Jungtinės Valstijos leido Baltijos šalims skubiai gabenti JAV pagamintus ginklus į Ukrainą, o Lietuva ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi atgrasyti „agresorę“ Rusiją.
Valstybės departamento pareigūnas Berlyne, kur valstybės sekretorius Antony Blinkenas veda krizines derybas dėl Ukrainos, sakė, kad Vašingtonas „pagreitina kitų sąjungininkių sankcionuotą JAV kilmės įrangos perdavimą“.
„Europos sąjungininkai turi tai, ko jiems reikia, kad artimiausiomis dienomis ir savaitėmis galėtų judėti į priekį dėl papildomos saugumo pagalbos (Ukrainai)“, – sakė pareigūnas.
Su leidimais susipažinęs šaltinis teigė, kad leidimas buvo suteiktas Estijos, Latvijos ir Lietuvos skubiems prašymams padėti Ukrainai.
Tikslūs ginklų kiekiai ir rūšys nebuvo nurodyti, tačiau Baltijos šalių arsenaluose yra „Javelins“ – nešiojamų raketų, galinčių sunaikinti tankus.
„Jei kokie nors susibūrę Rusijos daliniai persikelia per Ukrainos sieną, tai yra invazija“, – pareiškė JAV prezidentas Džo Baidenas. -„Dėl to neturėtų kilti jokių abejonių: jei Putino pasirinkimas bus toks, Rusija sumokės didelę kainą.“
Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas patvirtino, kad jo šalis siunčia gynybinę ir kitokią pagalbą Ukrainai, siekdama atgrasyti Rusiją nuo puolimo.
„Istorija rodo, kad nuolaidžiavimas agresoriui galiausiai baigiasi dideliu karu. Mes to nenorime. Bet kuri šalis, kuri ginasi, turi turėti galimybių tai daryti“, – sakė jis. – „Mūsų sprendimas prisidės prie atgrasymo politikos įgyvendinimo“
„Jeigu bus padarytos per didelės nuolaidos kitų valstybių saugumo sąskaita, agresorių tai tik aktyvuos“, – pridūrė ministras.
Tęsiantis įtemptai padėčiai tarp Vakarų ir Maskvos dėl Ukrainos, A. Anušausko vertinimu, Rusijos agresija yra tikėtina.
Jo kolega Latvijoje Artis Pabrikas pranešė apie savo šalies ketinimą siųsti Ukrainai „tiek mirtiną, tiek nemirtiną gynybos įrangą“.
„Šiuo metu sudarome sąrašą daiktų, kuriuos galime perduoti, tačiau jis bus paskelbtas tik tada, kai viskas bus nugabenta į Ukrainą“, – sakė jis.
Estija yra sakiusi, kad planuoja atsiųsti „dešimtis“ prieštankinių raketų „Javelin“ ir keletą 122 mm haubicų.
Šios haubicos iš pradžių priklausė Rytų Vokietijai, paskui Vokietijai, o dešimtajame dešimtmetyje jas nusipirko Suomija.
Suomija ir Vokietija turės duoti sutikimą, kad Estija galėtų jas siųsti į Ukrainą.
Dešimtys tūkstančių Rusijos karių kartu su tankais ir artilerija nuo praėjusių metų pabaigos buvo dislokuoti prie Ukrainos sienos ir sukėlė nerimą trims Baltijos šalims, kurios yra NATO narės.
Prezidento Džo Baideno administracija nuo praėjusių metų patvirtino 650 mln. dolerių ginklams Ukrainai, iš jų 200 mln. dolerių – praėjusį mėnesį, baiminantis karo.
Ukraina išreiškė viltį kuo greičiau gauti karinių atsargų, ypač vertingos būtų siuntos iš aplinkinių šalių.
Didžioji Britanija taip pat skubiai perdavė Ukrainai prieštankinių ginklų.
