. Pastarasis svarbus ne tik muzikine, bet ir politine prasme – jo kelionės į Vakarų Europos muzikos festivalius siuntė žinią apie Lietuvos mažus, bet užtikrintus žingsnius į nepriklausomybę.
Raimundo Banionio filmo „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ scena
Metai taip pat gausūs lietuviško kino: 1990-aisiais pasirodė Gyčio Lukšo „Žalčio žvilgsnis“, Jono Pakulio „Marius“, Jono Vaitkaus „Strazdas – žalias paukštis“, Raimundo Banionio „Vaikai iš Amerikos viešbučio“. Raimundo Vabalo filmo „Miškais ateina ruduo“ populiarumui įtakos turėjo Ingrida Mikelionytė, atlikusi vieną vaidmenų, ir jos tų pačių metų birželio 15-ąją įvykusios vedybos su krepšinio žvaigžde Arvydu Saboniu. Prabangi vestuvių puota buvo vienas įsimintiniausių metų renginių, apie kurį kalbėjo visa Lietuva.
Kovo 2-ą dieną įkurtas Vilniaus Mažasis Teatras, kuriam vadovauti ėmėsi Rimas Tuminas, o Valstybinio Akedeminio Dramos Teatro vadovu tampa Jonas Vaitkus. Į VADT ateina dirbti jaunas, bet perspektyvus režisierius Oskaras Koršunovas, vėliau tapsiąs vienu įdomiausių Lietuvos teatro kūrėjų.
Vienas svarbiausių nepriklausomybės atkūrimo metų projektų – Kauno karo muziejaus memorialinio sodelio atkūrimas. Jame 1989-aisiais nepriklausomybės dienos, vasario 16-osios, proga atidengta statula „Laisvė“, o po metų – paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Sportas
Iki nepriklausomybės atkūrimo, 1990-ieji buvo labai sėkmingi Lietuvos futbolininkams – Vilniaus „Žalgirio“ sportininkai tų metų sezoną pralaimėjo tik vienerias rungtynes. Po kovo 11-osios futbolininkai, palaikydami nepriklausomybės idėją, pasitraukė iš Sovietų Sąjungos čempionato.
Tos pačios idėjos vedami, iš SSRS krepšinio rinktinės pasitraukė lietuvių sportininkai, palikdami ją be stipriausių žaidėjų.
Paskelbus nepriklausomybę, sportininkų karjera kuriam laikui sustojo vietoje, mat jie nebenorėjo atstovauti SSRS, o kitose šalyse naujos, ką tik susikūrusios ir dar nepripažintos valstybės atletams stigo karjeros galimybių.
1990-ųjų birželio 21-oji svarbi teniso entuziastams – tądien Vilniuje gimė šiandien garsus Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis.
Seimo archyvo nuotr.
Istorinė citata
„Metų pabaigoje vėl telkiasi grūmojantys debesys. Kalbu jums iš anksto, dar prieš Kalėdas, dar nežinodamas, kas gali įvykti per paskutinę 1990-ųjų savaitę“ – tokiais žodžiais Vytautas Landsbergis kreipėsi į tautą metų pabaigoje. Jo žodžiai buvo pranašingi – netrukus Lietuvos laukė dar viena kova už nepriklausomybę.
Apibendrinant 1990-uosius, Lietuvai jie buvo nelengvi, tačiau itin reikšmingi – laisvės troškimo ir užsispyrimo dėka žengėme nepriklausomybės link, formavomės kaip valstybė. Priimti nauji įstatymai – spaudos, biudžeto ir daug kitų, įsteigti valstybės saugumo, krašto apsaugos departamentai, Lietuvos ir komerciniai bankai. Visgi metų pabaigoje šalyje tvyrojo neramios nuotaikos, gatvėse buvo dislokuota okupacinė kariuomenė. Akivaizdu, jog 1990-aisiais Lietuva atgavo nepriklausomybę, bet ne laisvę – dėl jos dar teks pakovoti 1991-aisiais.
