Dokumentinio filmo "Vessels" kadras

ĮSPĖJIMAS! Šis straipsnis neskirtas jaunesniems kaip 18 metų skaitytojams.

Pastaraisiais metais LGBT (homoseksualai, biseksualai ir transseksualai) tema yra be galo populiari ir vis garsiau aptarinėjama. Galima pastebėti, kad kine daugėja filmų susijusių su šia tema ir nebevengiama apie tai kalbėti ir rodyti viešai. Iš Los Andželo kilusi rašytoja ir režisierė Arkasha Stevenson savo trumpametražiniame filme „Vessels“ („Kraujagyslės“) papasakojo, ką turi ištverti jauna moteris šalyje, kurioje tokie žmonės kaip ji – atstumti.

Filmą sukurti pastūmėjo neeilinė situacija: Arkasha tuo metu dirbo fotožurnaliste dienraštyje „Los Angeles Times“. Ji gavo užduotį nufotografuoti nusikaltimo vietą, kurioje mirė transseksuali moteris. Tuo metu, kai ji buvo toje vietoje, susipažino su ten pat gyvenančiomis kitomis transseksualiomis moterimis. Žurnalistę pakerėjo jų moteriškumas ir pasitikėjimas savimi, todėl ji nusprendė pabendrauti ir pasidomėti jų gyvenimu daugiau.

Transseksualės  nori krutų implantų, kadangi stengėsi atrodyti kuo moteriškesnės. Los Andžele daugybė chirurgų atsisako padėti tokio likimo žmonėms dėl savo įsitikinimų ir dėl to, kad dauguma neturi sveikatos draudimo. Neturėdamos kitos išeities moterys imasi bet kokių priemonių. Paaiškėja, kad jos kreipiasi į neaiškius specialistus, kurie dirba tiesiog savo namuose ir už mažesnius pinigus sako galintys padaryti tą patį, ką sugeba profesionalūs chirurgai. Arkasha pasidomėjo ir sužinojo, kad moterims buvo dedamas, toli gražu, ne tikras silikonas, bet leidžiama kur kas blogesnė medžiaga, nuo kurios galima ir mirti.

Vessels

Filme pasakojama apie jauną transseksualią merginą vardu Diamond, kuri nori tapti labiau moteriškesnė ir ryžtasi krutų implantų operacijai. Neturėdama sveikatos draudimo ji neturi jokio kito pasirinkimo, kaip tik pasitikėti juodąja rinka ir pagalbos ieškoti ten.

Kūrinys atrodo labai tikroviškas ir verčia tikėti kiekvienu žodžiu ir vaizdu ne tik todėl, kad spalvinis tonas daugiausiai matomas rožinis ar žydras, profesionaliai nufilmuoti kadrai, bet ir todėl, kad buvo priimtas labai svarbus sprendimas kino industrijai – pagrindinės herojės iš tiesų yra transseksualės moterys (Diamond Cruz, Hope Smith ir Maria Roman).

Režisierės tikslas buvo parodyti, kad tai yra ne tik kova su pačiu savimi, kai žmogus nesijaučia laimingas gyvendamas savo paties kūne, bet ir tai, kad valstybė yra nepakankamai tolerantiška tokiems žmonėms ir tai tik dar labiau apsunkina jų gyvenimus.

Filmas neliko nepastebėtas ir laimėjo net septynis apdovanojimus (San Diego film week, NewFilmmakers L. A., Mexico international Film festival, Iris Prize festival, IndieFEST Film awards, FilmOut San Diego, US). Pati autorė teigia, kad kiekvienas filmas yra skatinti suprasti daugiau apie žmogaus būvį. Ši istorija yra apie žmones, kurių yra daug mūsų tarpe ir pačios situacijos, rodomos filme, problema yra ta, kad visuomenėje trūksta supratimo apie tai. Filme pasakojama istorija nesistengiama suformuoti tam tikros nuomonės, tačiau tai leis suprasti, ką tenka išgyventi tokiems žmonėms gyvenant šalyje, kuri visais įmanomais būdais juos atstumia.

Taip pat skaitykite: TOP 10 filmų apie lesbietes ir meilę tarp moterų

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: