Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka grįžo į Ukrainą kovoti su kaltinimais valstybės išdavyste, kuriuos jis atmeta kaip politiškai motyvuotus.
„Esame čia ne tam, kad gintume P. Porošenką. Esame čia tam, kad gintume Ukrainą“, – sakė jis šimtams šalininkų, susirinkusių Kijevo oro uoste po to, kai sausio 17 d. atskrido lėktuvu iš Varšuvos.
„Turime susivienyti, kad parodytume, jog Ukraina yra stipri ir gali pasipriešinti (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino agresijai“, – sakė P. Porošenka, kuris nuo gruodžio mėn. buvo išvykęs iš šalies.
Kai kurie jo šalininkai nešė plakatus su užrašais „Mums reikia demokratijos“ ir „Stop represijoms“.
Tuo tarpu Ukrainos valstybinis tyrimų biuras (DBR) pranešė, kad bandė įteikti šaukimą į teismą 56 metų buvusiam prezidentui, kuris, jo teigimu, atsisakė paimti dokumentus.
Vėliau, sausio 17 d., Kijevo teismas turėtų nuspręsti, ar skirti P. Porošenkai kardomąjį kalinimą iki tyrimo ir teismo.
P. Porošenka, kuris dabar yra įstatymų leidėjas ir opozicinės partijos „Europos solidarumas“ lyderis, yra tiriamas dėl įtariamos valstybės išdavystės, susijusios su anglių pardavimu, kuris padėjo finansuoti Rusijos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje 2014-2015 m., kai jis ėjo pareigas.
P. Porošenka ir jo partija neigia kaltinimus ir kaltina prezidentą Volodymyrą Zelenskį politiniu persekiojimu tuo metu, kai šaliai reikia nacionalinės vienybės, kad galėtų atremti Rusijos agresiją.
Sausio 16 d. kalbėdamas spaudos konferencijoje Lenkijos sostinėje eksprezidentas paskelbė, kad „grįš į Ukrainą kovoti už Ukrainą, o ne su V. Zelenskiu“.
„Manau, kad tai labai neatsakingas dabartinės vadovybės veiksmas, kuriuo siekiama dezintegruoti šalį ir sugriauti vienybę“, – sakė jis žurnalistams.
P. Porošenka, vienas turtingiausių Ukrainos verslininkų, sakė nemanantis, kad atvykęs į Kijevą bus suimtas.
Sausio 6 d. Kijevo teismas įšaldė P. Porošenkos turtą, vykdydamas oficialų tyrimą dėl įtariamos valstybės išdavystės. Praėjusį mėnesį prokurorai paprašė Ukrainos teismo suimti P. Porošenką su galimybe sumokėti užstatą, kurio dydis nustatytas 1 mlrd. grivinų (37 mln. JAV dolerių).
P. Porošenka buvo išrinktas provakarietiškos vyriausybės vadovu po to, kai 2014 m. per visuotinius protestus buvo nuverstas Rusijos remiamas buvęs prezidentas Viktoras Janukovyčius. Rusija neteisėtai aneksavo Krymą ir pradėjo remti separatistų kovotojus tais pačiais metais Rytų Ukrainoje prasidėjusiame kare, kuris nusinešė daugiau kaip 13 200 gyvybių.
V. Zelenskis 2019 m. rinkimuose sutriuškino P. Porošenką, vykdydamas kovos su korupcija ir oligarchų įtakos ribojimo kampaniją.
Kaltinimai P. Porošenkai sukėlė vidaus ir tarptautinį susirūpinimą, kad V. Zelenskis ir jo sąjungininkai suvedinėja sąskaitas.
Tai vyksta tuo metu, kai Rusija didina kariuomenės pajėgas prie Ukrainos sienos, skatindama susirūpinimą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali planuoti užpulti Ukrainą.
Visi Ukrainos politiniai lyderiai dabar turi susivienyti prieš Rusijos agresiją. Šiuo metu labai svarbu nepamesti to iš akių ir nesiblaškyti dėl poliarizuojančios vidaus politikos“, – sausio 17 d. tviteryje rašė Didžiosios Britanijos ambasadorė Ukrainoje Melinda Simmons.
Kijevas ir jį palaikantys Vakarai teigia, kad Rusija pastarosiomis savaitėmis palei sieną su Ukraina dislokavo dešimtis tūkstančių karių, kurie gali būti rengiami galimai invazijai, tačiau Maskva tai neigia.
