Animacinio filmo "Anomalisa" kadras

Mėgstantiems ar atsiktinai užkliuvusiems už vieno ar kito režisieriaus Čarlio Kaufmano filmo dažnai atrodo, kad savo filmuose režisierius tarsi sukuria kiekvienam filmui atskirą, savitą pasaulį. 2004-aisiais išleistas populiarus filmas „Jausmų galia“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka žymusis Džimas Keris, yra vienas iš žinomiausių šio režisieriaus darbų, tačiau jo vardas pažįstamas ir filmų „Būti Džonu Malkovičiumi“ bei „Adaptacija” gerbėjams. Naujausiame filme Č. Kaufmanas grįžta dar labiau artistiškai patobulėjęs su gąsdinančiai tikrovišku animaciniu filmu apie nepakeliamą žmogaus vienatvę, pavadinimu „Anomalisa“.

Filmo siužetas pasakoja pagrindinio veikėjo Maiklo Stono istoriją. Maiklas – žmogus, negebantis bendrauti ir emociškai atsiverti kitam žmogui. Jo niekas nedžiugina, jam niekas neįdomu ir jis nuo visko jaučiasi pavargęs. Taip gyvendamas Maiklas pamažu virsta apatišku žmogumi, lėtai skęstančiu neįdomaus ir rutinos perpildyto gyvenimo bedugnėje. Nors yra vedęs ir turi sūnų, Maiklas jaučiasi tuščias ir vienišas. Tada, kelionės darbo reikalais į Ohajo valstiją metu, jis sutinka Lisą.

Anomalisa 3

Tik pradėjus žiūrėti filmą, pasąmonėje nuolat kirba keli klausimai: ar šis filmas apie žmogų, ištiktą vidutinio amžiaus krizės? Gal filme vaizduojamas Maiklo emocinio palūžimo momentas? O visgi gal šis filmas – tai ilga haliucinacija, gimusi iš pagrindinio veikėjo kenčiamos psichinės ligos?

Anomalisa 5

Depresiją primenantys Maiklo patiriami simptomai labiausiai tinka paskutiniąjai hipotezei. Tai, kad Maiklui atrodo, kad visi aplink jį šneka tuo pačiu balsu, įskaitant jo žmoną, buvusią mylimąją, sūnų ir kitus veikėjus, yra panašu ir į nuo Fregoli sindromo kenčiančių žmonių simptomus. Panašiai kaip Maiklas, kuriam visi aplinkui atrodo neįdomūs ir vienodi, Fregoli sindromo paveikti žmonės būna įsitikinę, kad visi žmonės aplinkui yra tas pats žmogus. Vienintelė veikėja, šnekanti kitokiu balsu, yra Lisa, ir ji tampa tarsi Maiklo vilties, galimybės ištrūkti iš į kalėjimą panašaus rutiniško ir bejausmiško gyvenimo simboliu.

Anomalisa 2

Gan įdomi scena filme yra pokalbis tarp Lisos ir Maiklo apie žodį „anomalija“. Scenoje veikėjai šnekasi apie tai, kaip žodis „anomalija“ gali būti panaudotas apibūdinti jiems patiems. Galima idėja, slypinti už šio pokalbio yra tai, kad kiekvienas gali galvoti ar jaustis „anomalus“, kitoks nei visi kiti ar ypatingas, tačiau visi žmonės anksčiau ar vėliau susiduria ir susigrumia su tais pačiais gyvenimo sunkumais bei vienatve. Būtent šio pokalbio metu Maiklas pavadina Lisą „Anomalisa“, pravarde, kuri žiūrovui leidžia suprasti iš kur kilęs keistas filmo pavadinimas.

Anomalisa 3

Nors „Anomalisos“ veiksmas atsiskleidžia vos per vieną naktį Maiklo gyvenime, filmo atmosfera spėja pasikeisti nuo gan tamsios, prislėgtos į itin žmogišką ir jausmingą. Sugebėjimas perteikti tokias rimtas ir sudėtingas žmogaus emocijas animacijos pagalba yra ypač stebinantis.

Anomalisa 99

Vizualiai, prie filme naudojamo animacijos stiliaus reikia priprasti, tačiau jis anaiptol nėra vaikiškas ar pernelyg nutolęs nuo realaus pasaulio vaizdavimo. Regimų scenų ir vaizdo prasme filmas sukurtas itin kokybiškai, tarsi įrodydamas, kad animacija kine nėra skirta tik vaikams – ji gali būti kuriama ir šeimoms arba, kaip šiuo atveju, tik suaugusiesiems. Filme nemažai nepatogaus intymumo tarp žiūrovo ir nelaimingo pagrindinio veikėjo, tačiau netrūksta ir gero humoro.

JAV filmas susilaukė gan didelio populiarumo ir gavo nemažai nominacijų bei apdovanojimų. Didžiojoje Britanijoje „Anomalisa“ jau pačią pirmą savaitę po pasirodymo kinų ekranuose pateko į žiūrimiausių filmų dešimtuką.

Taip pat skaitykite: TOP 10 geriausių XXI a. animacinių filmų

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: