Dokumentinio filmo „Kita svajonių komanda“ („The Other Dream Team“) archyvo nuotr.

Skelbiame trečiąją straipsnių ciklo „25 nepriklausomybės metai“, skirto Lietuvos nepriklausomybės 25-mečiui paminėti, dalį. Šįkart aptarsime 1992-uosius – metus, kurie ne tik džiaugsmingi pagaliau iškovojus nepriklausomybę, bet ir kupini iššūkių klojant valstybingumo pamatus.

Metai prasideda politiniais neramumais – Sąjūdis praranda daugumą, parlamente jaučiamas politinių jėgų susiskaldymas, darosi sunku vieningai priimti sprendimus. Nors atgavus nepriklausomybę ir atsiradus galimybei keliauti ir pasauliui pažinti Lietuvą šalis modernėja, koją tobulėjimui kiša hiperinfliacija – piniginio vieneto galia Lietuvoje nukritusi net 65 kartus.

Istoriniai-politiniai įvykiai

1992-aisiais metais Lietuvoje įvyksta net 3 referendumai. Pirmasis skelbiamas gegužės 23-ąją dėl prezidentinės institucijos atkūrimo. Referendumas nesulaukia didelio gyventojų susidomėjimo – balsuoti ateina vos 60 procentų balsavimo teisę turinčių Lietuvos žmonių. Sąjūdis šiam referendumui rengėsi jau nuo 1991-ųjų pabaigos, tačiau jį palaiko mažiau nei 40 procentų rinkėjų. Referendumas laikomas nepavykusiu, seime – sumaištis ir partijų nesutarimai.

Birželio 14-ąją vykdomas antras referendumas. Šįkart – dėl sovietų armijos išvedimo iš Lietuvos. Antras blynas neprisvyla – balsuoti ateina jau 76 procentai gyventojų, 90 procentų jų pasisako už neatidėliotiną Sovietų Sąjungos kariškių bei jų įrangos išgabenimą iš Lietuvos teritorijos.

Spalio 25-ąją įvyksta referendumas dėl konstitucijos – pagrindinio Lietuvos įstatymo – priėmimo. Už pasisako 57 procentai rinkėjų. Tą pačią dieną dėl nesutarimų seime anksčiau laiko renkamas naujasis parlamentas. Prieš rinkimus pirmą kartą Lietuvoje atliekama išankstinė balsuotojų apklausa. Nors apklausos rezultatai prognozuoja politinių jėgų pusiausvyrą, didele persvara rinkimus laimi Lietuvos Demokratinė Darbo Partija su Algirdu Mykolu Brazausku priešakyje.

Lapkričio 6-ąją įsigalioja Lietuvos Respublikos Konstitucija, atkuriama ir įteisinama prezidento institucija. Lapkričio 15-ąją – pakartotinis balsavimas rinkimuose į seimą. Dar kartą didele balsų persvara laimi LDDP – iš 141 mandato jie gauna net 73.

Lapkričio 25-ąją įvyksta naujai išrinkto Lietuvos Respublikos Seimo pirmasis posėdis, jo metu iškilmingai prisiekia naujieji seimo nariai. Kandidatais į pirmininkus pasiūlomi LDDP lyderis Algirdas Brazauskas ir Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Aloyzas Sakalas. Didele balsų persvara postą laimi A. Brazauskas, jo pavaduotoju paskiriamas Česlovas Juršėnas. Gruodį tvirtinama naujoji vyraiusybė, ministru pirmininku tampa Bronislavas Lubys.

Nuo 1992-ųjų spalio 1-osios Lietuva – jau ne rublio zonos narė. Oficialia šalies valiuta tampa lietuviški talonai, o lito neskubėta įvesti dėl nevaldomos hiperinfliacijos. Maisto produktų kainos didžiulės, o pragyvenimo minimumas 1992-aisiais – 1600 talonų. Metus galima laikyti lietuviškos pramonės pradžia, tačiau dėl patirties stygiaus rinką buvo labai sunku kontroliuoti. Dažnai tuo metu jai apibūdinti buvo naudojama frazė „laukinis kapitalizmas“. Šalyje vyravo korupcija, siautė reketininkai, taigi verslų savininkai turėjo mokėti duoklę ne tik valstybei, bet ir jiems. Vėl, kone po pusės amžiaus pertraukos, pradedami gaminti lietuviški pasai, įvedamas asmens kodo naudojimas.

1992-aisiais Lietuvai nebuvo palanki ir Motina Gamta. Liepos mėnesį šalyje – neregėta sausra, Lietuva netgi paskelbta stichinės nelaimės zona. Sausra truko 110 dienų.

Lietuva ir pasaulis

1992-ieji Lietuvai svarbūs kaip tarptautinio pripažinimo metai. Mezgami svarbūs tarptautiniai ryšiai, o šalyje lankosi kaip niekad daug užsienio valstybių vadovų.

Vasarį į Vilnių atvyksta JAV viceprezidentas Danas Quayle‘as, pasirašoma sutartis dėl JAV taikos korpuso programos Lietuvai, taip pat sutartis dėl bendros finansinės paramos. Vasarį Lietuva pradeda ekonominį bendradarbiavimą ir su kaimyne Latvija – pasirašo prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis.

Kovą į Lietuvą pirmą kartą atvyksta NATO generalinis sekretorius Manfredas Worneris, gegužę įvyksta pirmasis oficialus Vakarų valstybės vadovo, Prancūzijos prezidento Fransua Miterano vizitas.

Neaplenkia Lietuvos ir monarchai – liepą šalyje lankosi Danijos karalienė Margrethe II, o spalį atvykusiai karališkajai Švedijos porai surengta iškilminga vakarienė transliuojama per televiziją.

Atgavus nepriklausomybę, tampa aktualus ir valstybių sienų klausimas – gruodžio 15-ąją tarp Lietuvos ir Norvegijos pasirašyta bevizio režimo sutartis.

Kultūra ir menas

Rugsėjis svarbus akademinei Vilniaus Universiteto bendruomenei – įstaigoje atidaromas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.

Naujienų netrūksta ir kultūros bei meno sferoje. Savo veiklą pradeda grupė „Sel“, šiandien laikoma vienu sėkmingiausių šalies muzikinių projektų. Duetas „Naktinės personos“ išleidžia dainą „Mes paukščiai“, kuri tampa vaikinų tramplinu į populiarumo viršunę. Jei reikėtų išrinkti populiariausią 1992-ųjų grupę, šis titulas atitektų „Dinamikai“ – jai tuomet nebuvo lygių.

Dienos šviesą išvysta šiandieninių infošou ir humoristinių laidų pirmtakės – Andriaus Rožicko laida „Bentski šou“ ir Artūro Zakarausko Orlausko „Dešimt ant dešimt“. Laidose nuotaikingai pateikiamos tų dienų aktualijos, šaipomasi iš politikų, aukštas pareigas užimančių pareigūnų.

1992-aisiais išleidžiamas Donato Banionio filmas „Džiazas“, kuriame debiutuoja daug šiandien puikiai žinomų aktorių: Rolandas Kazlas, Dainius Kazlauskas, Ramūnas Rudokas, Kęstutis Jakštas ir kiti. Filmas populiarumo sulaukia, tačiau teatro padėtis keblesnė – žmonės per daug susirūpinę šalyje vyraujančiomis problemomis, kad galėtų skirti dėmesio kultūrai. Minėti jaunieji aktoriai įkuria Šiaurės Atėnų teatrą, tačiau jis dėl žiūrovų stygiaus gyvuoja neilgai.

Apie Lietuvos meną sužino pasaulis – Japonijoje surengiama Mykalojaus Konstantino Čiurlionio darbų paroda, kuri sulaukia didžiulio susidomėjimo ne tik iš meno gerbėjų, bet ir iš Japonijos imperatoriškosios poros. Tuo tarpu Berlyne režisierius Audrius Stonys gauna „Felixą“ – prestižinį Europos Kino Akademijos apdovanojimą už filmą „Neregių žemė“, kuris pripažintas geriausiu metų Europos dokumentiniu filmu.

Įsteigiama Lietuvos Nacionalinė Premija. Pirmasis laureatas – pianistas Petras Geniušas.

Dokumentinio filmo „Kita svajonių komanda“ („The Other Dream Team“) archyvo nuotr. 

Sportas

1992-ieji – svarbūs metai Lietuvos sporto istorijoje. Po ilgos pertraukos mūsų šalis – vėl olimpinėje šeimoje. Albervilio žiemos olimpiadoje Lietuvos delegaciją atstovauja 6 sportininkai. Olimpiniu čempionu tampa ledo ritulininkas Dalius Kasparaitis, tačiau šis sportininkas atstovauja ne Lietuvą, o Nepriklausomų Valstybių Sandraugos rinktinę.

Vasaros olimpinės žaidynės, vykusios liepos 25-ą-rugpjūčio 9-ą dienomis – jau sėkmingesnės mūsų šaliai. Į olimpiadą vyksta beveik 50 Lietuvos sportininkų, gimtinėn parvežami du olimpiniai medaliai – Romas Ubartas iškovoja auksą disko metimo rungtyje, o Lietuvos krepšininkų rinktinė gauna bronzos medalius, nugalėjusi Nepriklausomų Valstybių Sandraugos komandą.

Krepšinio gerbėjams metai svarbūs ne tik dėl įsimintinos sportininkų pergalės. Gegužės 6-ąją gimsta būsimoji Lietuvos krepšinio žvaigždė Jonas Valančiūnas, neilgai trukus garsinsiantis šalies vardą ir anapus Atlanto.

Išties, 1992-ieji metai Lietuvai nebuvo patys geriausi. Tik 20 procentų gyventojų metus laiko sėkmingais, kitiems atrodo, jog jiems baigiantis šalies situacija – ne kokia. Netrūksta problemų, kurias 1993-aisiais naujai išrinktai valdžiai teks spręsti – gamybos sąstingis, kuro, žaliavų stoka, infliacija, auganti korupcija ir nusikalstamumas. 1992-aisiais dar tik mokomės būti nepriklausomos šalies piliečiais, ruošiamės oficialios valiutos – lito – įvedimui. Natūralu, jog dėl patirties stygiaus daug kur klystame, tačiau klaidas bandysime taisyti.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: