Lietuvoje įsisiautėjo nauja „pandemija“. Kovidą pakeitė azartinių lošimų ir loterijų reklamų virusas. Kasdien įvariais kanalais lietuviai be perstojo skatinami lošti. Naujausi duomenys liudija, kad lošimų organizatoriai į reklamą investuoja vis daugiau pinigų. Pernai Lietuvoje lošimų ir loterijų reklamų buvo daugiausia (beveik 31 proc.) tarp visų reklamų ir jos pralenkė taip pat didėjusias, tačiau ne taip žaibiškai, medicinos ir finansinių paslaugų reklamos apimtis. Jau garsiai nuskambėjo atvejis, kai lošimų reklamos pasirodė net TAMO elektroniniame mokyklų dienyne. Teismą buvo pasiekęs ir 50 tūkst. Eur pralošusio lietuvio skundas prieš Lietuvos valstybę, kad ji prisiimtų atsakomybę dėl jo prasilošimo, kurį skatino lošimų reklamos. Naujausias gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, jog azartinių lošimų reklamos yra per daug bei tai, jog kasmet Lietuvoje daugėja lošėjų. Taigi, aiškinomės, kaip vystosi šios rinkos, kas jų laukia ir kokios jų reklamų apimtys.
Pradėjus nagrinėti šią temą, tarsi sujudinome širšių lizdą: iš vienų pašnekovų sulaukėme aršaus puolimo ir priekaištų dėl temos pasirinkimo, kiti nesutiko atsakyti į pateiktus klausimus, treti įtariai žvelgė, ar mes nevykdome konkrečių šios rinkos dalyvių užsakymo. Tai tik parodo, jog ši rinka nėra pakankamai skaidri, joje yra daug nutylėtų faktų, nes pašnekovai sau leidžia abejoti profesionalios nepriklausomos žiniasklaidos, ginančios demokratines vertybes, darbu.
Lošimų asociacija žadėjo, bet nepateikė atsakymų
Į pateiktus klausimus neatsakė Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija (NLŽVA), nors jos prezidentas Evaldas Magelinskas kelis kartus ir pažadėjo pateikti savo komentarą. Ši asociacija turi savo „YouTube“ kanalą, kuriame jau yra publikavusi 20 laidų apie šią rinką, jos yra peržiūrėtos šimtus tūkstančių kartų. Tiesa, feisbuko paskyroje asociacija turi tik 20 sekėjų.
NLŽVA yra keliskart užsakiusi reklamą „Žinių radijuje“ – studijoje kalbėjęs E. Magelinskas teigė, kad dėl esą netinkamo lošimų rinkos teisinio reguliavimo Lietuvos biudžetas per septynis metus yra negavęs 250 mln. Eur pajamų. Tai nėra oficialūs duomenys. E. Magelinskas viešojoje erdvėje yra sakęs, jog jo vadovaujama asociacija nesulaukia tinkamo Seimo, Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) dėmesio jų išsakomoms problemoms, todėl reikalaus parlamentinio tyrimo, taip pat įvardijo, jog lošimų ir žaidimų rinka, galimai, yra demonizuojama.
Atsakymų į pateiktus klausimus nesulaukėme ir iš vieno didžiausių Lietuvoje lošimo automatų tinklo „Tete-a-tete“ savininko Samoilo Kaco. Šio verslininko pavardė figūravo 2021 m. ikiteisminiame tyrime. Verslininkas buvo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai papirkimu ir prekyba poveikiu, o 2022 m. S. Kaco atžvilgiu tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, įtarimai S. Kacui buvo panaikinti.
Rengiant šį straipsnį, visgi atsirado pašnekovų, kurie išsamiai ir operatyviai atsakė į pateiktus klausimus, pateikė savo įžvalgas.
„Visuomenei azartinių lošimų reklamos yra per daug“
Tuo metu, kai alkoholio ir tabako reklamos Lietuvoje yra draudžiamos įstatymais, azartinių lošimų reklamos turi tam tikrų apribojimų, tačiau jose galima skelbti lošimų prekės ženklus. Ši išimtis ir suteikia galimybę šią veiklą vykdantiems verslams paskatinti žmones lošti. Blyksinčios reklamos mus pasiekia visur: per televiziją, radiją, laikraščius, žurnalus, lauko stenduose, kino teatruose, internete. Ją galime pamatyti ir degalinėse ant kuro pylimo pistoletų.
Remiantis 2022 m. atlikta „Vilmorus“ gyventojų apklausa, 50 proc. apklaustųjų į klausimą „Kokia Jūsų nuomonė apie azartinių lošimų reklamą“ atsakė, kad „Jos galėtų nebūti“, o 33 proc. atsakė, kad „Jos galėtų būti mažiau“. „Iš to galime kelti prielaidą, kad visuomenei azartinių lošimų reklamos yra per daug“, – įvardija Arnoldas Dilba, Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas.
Kaip nurodo Giedrė Juronienė, rinkos tyrimų bendrovės „Kantar“ Reklamos ir komunikacijos monitoringo tyrimų vadovė, ir pernai, ir 2021 metais lošimų ir loterijų organizatoriai liūto dalį reklamos pinigų skyrė televizijai.
Lošimų ir loterijų reklama ženkliai šovė į viršų
KaunoŽinios.lt gavo naujausius reklamos apimčių Lietuvoje duomenis už 2022 m. Paaiškėjo, kad lošimų ir loterijų segmento reklama 2022-aisiais, lyginant su 2021-aisiais, paaugo beveik 31 proc., ženkliai pralenkdama mažmeninės prekybos reklamos apimtis, kurios didėjo 3 proc., bei medicinos (augusias 12,5 proc.) ir finansinių paslaugų (didėjusias beveik 9 proc.) reklamos apimtis.
Pasak G. Juronienės, labiausiai lošimų kategorijos reklamos išlaidas pernai didino reklamdaviai „Lošimų strateginė grupė“ ir „Amber Gaming“ – tai „Betsafe“ ir „7bet“ prekės ženklai. „Detalizuojant pagal produktų grupes, pernai labiausiai augo kazino reklamos išlaidos“, – įvardija „Kantar“ Reklamos ir komunikacijos monitoringo tyrimų vadovė.
Per praeitus metus, kai didėjo lošimų ir loterijų reklamoms išleidžiami biudžetai, kitų segmentų reklamos apimtys priešingai – sumenko: pavyzdžiui, mobiliojo ryšio reklamų biudžetai sumažėjo 15 proc., nealkoholinių gėrimų – 12 proc.
Prasilošęs vilnietis valstybę padavė į teismą
Apie tai, kokią įtaką lošimo skatinimui turi reklama, pasakoja advokatas Andrius Krištapavičius. Jam yra tekę atstovauti didelę pinigų sumą pralošusiam klientui, kuris dėl reklamų įtakoje praloštų pinigų padavė Lietuvos valstybę į teismą.
„Mano klientas – informacinių technologijų specialistas – per pusmetį pralošė apie 50 tūkst. Eur. Jis pralošdavo visą algą, o jo alga nemaža, – apie bylą kalba advokatas. – Daug laiko dėl darbo prie kompiuterio praleidžiantis mano klientas nurodė, kad jį tiesiog atakuoja lošimų reklamos. Galiausiai prasilošęs jis kurį laiką nebelošė, bet vėl pradėjo gauti SMS žinutes, skatinančias jį lošti.“
Lošėjui nepavyko pasiekti, jog valstybė prisiimtų atsakomybę, kad jis prasilošė: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą atmetė, o Konstitucinis teismas – nepriėmė skundo. „Turi būti besąlyginis draudimas reklamuoti azartinius lošimus ir loterijas – taip, kaip yra su alkoholio ir tabako reklamos draudimu. Nors valstybė ir registruoja probleminius lošėjus, kad jiems nebūtų leista patekti į lošimo vietas, tačiau tai neveikia, kai kalbame apie internetinius lošimus“, – pastebi advokatas.
Didžiausias laimėjimas loterijoje – 24 mln. Eur
Lietuvos loterijų asociacijos (LLA) duomenimis, didžiausias laimėjimas (UAB „Olifėja“ ir UAB „Euloto“) loterijose siekė 24 mln. Eur – bilietas buvo pirktas Vilniuje, 2022 m. sausį. Taip pat loterijose yra laimėti 13 mln. Eur. Per metus dvi aukščiau paminėtos bendrovės žaidėjams išdalina apie 120 automobilių, o 2018, 2020 ir 2021 metais žaidėjai laimėjo po vieną butą.
Anot Andriaus Karaliūno, LLA prezidento, loterijų reklama nėra ribojama. „Nors kai kam gali pasirodyti, kad loterijos ir azartiniai lošimai yra tas pats, bet iš tiesų – tai gan skirtingi žaidimai. Taip, jie susiję su azartu, tačiau to azarto loterijose yra labai minimaliai. Loterijų reklama, leidžiama nuo pat loterijų organizavimo pradžios 1990-aisiais, nepadarė taip, kad visi gyventojai nevaldomai dalyvautų loterijose. O azartinių lošimų reklama iš esmės įstatymu uždrausta (su tam tikromis išimtimis). Tačiau dalyvavimo lošimuose duomenys akivaizdžiai lenkia loterijų dalyvių duomenis“, – apie loterijas kalba A. Karaliūnas.
Auga internetinių lošimų apimtys
Valstybinį lošimų ir loterijų rinkų reguliavimą mūsų šalyje vykdo Lošimų priežiūros tarnybą (LPT). Tarnyba jau skelbia naujausius duomenis apie praeitų metų situaciją šalyje. Daugiausia pajamų (beveik 75 tūkst. Eur) 2022 m. surinko internetu vykdomi lošimai A kategorijos automatais, 32 tūkst. Eur gauta iš lošimų B kategorijos lošimo automatais. Internetinių lažybų rengėjai gavo beveik 35 tūkst. Eur pajamų.
Tad tedencija akivaizdi – auga internetu vykdomų lošimų apimtys (tokia yra ir pasaulinė tendencija). Tiesa, nors ir ne taip žaibiškai kaip internetiniai lošimai, pernai augo visos lošimų rūšys: lošimų stalai, A ir B kategorijų automatai, lažybos. 2022 m. LPT nurodymu užblokuotas 241 nelegalių internetinių lošimų domenas (nuo 2019 m. iki 2022 m. pabaigos užblokuota 1145 tokių domenų).
Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo 12 lošimus organizuojančių bendrovių ir 4 loterijas organizuojančios įmonės (1993 m. veikė virš 10 loterijų veiklą vykdančių įmonių). Mūsų šalyje dabar veikia 193 lošimų automatų salonai, 16 kazino, 99 lažybų punktai, 10 totalizatorių punktų; leidimus organizuoti nuotolinius (internetinius) lošimus turi 10 bendrovių.
Dėl įvairių pažeidimų pernai lošimų organizatoriams buvo skirta 315 tūkst. Eur baudų (2021 m. – 114 tūkst. Eur). Šio verslo vystytojai į šalies biudžetą, turimais duomenimis, pernai sumokėjo virš 40 mln. Eur mokesčių (2021 m. – virš 23 mln. Eur).
Lošėjų kasmet daugėja
LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas A. Dilba, apibendrindamas metinius rezultatus, nurodo, jog Lietuvoje azartinių lošimų ir loterijų pasiūla ir plėtra atitinka bendrąsias Europos tendencijas: vis populiaresni tampa interaktyvūs, patrauklaus dizaino lošimai ir loterijos, siūloma atlikti statymus už lažybų įvykius „E-sporte“.
„Vis populiaresnėmis tampa mobiliosios programėlės, stebimas „kazino gyvai“ lošimų populiarėjimas ir lošimų salonų, punktų mažėjimas. Taip pat auga naujų, virtualių (VR) sporto šakų lažybų pasiūla“, – įvardija LPT atstovas.
Vadovaujantis naujausiu tyrimu, kurį LPT užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“, paaiškėjo, jog šalyje auga lošėjų skaičius: 2022 m. azartinius lošimus yra lošę 12 proc. lietuvių, 2021 m. – 10 proc. apklausos dalyvių. Pernai loterijose nurodė dalyvaujantys 47 proc. apklaustųjų. Kitaip negu azartiniuose lošimuose, loterijose daugiau dalyvauja vyresnio amžiaus (50–59 m.) rajonų centrų ir kaimo gyventojai (53 proc.).
Nors loterijos, kaip ir lošimai, organizuojamos ir internete, absoliuti dauguma, t. y. 88 proc. dalyvaujančių loterijose, bilietus perka parduotuvėje, vieno apsipirkimo metu išleisdami 1–5 Eur (73 proc. respondentų). Manančių, jog dalyvavimas loterijoje gali sukelti priklausomybę, yra 39 proc.
Patologiniams lošėjams nepakanka pagalbos
LPT registruoja besikreipiančius lošėjus, kurie pasirašė prašymus, draudžiančius jiems lošti: per parą gaunama apie 30 tokių prašymų. Tokių prašymų pernai gauta virš 11 tūkst. Vertinant bendrą ilgametę statistiką, 89 proc. prašymų pateikė vyrai, 11 proc. – moterys; 88 proc. prašymų parašė asmenys iki 40 metų. Šiuo metu Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre (veikiančiame nuo 2017 m.) iš viso yra 13 tūkst. galiojančių prašymų – tiek dabar yra save probleminiais lošėjais pripažįstančių lietuvių.
Kaip gydomi patologiniai lošėjai? Ar jiems pakanka pagalbos Lietuvoje? Tokius klausimus taip pat uždavėme LPT atstovams. Paaiškėjo, kad efektyvia šalies Priklausomybės ligų centruose teikiama „Minesotos“ programa naudojasi tik nedidelė dalis patologinių lošėjų, o motyvacija keistis yra labai žema.
Kodėl taip yra? „Kai kuriems – tai pasitikėjimo valstybės institucijomis stoka, kitiems atrodo, kad jų problema išsispręs savaime, nesilankant lošimų vietose. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį, kiek sveikatos įstaigos ar psichikos sveikatos centrai yra pasirengę dirbti su priklausomais nuo lošimų asmenimis? Lietuvoje pagalbą teikia priklausomybių konsultantai, tačiau jie specializuojasi tik alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų srityje. Konsultantai turėtų ugdyti kompetencijas ir lošimų klausimuose, galėtų motyvuoti lošėjus kreiptis pagalbos, palaikyti sveikimo kelyje. Pasigendame ir aiškesnio valstybės požiūrio šiuo klausimu. Nes jei remtis Priklausomybių prevencijos komisijos veikla, tai nepanašu, kad lošimų problematika patenka į jos dienotvarkės klausimus. Būtų svarbu kalbėtis ne tik apie pagalbą priklausomybę turintiems asmenims, bet ir prevenciją, kuri yra ne mažiau svarbi“, – pastebi LPT dirbantys psichologai.
Siekia demistifikuoti šiuos verslus
Kalbėdami apie azartinių lošimų ir loterijų rinkas, pašnekovai mini žodžius „demonizuojamas“, „toksiškas“, „demistifikuoti“. Teigiama, jog lošimų verslas buvo demonizuojamas tol, kol pasidarė toksiškas. „Sprendimų priėmėjai nenori gilintis į šio verslo aktualijas, tačiau viena po kitos gimsta teisėkūrinės iniciatyvos, nesprendžiančios kažkokių konkrečių problemų, bet griaunančios verslą. Pasigendu nuoseklumo reglamentavime“, – sako LLA vadovas A. Karaliūnas.
Valdžios vykdomą politiką šiais klausimais taip pat kritikuoja ir prieš metus veiklą pradėjusi Atsakingo lošimų verslo asociacija (ALVA), kuriai vadovauja eksparlamentaras, eksministras, lobistas, verslo ir politikos konsultantas Algis Čaplikas. Šiai asociacijai priklauso visi didieji azartinių lošimų organizatoriai – penkios kompanijos.
„Lošimų verslas Lietuvoje yra apipintas įvairiais mitais ir legendomis, demonizuojamas, – sako A. Čaplikas. – Mūsų asocacijos nariai yra garbingai verslą vykdantys, sąžiningai mokesčius valstybei mokantys, įvairias socialines iniciatyvas inicijuojantys bei remiantys, didžiulėms įmonėms vadovaujantys asmenys. Rinka skaidrinasi, o vienas svarbiausių uždavinių yra pažaboti nelegalių lošimų rinką. LPT blokuoja tas svetaines, bet jos vėl atsiranda, tad to nepakanka. Dar labai svarbu suprasti, kad lošimai – tai nėra galimybė užsidirbti pinigų, tai tiesiog pramoga, laisvalaikio praleidimo būdas.“
Seime vengiama lošimų ir loterijų temų
TS-LKD partiją atstovaujantis Seimo narys Matas Maldeikis įvardija, jog parlamente yra vengiama kalbėti loterijų ir lošimų temomis, „tarsi tai būtų „purvini reikalai“, nors ir pastebima daug lobizmo.
Priminsime, kad šio parlamentaro pavardė pateko į bandymo jį papirkti skandalą. 2021 m. plačiai nuskambėjo istorija, kai kito Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius M. Maldeikiui pasiūlė 50 tūkst. Eur kyšį, kaip paskatą Seime priimant konkrečius su lošimais susijusius sprendimus. Buvo duomenų, kad šiuos pinigus esą galėjo skirti įtakingi lošimų verslo vystytojai. Teismas K. Motiečiui už prekybą poveikiu paskyrė 5 tūkst. Eur baudą.
Su naujienų portalu KaunoŽinios.lt kalbėdamas apie lošimų ir loterijų reklamą, M. Maldeikis nemano, jog šiuo metu reikėtų naujų apribojimų. „Man, kaip Seimo nariui, šiuo metu nepakanka duomenų, jog reikėtų dar kažkaip apriboti tokią reklamą, nei yra dabar“, – teigia parlamentaras.
Humoristai prisimena nelegalius statymus
Apie azartinius lošimus yra diskutuojama įvairiais formatais – pavyzdžiui, vienoje žiūrimiausių Lietuvos humoristų tinklalaidėje „Vėl tie patys“. Viename iš epizodų komikai pasakoja apie apsilankymo lažybų punkte patirtis.
Žymūs humoristai yra prasitarę, kad, būdami nepilnamečiais, sugebėdavo atlikti statymus lažybų punktuose, nors tą ir draudžia taisyklės. Taip padaryti esą nebūdavo sunku: už tam tikrą mokestį statymus padarydavo pilnamečiai jų draugai.
Nematome „sėkmės istorijų“
Naujausiais moksliniais duomenimis, apie 5,8 proc. suaugusių planetos gyventojų gali turėti lošimo problemų, tačiau tik 0,2 proc. šių žmonių kreipiasi pagalbos.
Deja, Lietuvos visuomenė nemato vadinamųjų sėkmės istorijų, kai apie savo patirtį ir gyvenimą be lošimo kalbėtų iš šios priklausomybės išsivadavę asmenys. Sklando tik neoficialios žinios apie probleminius lošėjus: pavyzdžiui tai, kad didžiąją dalį paramos pralošia labdarą renkančios organizacijos vadovas (vadovė), o taksistai, pralošę butus, miega savo mašinose. Cituojant vieną Kauno kazino krupje: „Kaip manote, kas lošia pas mus naktimis iš pirmadienio į antradienį?”