Karin Kneissl tapo antrąja buvusia aukšto rango Europos politike, kuri prisijungė prie Rusijai priklausančios naftos kompanijos vadovų tarybos.
Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė, kuri šoko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, buvo išrinkta į didžiausios Rusijos naftos kompanijos vadovų tarybą.
2017-2019 m. Austrijos užsienio reikalų ministrės pareigas ėjusi Karin Kneissl taps Rusijai priklausančios „Rosneft“ tarybos dalimi, trečiadienį pranešime sakė kompanijos atstovai spaudai.
2018 m. rugpjūtį, Kneissl Europoje sukėlė sąmyšį, kuomet ji pakvietė Putiną į savo vestuves ir buvo užfiksuota šokanti su Rusijos prezidentu praėjus vos keliems mėnesiams nuo Europos Sąjungos sprendimo išsiųsti dešimtis Rusijos diplomatų, o keletas valstybių atšaukė didelės svarbos susitikimus dėl Didžiojoje Britanijoje įvykusio išpuolio, kurio metu „Novičiok“ nervus paralyžiuojančios medžiaga buvo panaudota prieš Sergejų Skripalį.
Šiam postui ji buvo nominuota kovą, o jo patvirtinimas gautas „Rosneft“ akcininkų balsavimu, kuris įvyko antradienį, kompanijos metinio visuotinio susirinkimo metu.
„Rosneft“ kompanijai, kurios didžiąją dalį valdo Rusijos vyriausybė, priklauso maždaug trečdalis šalies naftos gavybos. Kompanijos prezidentas Igoris Sečinas yra artimas Putino sąjungininkas ir vienas įtakingiausių Rusijos asmenų.
Kneissl tapo antrąja buvusia Europos politike, kuri prisijungė prie „Rosneft“ vadovų tarybos, prisijungdama prie buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio, kuris taip pat yra „Gazprom“ kompanijos prieštaringai vertinamo projekto „Nord Stream 2“ pirmininkas.
„Rosneft“ tarybai priklauso dar du Vakaruose verslus turintys asmenys, tokie kaip buvęs „BP“ prezidentas amerikietis Bobas Dadlis ir dabartinis „BP“ generalinis direktorius airis Bernardas Lunis. „BP“ naftos ir dujų gavybos bendrovei priklauso 19,75 proc. naftos milžinės akcijų paketo. Likusią dalį tarybos sudaro 11 įtakingų asmenų iš Rusijos vyriausybės ir atstovai iš Kataro, kuriam taip pat priklauso 18,53 proc. „Rosneft“ akcijų paketo.
2020 m. „Rosneft“ pateikiamas pelnas siekia 147 mlrd. rublių (1,7 mlrd. eurų), kuris yra 80 proc. mažesnis, nei prieš pandemiją pateikti skaičiai. Taip yra dėl Rusijos pakto su Saudo Arabija, kuris buvo sudarytas naftos kainų kritimui sustabdyti pandemijos laikotarpiu ir ko pasekoje stipriai sumažėjo produkcijos dalis.
