Skandalingasis „WikiLeaks“ įkūrėjas Džiulijanas Asandžas buvo paleistas iš Belmaršo kalėjimo, atlikęs bausmę, dėl kurios vyko intensyvios tarptautinės diskusijos ir tyrimai. Jo paleidimas žymi svarbų etapą daugiau nei dešimtmetį pasaulio dėmesį prikaustančioje sagoje.
Australijoje gimęs žinomas aktyvistas, žurnalistas ir kompiuterių programuotojas Džiulijanas Asandžas (Julian Assange) išgarsėjo 2010 m., kai „WikiLeaks“ paskelbė slaptus dokumentus, kuriuos perdavė buvusi JAV karinės žvalgybos analitikė Čelsė Maning (Chelsea Manning). Tarp pateiktų dokumentų buvo paviešintas įrašas iš Jungtinių Valstijų karinio sraigtasparnio, kuriame užfiksuotos civilių žudynės Irako sostinėje Bagdade. Po šio įvykio JAV kariuomenė ir diplomatiniai ryšiai buvo vertinami prieštaringai, o pats Asandžas tapo poliarizuojančia figūra. Vieniems jis buvo didvyris, pasisakantis už skaidrumą ir atsakingumą, kitiems – neatsargus provokatorius, keliantis grėsmę žmonių gyvybėms ir nacionaliniam saugumui.
2012 m., kai jam grėsė teismo perdavimas į Švediją dėl kaltinimų seksualiniu priekabiavimu, kuriuos jis neigė ir tvirtino, kad jie buvo politiškai motyvuoti, Asandžas paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone. Ten jis išbuvo beveik septynerius metus, uždarytas tarp keturių sienų. Ilgus metus tarp tų pačių sienų praleidęs Asandžas nenustojo būti aktyvus. Jis pasinaudojo kontroversiška proga palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu per televizijos mediją suteikė propagandinis, itin prastai pagarsėjęs RT (Russian Today) kanalas, kuriame jis vedą pokalbių – diskusijų laidą „Julian Assange’s The World Tomorrow“. Per tą laiką suprastėjo jo sveikata, o pasikeitus Ekvadoro politiniam klimatui jo padėtis tapo pavojinga. 2019 m. balandį Ekvadoras atšaukė Asandžo prieglobstį, todėl britų valdžios institucijos galėjo jį suimti. Po suėmimo jis buvo greitai nuteistas kalėti Belmaršo kalėjime, griežto saugumo įstaigoje Londone apie vienerius metus. Tuo pat metu JAV pateikė kaltinimus susijusius su įslaptintų dokumentų paskelbimu ir siekė skirti jam bausmę.
Vis dažniau pasirodantys pranešimai apie Dž. Asandžo fizinės ir psichologinės sveikatos pablogėjimą, kurią dar labiau blogino sunkios kalėjimo sąlygos, audrino jo pasekėjus. Jie smerkė tokį teismo sprendimą, o jo įkalinimo sąlygas lygino su psichologiniu kankinimu ir žmogaus teisių pažeidimu. Dž. Asandžo psichologinę sveikatą blogino ir Jungtinių Valstijų siekis atsigabenti aktyvistą į JAV, kuriose jis būtų teisiamas dėl jautrių dokumentų platinimo, tačiau Didžiosios Britanijos teismas priėmė sprendimą neperduoti Dž. Asandžo, motyvuodamas susirūpinimu jo psichinės sveikatos būkle.
Po ilgo laukimo, prieš daugiau nei savaitę Džiulijanas Asandžas buvo paleistas iš Belmaršo kalėjimo. Tikslias jo paleidimo aplinkybes gaubia sudėtingi teisiniai klausimai, susiję su derybomis ir garantijomis dėl sąlygų po paleidimo. Prie kalėjimo Dž. Asandžą pasitiko minia jo šalininkų, žurnalistų ir aktyvistų, kai kurie jų laikė plakatus, reikalaudami nutraukti informatorių ir žurnalistų persekiojimą visame pasaulyje. Trumpame pareiškime Dž. Asandžas padėkojo tiems, kurie jį palaikė per visą šį sunkų išbandymų laikotarpį, ir dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą laikytis skaidrumo ir teisingumo principų. Jo laisvę sveikino ne tik jo gerbėjai, bet ir žmogaus teisių gynėjai, kurie tai laiko spaudos laisvės pergale ir priekaištu tam, ką jie laiko politiškai motyvuotu persekiojimu.
