Filmas „Langas į kiemą” (angl. Rear Window) – detektyvinis trileris, sukurtas režisieriaus Alfredo Hičkoko (Alfred Hitchcock) 1954 metais. Filmas yra pripažintas daugelio kino kritikų kaip vienas geriausių šio režisieriaus kūrinių. Filmas buvo įvertintas net keturiomis „Oskarų“ nominacijomis (ang. Academy Award), o 1997 metais buvo įtrauktas į Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinį filmų registrą, kaip kultūriškai, istoriškai ir estetiškai vertingas kūrinys. Nors kai kurie ekspertai filmą interpretuoja kaip anti-feministinį, filme įmantriai susiejamos išskirtinės aktorių Jame Stewart ir Grace Kelly savybės.
Siužeto linija
Fotografas Džefas (Jame Stewart) patenka į avariją ir yra įkalintas savo mažame bute dėl kojos traumos. Prižiūrėti jo kartas nuo karto ateina slaugė Stela, kuri nuolat su juo šnekučiuojasi asmeninėmis temomis. Dar viena veikėja – Džefo sužadėtinė Liza (Grace Kelly), kuri be galo jį įsimylėjusi ir stengiasi daryti viską, kad tik mylimasis pasijaustų geriau. Džefas dažnai būna vienas ir nuobodžiauja, bet ilgainiui suranda jam pasitenkinimą keliančią veiklą: stebėti kaimynus pro savo buto langą. O kaimynystėje tikrai yra kur paganyti akis: viename lange matoma grakšti ir seksuali balerina, virš jos buto jaukiai įsitaisiusi balkone guli porelė,o jeigu nepatingėsime žvilgtelėti į kitą pusę, pamatysime kompozitorių, vienišą pagyvenusią moterį ir daugelį kitų, kasdiene veikla užsiimančių kaimynų. Džefo akis užkliūna už kaimyno, kuris slaugo sergančią žmoną. Vieną vakarą, Džefas išgirsta dūžtančio stiklo garsą ir moters šauksmą, o vidury nakties pastebi, kad gretimo namo gyventojas, slaugantis savo sergančią žmoną, palieka namus su dideliu lagaminu. Kitą rytą Džefas su Stela pastebi, kad šis kaimynas (Torvaldas) įtariai žiūri pro langą, o jo žmonos nebėra. Džefui kyla įtarimas dėl galimos žmogžudystes, o jam į pagalba surasti įkalčius stoja Stela ir Liza.
Pagrindinių veikėjų charakteristikos
James Stewart garsus JAV kino aktorius, kuris žinomas dėl savitai lėtos šnekos ir praktiškos asmenybės. Amerikos filmų innstitutas aktorių išrinko trečiu geriausiu ekrano aktoriumi vyru kino istorijoje. Įdomus faktas, jog tarnaudamas JAV Karinių oro pajėgų rezerve jis užsitarnavo brigados generolo laipsnį. Galima daryti prielaidą, jog tokia patirtis jam padėjo taip puikiai įsijausti į vaidmenis, kurie reikalavo šaltos, lakoniškos, drąsios, savim pasitikinčios ir net sarkastiškos vaidybos. Būtent filme “Žvilgins į kiemą” aktorius atskleidžia savo gan šaltą ir sarkazmo prieskonį turintį charakterį. Jo sužadėtinė Liza atrodo apgalvojusi kiekvieną savo įvaizdžio detalę, norėdama įtikti Džefui, tačiau jis į ją žvelgia gan atsainiai, net prižiūrėtojai Stelai prasitaria apie abejones dėl vedybų. Kita vertus, Džefas yra įkalintas ant sofos, kas jam trukdo gyventi visavertį gyvenimą ir verčia jaustis priklausomu nuo kitų. Žinoma, vadovaujantis stereotipais, tokia padėtis neneša pasitikėjimo savimi ir varžo vyriškumą. Sulaužomas stereotipas, kad vyras vaizduojamas kaip tvirtas, galingesnis už moterį personažas ir, priešingai, jam filme suteikiama “silpnojo“ rolė. Tai rodo, jog filme pasipriešinama vyras/aktyvus, moteris/pasyvi stereotipui ir moteris bei vyras susikeičia galios vaidmenimis.
Filmo „Langas į kiemą” kadras
Grace Kelly, kuri filme atlieka Lizos vaidmenį realiame gyvenime pasižymi itin spalvota biografija. Gimusi 1929 metais, Grace nuo pat mažų dienų buvo pratinama prie drausmės ir aukštų manierų – lankė baletą ir mokėsi krikščioniškoje mergaičių mokykloje. Ji buvo gan uždaro būdo, tyli, tačiau kartu užsispyrusi ir visada pasiekianti tai, ko nori. Baigusi aktorystę, netrukus ji perklausose nuginklavo režisierius savo aistringumu ir užsispyrimo kupinu žvilgsniu, o galiausiai tapo legendinio režisieriaus Alfredo Hitchcock‘o mūza. Galų gale likimas ją suvedė su Monako princu, už kurio ji ištekėjo. Dar viena smulkmena- „Langas į kiemą”- tai vienintelis filmas, kuriame aktorę pamatysime su cigarete rankoje. Šiuo klausimu ji visada buvo kategoriška, tačiau Alfredui Hitchcock‘ui padaryta išimtis. Visą gyvenimą ugdytos manieros šiame filme jai padėjo atskleisti trapią, seksualumu ir žavėsiu spindinčią asmenybę. Be galo mylinti savo sužadėtinį, ji nuolat stengiasi atrodyti pritrenkiamai ir patraukti jo dėmesį. Tačiau idealios moters įkūnijimas nesutrukdo jai parodyti drąsą: filmo kulminacijoje ji nepabijojo įsibrauti į įtariamojo namus ir surinkti jo kaltę patvirtinančius įkalčius.
Džefą gąsdina tai, jog Liza yra nepriklausoma moteris, kuri kyla karjeros laiptais ir uždirba daugiau pinigų nei jis. Tai tarsi grėsmė jo vyriškumui, kai pagal tradicines lyčių roles vyras turėtų būti šeimos maitintojas. Ir kas gana neįprasta A. Hitchcock‘o vaizduojamam laikotarpiui, Liza neieško vyro tik tam, kad jis galėtų ją išlaikyti, nes ji pati uždirba pakankamai pinigų visiems savo poreikiams patenkinti. Džefas bijo, kad Liza gali pasikėsinti į jo vyriškumą, jo jausmai yra sumišę, iki to laiko, kol Liza neparodo savo aistros nuotykiams ir įsivelia į pavojų kupiną detektyvą. Pačioje filmo pabaigoje galima išvysti Lizą, kuri skaito nuotykių knygą, kad pamalonintų Džefą, tačiau knygos viduje išvystame paslėptą mados žurnalą, kuris patvirtina, kad Liza išlaiko savo tvirtumą, moteriškumą ir identitetą.
Filmo „Langas į kiemą” kadras
Techninė filmo pusė
Filmo kūrimo procese, redagavimas yra vienas iš svarbiausių aspektų, ypač jeigu siekiama sukurti filmą, kuris vėliau bus pripažintas klasika. Meistriškas vaizdų manipuliavimas leidžia laiko ir erdvės sąsajas panaudoti kilniam tikslui: sukelti emocijas auditorijai. O ar yra kas nors svarbiau? Pasirinkdami žiūrėti Holivudinį filmą tikrai nesiekiame sužinoti sausų faktų ar tapti socialiai atsakingais. Režisierius šiame filme taikliai panaudoja „Kulešovo efektą“ norėdamas sukurti melodingą filmo vienybę. Pastebime, jog pagrindinio veikėjo Džefo veidas, besikeičiant scenoms išlieka sąlyginai vienodas ir tik mes, žiūrovai galime kiekvienas sau susikurti savitą veikėjo charakterį: vieniems Džefas bus liguistas smalsuolis, kuris neatplėšia akių nuo kaimyno lango, o kitiems jis pasirodys lyg gudrus ir sumanus stebėtojas, kuris nori išsiaiškinti nusikaltimą.
Kalbant apie muziką, filme jos nėra daug. Kaip ir dažniausiai filmuose, čia muzika naudojama atmosferai sukurti. Tiesa, keliose vietose išryškėja kontrastas – girdime emocingą melodiją kulminacijos proveržyje (pavyzdžiui, kuomet Liza įsibrauna į kaimyno butą). Ir kas gi drįs teigti, jog toks minimalus muzikos panaudojimas sužadina mažiau emocijų negu šiuolaikiniai veiksmo filmai?
Apibendrinant
“Langas į kiemą”- intriguojanti ir įtraukianti kriminalinė drama, kurioje Hitchcock‘as profesionaliai įrodo, jog jo pravardė “Nežinomybės meistras” yra ne iš piršto laužta. Spalvingos ir savitos veikėjų charakteristikos leidžia įsijausti ne tik į nagrinėjamą nusikaltimą, bet tuo pat metu suteikia žiūrovui galimybę įsijausti į kiekvieno iš veikėjų būdą ir padėti suprasti jų išgyvenimus, jausmus ir elgesį. Norintys pajausti šeštojo dešimtmečio dvasią ir susipažinti su režisūros genijumi vadinamo Alfredo Hitchcock‘o kūrybos specifika iš arčiau, tiesiog negali praleisti progos pažiūrėti šį filmą.
