Dirbtinis kailis gaminamas iš plastiko, ir tai kenkia gamtai

Paskelbė: Data: 2019-03-28 08:20

Spausdinti | Komentarai

Pexels.com archyvo nuotr.

Visiems bent kiek apie pasaulį nusimanantiems žmonėms yra gerai žinoma plastiko daroma įtaka laukinei gamtai. Kasmet į gamtą išmetamos krūvos šiukšlių kelia didžiulį pavojų gyvūnams. Tačiau, ar tikrai plastikas yra vienintelė problema? Bene pati kontraversiškiausia tema gamtos apsaugoje yra kailių nešiojimas. Žmonės jau seniai diskutuoja, kas gamtai yra blogiau: natūralaus ar dirbtinio kailio naudojimas? Kiekvienas šituo klausimu turi savo nuomonę, tačiau ar šitoje diskusijoje išties yra vienas teisingas atsakymas?

Plastikas yra aplinkai labai kenksminga medžiaga. Remiantis Vandenyno apsaugos duomenimis, net 60% jūros paukščių ir 100% jūros vėžlių organizmuose randama plastiko, nes jie galvoja, jog tai yra maistas. Iš naftos gaminamos medžiagos problema yra tokia pažengusi, kad atsiranda vis daugiau įrodymų, jog būtent ši medžiaga nemažai prisidėjo prie tam tikrų gyvūnų rūšių išnykimo.

Nepaisant to, daugelis žmonių plastiką mato kaip išeitį, siekiant apsaugoti gyvūnus ir jų natūralų kailį. Gyvūnėlių mylėtojai savo poziciją gina sakydami, kad geriau plastikas, nei natūrali medžiaga. Tačiau gindami kailius turinčius gyvūnus, žmonės pamiršta apie jūros gyventojus, kuriems taip pat iškyla didžiulis pavojus. Dirbtinis kailis, lygiai taip pat kaip ir tikras, šeriasi. Jo detalės pasiekia didelius vandens telkinius, kuriame tampa maistu žuvims arba tiesiog plaukioja beribiame vandenyne, kur laikui bėgant niekur neišnyksta, bet tik kaupiasi ir kelia vis didesnius pavojus. Tokiu atveju, tiek natūralaus, tiek dirbtinio kailio nešiojamas tampa etikos ir moralės klausimu. Būtent dėl to greičiausiai nerasime vieno teisingo atsakymo, kuri medžiaga yra geresnė, o kuri – blogesnė.

Knygų autorius ir dizaineris, Jošua Katčeris (ang. Joshua Katcher), teigia, kad mintis, jog kailis yra 100% natūralus ir sveikesnis, geresnis, vien todėl, kad yra gyvūno, yra labai paviršutiniška. „Įsigilinus tampa aišku, kad natūralus kailis nėra nekenksmingas aplinkai. Gamta sukūrė odą taip, kad ji laikui bėgant sunyktų. Kai gyvūnas miršta, jo oda ir plaukai sunyksta ir sugrįžta atgal į žemę. Taigi kai pagalvoji, ką gamintojai turi padaryti, kad tas odos gabalas bedėvint nesunyktų, supranti, kad į tai įeina labai daug chemikalų, kurie pagaminti iš naftos. Kailių industrija nėra nekalta“ – sako jis.  Lygiai taip pat Katčeris negina ir netikro kailio industrijos.

Dirbtinis kailis 2

Pexels.com archyvo nuotr.

Iš kitos pusės, Markas Oatenas (ang. Mark Oaten), Tarptautinės kailių federacijos vadovas, gina natūralių kailių industriją. Jis atstovauja tai nuomonei, kad natūralus kailis yra pranašesnis už dirbtiną. „Kaip gali būti įmanoma, kad chemija paremtas produktas palaiko ekologinę pusiausvyrą sėkmingiau, nei natūralus produktas?“ – klausia jis. „Dalis dirbtinio kailio yra gaminama iš perdirbamo plastiko ir tai yra puiku, tačiau tai vis tiek yra plastikas“ – pabaigia savo argumentą Markas Oatenas.

Tačiau panašu, kad mados industrija Oatenui nepritaria. Šių metų Londono mados savaitė tapo pirma pasaulyje uždraudusi ant podiumo naudoti gyvūnų kailius. Praėjus kelioms savaitėms, Los Andželo miestas tapo didžiausiu Jungtinių Amerikos Valstijų miestu, nubalsavusiu prieš gyvūnų kailių pardavimą ir gamybą miesto ribose. Žmonės diskutuoja, ar kailiui mados industrijoje pagaliau atėjo galas ir panašu, kad taip, tai vyksta. Burberry, Gucci, Michael Kors, Tom Ford, John Galliano, Maison Margiela, Jimmy Choo and Versace – visi šie prabangūs prekiniai ženklai pastaraisiais metais atsisakė naudoti gyvūnų kailius savo produkcijoje.

Tačiau kodėl ši meno industrija stengiasi taip greitai atsiriboti nuo kailių? Manoma, kad klientai vis dažniau pradeda kreipti dėmesį į aplinką, kurioje gyvena. Natūralių kailių naudojimas tapo savotišku savanaudiškumo ir neišprusimo simboliu, kurio šiuolaikiniai žmonės nenori reklamuoti. Tokių garsių prekinių ženklų, kaip Gucci, sprendimas atsisakyti žiaurumo ir prisidėti prie kampanijos siekiant padėti laukinio pasaulio gyventojams, sukūrė domino efektą, kurio dėka vis daugiau prekinių ženklų pamatė, kad laikas keistis.

Taip pat skaitykite: Kodėl pasaulinė drabužių industrija naikina neparduotus drabužius?

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt