Andersas Beringas Breivikas /iliustracija

2011 metais liepos mėnesį siaubingą teroro aktą atlikęs Andersas Beringas Breivikas yra nepatenkintas kalinimo sąlygomis. Anot Breiviko, esamos sąlygos žaloja jo psichinę gerovę.

2011 metais liepos mėnesį Breivikas iššaudė kelias dešimtis nekaltų civilių, kurių didžiąją dalį sudarė jaunimas ir vaikai. Tai žiauriausias teroristinis aktas Norvegijos istorijoje nuo antrojo pasaulinio karo laikų. Breivikas padavė Norvegiją į teismą, nes anot nusikaltėlio, šalies taikytas izoliuotas vienutės įkalinimas pažeidė žmogaus teises.

Breivikas yra kalinamas griežtai prižiūrimoje bei izoliuotoje vienutėje, kurioje jis praleidžia apie 23 valandas per parą. Vienutė sudaryta iš 3 kambarių, kuriuose kalinamasis gali žaisti vaizdo žaidimus, žiūrėti televiziją bei sportuoti. Tačiau, pasak Breiviko, toks izoliavimas nuo kitų kenkia jo psichologinei gerovei. Kalinamasis taip pat buvo nepatenkintas, jog yra maitinamas mikrobangėse šildytu maistu, su plastikiniais stalo įrankiais.

Breivikas laimėjo teismo sprendimą, kurio nuosprendžiu Norvegija buvo pripažinta taikiusi nežmoniškas izoliavimo sąlygas masiniam žudikui. Teisėjo liepimu, Norvegijos valstybei teko sumokėti už teismo išlaidas 331 tūkstanį Norvegijos kronų (33,7 tūkst. Eurų). Pasak teisėjos Helen Andenaes Sekulic, kuri pripažino teisių pažeidimą, demokratinėje visuomenėje šios teisės negali būti pažeidžiamos net ir masinių teroristų ar žudikų atvėjais. Tačiau Skelic atmetė skundą dėl privataus bei šeimos gyvenimo. Pasak teisėjos, šios teisės nebuvo pažeistos, 37-erių metų nuteistasis Breivikas turi galimybę susitikti su šeimos nariais ir draugais, bendraujant per apsauginį langą. Tačiau Breivikį lankydavo tik motina, kuri mirė 2013-ų kovą, daugiau lankytojų Breivikis nesulaukė.

Breivikis teismo posėdžių metu stebino savo gestais, teisiamasis demonstravo nacistinį pasisveikinimą, bet vėliau gailėjosi savo šaltakraujiško akto ir net save prilygino Nelson‘ui Mandel‘ai. Breivikas, kaip ir anksčiau teigiama, tikino, jog griežtas vienutės izoliavimas turi neigiamą įtaką jo psichologinei būklei. Teisiamojo advokatas Oystein Storrvik Norvegijos žinių agentūrai NTB pareiškė, jog kalėjimo valdžia privalo panaikinti šį „nežmonišką“ izoliavimą. Advokatas pabrėžė, jog tai yra ypatingai svarbu, nes jo klientas tikėtinai kalės iki gyvos galvos.

Andersas Beringas Breivikas

Pavojingiausiu nusikaltėliu Norvegijoje laikomas Breivikis šiuo metu yra nuteistas 21 metams kalėjimo, tai pati griežčiausia bausmė Norvegijoje. Tiesa, bausmė Breivikui gali būti pratęsta, jei nusikaltėlis po bausmės bus pripažintas toliau keliantis grėsmę visuomenei. Policinku persirengęs Breivikas Utiojos saloje liepos 22 dieną sušaudė 69 žmones bei buvo atsakingas už sprogimą Oslo mieste, kuris taip pat nusinešė 8 gyvybes. Bombos detonavimas sunkiai sužeidė 209 žmones, kurių 12 patyrė ypač sunkius sužalojimus. Breivikas saloje negailestingai bei metodiškai medžiojo nekaltus civilius, kurių didžiąją dalį sudarė jaunimas bei vaikai. Pasak išsigelbėjusių liudininkų, dauguma maldavo Breiviko pasigailėti, tačiau šis neparodė jokio žmogiškumo. Kai kurie vaikai stengėsi pasprukti nuo siautėjančio Breiviko šokdami į ledinį vandenį bei siekdami pasprukti iš salos. Tačiau dauguma pabijojusių vandens tapo Breiviko aukomis.

Pasak Breivikio, pagrindinis motyvas, kuris paskatino atliktį šį siaubingą aktą – į Norvegiją plūstantis multikultūralizmas. Teroristas savo ideologinius įsitikinimus buvo išdėstęs jo paties rašytame 1518 puslapių manifeste „2083 – Europos nepriklausomybės deklaracija“, kuriame pasirašė kaip Andrew Berwick. Breivikas yra žinomas kaip ultraradikalų ekstremistas, islamofobas bei krikščionių fundamentalistas.

Daktarai bei psichologai analizavę Breiviko psichinę būklę nustatė, jog jokių pakitimų ar neigiamų efektų laikytose sąlygose kalinamasis nepatyrė. Norvegijos valstybė didžiuojasi savo kalėjimų sistema, kuri yra paremta reabilitacija, o ne kalinių baudimu. Taip pat Norvegijos žmogaus teisių instituto profesorius Kjetil Larsen‘as buvo nustebęs tokiu teroristą palaikančiu teismo sprendimu. Pasak profesoriaus, pirmosios kalinimo sąlygos buvo visiškai adekvačios bei nepažeidė jokių kalinamamojo teisių.

Taip pat skaitykite: „Utioja, Liepos 22 oji“ – šalį ir pasaulį sukrėtusi tragedija iš labai arti

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: